Sekite 15min Google
KU vykdomame projekte „Pavojingi elementai ir mikroplastikai meduje: kiekis, specifikacija ir poveikio vertinimas“ tiriamas švinas, arsenas, gyvsidabris ir kadmis. Siekiama nustatyti jų kiekį ir chemines formas – tai padeda išsamiau įvertinti medaus sudėtį ir galimą poveikį jį vartojančiam žmogui.
„Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad tiriamas elementas meduje dažnai aptinkamas susijungęs su skirtingomis medžiagomis. Todėl nagrinėjame ne tik tai, kiek elemento yra meduje, bet ir kokiuose junginiuose jis aptinkamas“, – aiškina KU podoktorantūros stažuotojas dr. Adrian Gołębiowski.
Kodėl vieno skaičiaus nepakanka
Tas pats cheminis elementas gali būti skirtingų junginių sudėtyje. Šios cheminės formos gali skirtis tirpumu, pasisavinimu ir elgsena organizme, todėl vien bendras elemento kiekis neatskleidžia visos informacijos apie galimą jo poveikį.
Pavyzdžiui, arseno junginiai skiriasi toksiškumu, o gyvsidabrio junginiai – savybėmis ir elgsena organizme. Nustačius tik bendrą šių elementų kiekį, dar nežinoma, kokią jo dalį sudaro konkrečios formos.
„Apie bendrą švino kiekį maiste žinome daugiau negu apie konkrečias jo chemines formas. Siekiame geriau suprasti, kokiuose junginiuose šis elementas yra ir kuo skiriasi jų savybės“, – sako tyrėjas.
Medaus sudėtyje atsispindi aplinka
Natūrali medaus kilmė negarantuoja, kad jame nėra aplinkos teršalų. Bitės gyvena atviroje aplinkoje, todėl meduje gali pasitaikyti medžiagų iš dirvožemio, vandens ar oro. Dalis jų susijusi su gamtiniais procesais, dalis – su žmogaus veikla.
Šį ryšį atskleidė po 2019 m. Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisro atliktas tyrimas. Mokslininkai nustatė didesnes švino koncentracijas meduje iš avilių, buvusių gaisro dūmų sklidimo kryptimi, negu palyginamuosiuose mėginiuose. Rezultatai buvo lyginami su kitose vietose ir prieš gaisrą surinktu medumi.
Vis dėlto vienas toks atvejis neleidžia spręsti apie viso miesto ar šalies medaus kokybę. Išvadoms reikia daugiau duomenų ir palyginimų.
Švinas į aplinką patenka tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiklos ir joje nesuyra. Nors gali keistis jo junginiai ir vieta, kurioje jis susikaupia, pats elementas neišnyksta. Todėl ankstesnės taršos pėdsakai gali išlikti net pašalinus jos šaltinį.
Ką tyrimų duomenys reiškia vartotojui
Švinui mokslininkai skiria ypatingą dėmesį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, saugi švino koncentracija kraujyje nėra nustatyta, o jo poveikiui ypač jautrūs vaikai, kurių nervų sistema dar vystosi.
Su medumi gaunamas švino ar kitų elementų kiekis priklauso nuo jų koncentracijos produkte ir suvalgomo medaus kiekio. Vertinant šviną ir kadmį, svarbus ir ilgalaikis jų patekimas į organizmą. Be to, šių elementų žmogus gali gauti iš įvairių maisto produktų, todėl vertinama visa mityba.
Vien žinia, kad meduje aptikta švino ar arseno, dar neleidžia spręsti apie konkretaus produkto keliamą riziką. Tam būtini duomenys apie medžiagų kiekį, chemines formas ir tai, kiek jų žmogus gauna su maistu. Medaus tyrimai padeda šią riziką vertinti remiantis konkrečiais duomenimis.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-130.
