Naujoje apžvalgoje mokslininkai nagrinėjo, ar keičiant žarnyno mikrobiotą galima sulėtinti protinių gebėjimų silpnėjimą vyresniame amžiuje, skelbia Medical News Today. Rezultatai paskelbti žurnale Nutrition Research.
Kuo čia dėtas žarnynas?
Žarnyne gyvena trilijonai bakterijų. Jos padeda virškinti maistą, gamina kai kuriuos vitaminus ir dalyvauja daugelyje organizmo procesų.
Pastaraisiais metais mokslininkai pastebėjo, kad žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję. Tarp jų vyksta nuolatinis „bendravimas“, kuris vadinamas žarnyno ir smegenų ašimi.
Viena šio ryšio dalių yra klajoklinis nervas, kuris jungia žarnyną ir smegenis. Kita – medžiagos, kurias pagamina žarnyno bakterijos, kai skaido skaidulas. Manoma, kad šios medžiagos gali mažinti uždegimą smegenyse ir daryti įtaką atminčiai, nuotaikai bei mąstymui.
Tyrimai rodo: tam tikra mityba gali būti naudinga
Apžvalgoje buvo išanalizuota 15 tyrimų iš dešimties šalių. Juose dalyvavo daugiau kaip 4200 vyresnių nei 45 metų amžiaus žmonių.
Mokslininkai vertino skirtingus būdus, kaip galima paveikti žarnyno mikrobiotą: probiotikus, prebiotikus, mitybos pokyčius, išmatų mikrobiotos transplantaciją. Daugiausia naudos kol kas siejama su mityba.
Tyrimuose buvo vertinama Viduržemio jūros dieta, ketogeninė mityba ir kai kurie papildai, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas B12, folio rūgštis ar cholinas.
Mokslininkai padarė išvadą, kad tokia mityba gali padėti pakeisti žarnyno bakterijų sudėtį, sumažinti uždegimą smegenyse ir palaikyti geresnę atmintį bei mąstymą.
Ne visi probiotikai veikia vienodai
Nors probiotikai dažnai rekomenduojami kaip naudingi sveikatai, mokslininkai pabrėžia, kad ne visi jie veikia vienodai. Kiekvieno žmogaus žarnyno bakterijos yra skirtingos. Todėl tai, kas padeda vienam, kitam gali neturėti jokio poveikio.
Vis dėlto apžvalgoje pastebėta, kad kai kurie probiotikai ir jų deriniai su prebiotikais gali būti susiję su geresne atmintimi, dėmesiu ir gebėjimu greičiau mąstyti. Visgi dar nėra aišku, kokios konkrečios bakterijos ar jų kiekiai būtų veiksmingiausi.
Ką vertėtų valgyti dažniau?
Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkė Federica Amati sako, kad dauguma žmonių vis dar valgo per mažai skaidulų. Būtent jos yra pagrindinis „maistas“ gerosioms žarnyno bakterijoms.
Pasak jos, verta stengtis per savaitę suvalgyti apie 30 skirtingų augalinių produktų, pvz., daržovių, vaisių, riešutų ir sėklų, pilno grūdo produktų, pupelių, avinžirnių, taip pat naudingi fermentuoti produktai (kefyras ar natūralus jogurtas). Taip žarnyno bakterijos gaus daugiau skirtingų medžiagų, kurių joms reikia.
Taip pat rekomenduojama mažinti itin perdirbto maisto kiekį. Tokiuose produktuose dažnai trūksta skaidulų, yra daug cukraus, riebalų ir priedų, kurie gali būti nepalankūs žarnyno bakterijoms.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai dar gana nauja sritis. Tyrimai kol kas nedideli, todėl negalima tvirtinti, kad probiotikai ar tam tikra mityba apsaugos nuo demencijos. Bet jau dabar aiškėja viena tendencija: tai, ką valgome, gali būti svarbu ne tik žarnynui ar svoriui, bet ir mūsų smegenims.
