Sekite 15min Google
„Tyrimai kavos vartojimą sieja su mažesne kai kurių vėžio rūšių, ypač kepenų ir gimdos gleivinės vėžio, rizika“, – „Parade“ sakė medicinos onkologė ir hematologė dr. Tingting Tan iš „City of Hope“ Niuport Biče, Kalifornijoje.
Pasak jos, kavoje yra įvairių natūralių junginių, kurių galimas poveikis sveikatai vis dar tiriamas. Tarp jų – kafestolis, chlorogeno rūgštis, kahveolis, N-metilpiridinis ir chino rūgštis.
Hematologė ir onkologė dr. Jamie Koprivnikar priduria, kad kai kuriuose tyrimuose reguliarus kavos vartojimas buvo siejamas su mažesne kelių rūšių vėžio rizika.
„Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad tamsiai skrudinta kava gali sumažinti DNR grandinių pažeidimus, kurie, jei nėra atkuriami, gali prisidėti prie vėžio vystymosi“, – teigia gydytoja.
Ji aiškina, kad galimą apsauginį kavos poveikį gali lemti kelių biologiškai aktyvių junginių visuma.
Chlorogeno rūgštis veikia kaip stiprus antioksidantas, padedantis neutralizuoti laisvuosius radikalus, galinčius pažeisti DNR, ir mažinti uždegimą. Chino rūgštis kai kuriuose tyrimuose siejama su programuotos vėžinių ląstelių žūties procesais. Kafestolis ir kahveolis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali veikti procesus, susijusius su navikų kraujagyslių formavimusi bei augimu.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ar geriame kavą, bet ir kaip ją geriame.
Kokią kavą gerti?
Onkologai pataria rinktis juodą kavą arba įpilti tik šiek tiek pieno ir vengti labai saldžių, riebių kavos gėrimų. Mat didelis kiekis cukraus, grietinėlės, sirupų ir kitų kaloringų priedų gali sumažinti bendrą tokio gėrimo naudą.
„Jeigu žmogus mėgsta kavą su trupučiu pieno, nėra pagrindo manyti, kad dėl to kava staiga netenka galimos naudos sveikatai“, – sako dr. T. Tan.
Pasak jos, didesnė problema kyla tada, kai kava kasdien virsta labai saldžiu ir kaloringu gėrimu.
Todėl įvairūs saldinti kavos kokteiliai ar gėrimai su dideliu kiekiu grietinėlės bei sirupų turėtų būti veikiau retkarčiais pasirenkamas desertas nei kasdienis įprotis.
Svarbi ir kavos temperatūra, jos kiekis bei laikas, kada ji geriama.„Žmonės į kofeiną reaguoja skirtingai. Per didelis jo kiekis gali sukelti nerimą, padažnėjusį širdies plakimą, virškinimo sutrikimų ar apsunkinti miegą. Kai kuriems žmonėms kava taip pat gali sustiprinti rūgšties refliuksą“, – aiškina dr. T.Tan.
Nėščiosioms, žindančioms moterims, žmonėms, turintiems tam tikrų širdies ritmo sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, dėl kavos vartojimo gydytoja pataria pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ji taip pat rekomenduoja neleisti sau reguliariai gerti itin karštos kavos „Labai karštų gėrimų nuolatinis vartojimas siejamas su didesne stemplės vėžio rizika“, – sako specialistė.
Žmonėms, kuriems kofeinas trukdo miegoti, sukelia drebulį ar kitų nemalonių pojūčių, galima rinktis kavą be kofeino.
Pasak dr. T.Tan, joje vis tiek išlieka nemažai tų pačių augalinės kilmės junginių, kurių yra įprastoje kavoje.
„Kai kurie tyrimai kavą be kofeino taip pat sieja su nauda sveikatai. Tai leidžia manyti, kad kofeinas nėra vienintelis svarbus veiksnys“, – pažymi ji.
Ar kava gali apsaugoti nuo vėžio?
Specialistai ragina šiuos duomenis vertinti atsargiai. Ryšys tarp dviejų reiškinių dar nereiškia, kad vienas iš jų tiesiogiai sukelia kitą.
Onkologė tyrėja dr. Simran Padam teigia, kad yra duomenų, rodančių, jog reguliariai kavą geriantys žmonės gali turėti mažesnę kai kurių vėžio rūšių riziką.
„Ypač kalbama apie kepenų ir gimdos gleivinės vėžį. Bet negalime daryti išvados, kad kava apsaugo nuo vėžio, ir tikrai nerekomenduočiau žmogui pradėti jos gerti vien dėl šios priežasties“, – pabrėžia gydytoja.
Jos teigimu, kai kurių vėžio rūšių atveju tyrimų rezultatai yra gana nuoseklūs, todėl jie verti tolesnio mokslininkų dėmesio.
Dr. Latonya Riddle-Jones, dirbanti Barbaros Ann Karmanos vėžio institute, taip pat ragina nepamiršti saiko: „Malonu matyti teigiamų naujienų apie kavą, ypač palyginti su kai kuriais kitais gėrimais. Tačiau saikingumas vis tiek labai svarbus“.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kava gali būti siejama su mažesne kai kurių ligų rizika ar vėlesne jų pradžia, tačiau kitais atvejais poveikis gali būti kitoks.
„Mes vis dar nežinome, ar šie ryšiai yra priežastiniai, ar tai tik statistinės sąsajos. Dauguma tyrimų buvo stebimieji“, – pabrėžia specialistė.
Onkologai dr. Rohitas Gosainas ir dr. Rahulas Gosainas taip pat pažymi, kad kai kuriose metaanalizėse kavos vartojimas siejamas su mažesne kepenų ir gimdos gleivinės vėžio rizika.
Kai kuriuose tyrimuose pastebėtas atvirkštinis ryšys ir su burnos, ryklės, virškinamojo trakto, storosios žarnos, prostatos vėžiu bei melanoma.
Daugiau nei du puodeliai nesaldintos kavos per dieną kai kuriuose tyrimuose taip pat buvo siejami su mažesniu bendru vėžio dažniu.
Kiek kavos galima išgerti per dieną?
Dr. S. Padam teigia, kad daugumai sveikų suaugusiųjų saikingas kavos vartojimas paprastai laikomas priimtinu.
„Praktiškai vienas ar du puodeliai per dieną man atrodo protingas kiekis, nors svarbu atsižvelgti į puodelio dydį, kavos stiprumą ir individualų žmogaus jautrumą“, – sako ji.
Specialistė pabrėžia, kad vertinti bendrą suvartojamo kofeino kiekį yra prasmingiau nei tiesiog skaičiuoti puodelius.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų iki maždaug 400 mg kofeino per dieną paprastai nėra siejama su neigiamu poveikiu.
Ką rinktis, jei kavos nemėgstate?
Jei norisi gėrimo, kuris suteiktų energijos ir antioksidantų, tačiau kavos skonis nepatinka, specialistai nerekomenduoja bandyti jo „užmaskuoti“ dideliu kiekiu cukraus ar sirupų.
Viena iš alternatyvų – žalioji arbata. „Žalioji arbata yra puikus gėrimas“, – sako dr. L. Riddle-Jones.
Tyrimai jos vartojimą sieja su nedideliu „blogojo“ LDL cholesterolio ir kraujospūdžio sumažėjimu, galimu teigiamu poveikiu pažintinėms funkcijoms ir priešuždegiminiu poveikiu.
Kai kuriuose tyrimuose žaliosios arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne tam tikrų vėžio rūšių rizika, tačiau, kaip ir kalbant apie kavą, tai nereiškia, kad vien šis gėrimas gali apsaugoti nuo vėžio.
