Gydytojas psichoterapeutas, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų vadovas ir mokslo darbuotojas dr. Julius Neverauskas sako, kad tokiuose nusikaltimuose svarbiausia suprasti, jog sukčiai taikosi ne į žmogaus intelektą, o į jo emocijas.
„Veikimo būdas, kurį naudoja sukčiai, vadinamas socialine inžinerija. Tai manipuliavimo žmonėmis būdas, kai siekiama ne paveikti ar „nulaužti“ technologiją, o paveikti žmogaus sprendimą – priversti jį atskleisti duomenis, paspausti nuorodą, pervesti pinigus, įdiegti programą, patvirtinti operaciją ar suteikti prieigą prie sistemos. Socialinė inžinerija yra tarsi psichologinis įsilaužimas, kuriam sukčiai naudojasi žmogaus emocijomis, įpročiais, pasitikėjimu, skuba, pagarba autoritetui ar noru padėti“, – aiškina psichoterapeutas.
Sukčiai, anot jo, dažniausiai taikosi ne į žmogaus „kvailumą“, o į emocinio sprendimų priėmimo momentą: „Jų tikslas – sukurti būseną, kurioje žmogus reaguoja greitai, automatiškai ir nebespėja įjungti racionalaus veikimo. Sukčiavimo scenarijus tampa veiksmingas tada, kai stiprios emocijos pakeičia įprastą informacijos vertinimą“.
Baimė ir skuba – stipriausi ginklai
Dr. J.Neverauskas atkreipia dėmesį, jog viena stipriausių sukčių naudojamų emocijų yra baimė. Žmogui pranešama, kad jo sąskaita užblokuota, vaikas pateko į bėdą, vyksta ikiteisminis tyrimas, kažkas prisijungė prie jo paskyros arba netrukus bus prarasti pinigai.
Baimė susiaurina dėmesį ir skatina veikti greitai.
Tokiais atvejais žmogus natūraliai susitelkia į grėsmę ir pradeda ieškoti būdo ją kuo greičiau pašalinti.
„Baimė susiaurina dėmesį ir skatina veikti greitai. Žmogus pradeda galvoti ne apie tai, ar situacija tikra, o kaip ją išspręsti. Dėl to jis mažiau tikrina detales, mažiau konsultuojasi su kitais žmonėmis ir dažniau paklūsta instrukcijoms, nespėjęs jų patikrinti“, – aiškina psichoterapeutas.
Prie baimės dažniausiai prijungiamas ir skubos jausmas. „Turite dešimt minučių“, „veikite dabar“, „tai paskutinė galimybė“, „jei nepatvirtinsite, prarasite prieigą“ – tokios frazės įjungia skubos jausmą ir atima iš žmogaus pagrindinę apsaugą – laiką. Kai žmogus sustoja, paskambina artimajam, pasitikrina informaciją kitu kanalu ar prisijungia prie banko per oficialią programėlę, sukčių scenarijus dažnai sugriūva. Todėl jie spaudžia neleisti žmogui sustoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ne mažiau svarbi ir pagarba autoritetui. Žmonėms sunkiau ginčytis ar abejoti, kai skambinantis prisistato banko saugumo specialistu, policijos pareigūnu, prokuroru, valstybės institucijos darbuotoju ar įmonės vadovu.
Kasdienybėje mes remiamės prielaida, kad dauguma žmonių ir institucijų elgiasi patikimai. Sukčiai būtent šią sveiką socialinę nuostatą paverčia pažeidžiamumu.
Sukčiai išnaudoja ne tik baimę
Vis dėlto būtų klaidinga manyti, kad sukčiai visada gąsdina. Pasak dr. J.Neverausko, jie labai dažnai naudojasi ir teigiamomis emocijomis: „Sukčiai išnaudoja ne tik neigiamas emocijas. Jie labai dažnai naudojasi smalsumu, viltimi, noru užsidirbti, noru padėti, meilės ir artumo poreikiu, pasitikėjimu, noru būti pripažintam ar priklausyti „išrinktųjų“ grupei. Kartais žmogus nėra gąsdinamas – priešingai, jis yra viliojamas“.
Smalsumas dažnai paskatina žmogų impulsyviai paspausti nuorodą ar atidaryti prisegtą failą. Tam pasitelkiamos žinutės apie neva nutekėjusias nuotraukas, siuntas, dokumentus ar žmogaus vardu pateiktus skundus.
Investiciniuose, loterijų ar kriptovaliutų sukčiavimuose dažniausiai išnaudojama viltis.
„Dažnai tai nėra vien godumas. Žmonės nori pagerinti finansinę padėtį, padėti šeimai, sumažinti skolas ar susikurti saugesnį gyvenimą. Todėl tiksliau sakyti ne kad žmogus buvo godus, o kad jis buvo paveiktas vilties, finansinio spaudimo ir įtikinamai pateiktos galimybės“, – paaiškina psichoterapeutas.
Sukčiai apsimeta artimaisiais, nelaimės aukomis ar labdaros organizacijomis.
Dar viena dažnai išnaudojama savybė – noras padėti. Sukčiai apsimeta artimaisiais, nelaimės aukomis, karo pabėgėliais ar labdaros organizacijomis. Jie pasitelkia socialiai vertingą impulsą – pagalbą kitam žmogui – ir sukuria situaciją, kurioje padėti reikia nedelsiant, nieko nepatikrinus.
Kai žmogus pradeda ginti patį sukčių
Specialistas mini ir romantinių apgavysčių pavojų, kai remiamasi ne momentiniu išgąsčiu, o ilgai kuriamu santykiu. Pasak jo, sukčius gali savaites ar mėnesius kurti emocinį ryšį, atkartoti aukos vertybes, rodyti dėmesį, palaikymą ir intymumą. Tokiu atveju žmogus ne tik patiki istorija, jis ima ginti patį santykį. Abejonės pradeda atrodyti kaip išdavystė, o aplinkinių perspėjimai – kaip nesupratimas“.
Psichoterapeutas prisiminė ir kelis Lietuvoje buvusius atvejus, kai žmonės atkakliai stengėsi pervesti pinigus net ir perspėti, kad gali būti apgaudinėjami.
Panašiai veikia ir išskirtinumo jausmas. Žmogui sakoma, kad jis buvo specialiai atrinktas, kad pasiūlymas skirtas tik jam arba kad jis atrodo kaip žmogus, puikiai išmanantis investicijas. Toks pripažinimas mažina budrumą ir skatina pasitikėti pasiūlymu.
Kodėl stiprios emocijos tokios veiksmingos? Nes, kaip sako psichoterapeutas, jos keičia informacijos apdorojimą: „Žmogus pereina iš lėtesnio, analitinio mąstymo į greitesnį, automatinį reagavimą. Baimė sako „saugokis“, skubumas – „nėra laiko“, autoritetas – „paklusk“, pasitikėjimas – „čia savas“, viltis – „nepraleisk“, gėda – „nepasikalbėk su niekuo“. Sukčiavimo scenarijus tampa veiksmingas tada, kai šios būsenos susijungia į vieną spaudimu grįstą veikimo lauką“.
Būtent todėl žmogus dažnai nepasitaria su kitais ir lieka vienas su problema.
Kaip sukčiai sukuria autoriteto iliuziją?
Pasitikėjimas neatsiranda savaime. Sukčiai jį kuria nuosekliai. Jie imituoja bankų, policijos, pašto, mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų logotipus, interneto svetaines, el. laiškus, SMS žinutes ir net telefono numerius.
Be to, jie dažnai turi bent dalį tikros informacijos apie žmogų – vardą, telefono numerį, el. pašto adresą, miestą, darbovietę ar naudojamą banką.
„Žmogus dažnai reaguoja ne į visą informaciją, o į kelis pasitikėjimo signalus. Jam atrodo, kad naudojamas pažįstamas logotipas, oficialus tonas, žinomas jo vardas ar bankas. To kartais pakanka, kad sumažėtų budrumas. Tačiau viena teisinga detalė dar neįrodo skambinančiojo tapatybės“, – pabrėžia dr. J.Neverauskas.
Sukčius dažnai pasiūlo save kaip vienintelį žmogų, galintį tą problemą išspręsti.
Dažnas scenarijus prasideda nuo problemos sukūrimo, o tuomet sukčius pasiūlo save kaip vienintelį žmogų, galintį ją išspręsti.
Dar pavojingesnės schemos, kaip pastebi pašnekovas, kai žmogui paeiliui paskambina tariamas banko darbuotojas, policininkas, prokuroras ar kibernetinio saugumo ekspertas. Tokiu būdu sukuriamas įspūdis, kad informaciją patvirtina keli nepriklausomi šaltiniai, nors iš tikrųjų už visko gali stovėti ta pati grupė.
Sukčiai taip pat stengiasi izoliuoti auką nuo kitų informacijos šaltinių. Jie ragina nepadėti ragelio, nesikreipti į banką, niekam nepasakoti apie situaciją ir net nepasitarti su šeimos nariais.
„Izoliacija būtina todėl, kad trumpa pauzė, oficialus telefono numeris ar pokalbis su kitu žmogumi gali sugriauti manipuliaciją. Sukčiai stengiasi išlaikyti auką savo emociniame įtakos lauke“, – įspėja psichoterapeutas.
Kodėl papuola net profesoriai ir verslininkai?
Sukčiavimas nėra intelekto testas. Išsilavinimas, profesinė sėkmė ir kritinis mąstymas, kaip sako dr. J.Neverauskas, sumažina riziką, bet jos nepanaikina: „Sukčiai taikosi ne į bendrą žmogaus protą, o į situaciją, kurioje jis patiria stresą, skuba, nori apsaugoti artimuosius, siekia neprarasti pinigų arba nori pasinaudoti gera galimybe“.
Anot specialisto, kritinis mąstymas neveikia automatiškai visą laiką. Jam reikia laiko, dėmesio ir energijos. Be to, sėkmingi žmonės dažnai yra įpratę greitai spręsti problemas, todėl sukčiai pasinaudoja būtent šia savybe.
„Vadovai, verslininkai ir specialistai kasdien priima daug sprendimų riboto laiko sąlygomis. Sukčius sukuria aplinkybes, kurios primena įprastą profesinį spaudimą, t.y. reikia veikti greitai, pasitikėti specialistu, laikytis procedūros. Žmogus įsitraukia į problemos sprendimą ir nebepastebi, kad pati problema yra dirbtinai sukurta“, – pasakoja psichoterapeutas.
Dar viena svarbi jo įžvalga yra ta, jog ekspertiškumas vienoje srityje nesuteikia imuniteto kitoje. Žmogus gali būti puikus gydytojas, teisininkas, akademikas ar IT specialistas, tačiau tai dar nereiškia, kad jis gebės atpažinti sudėtingą socialinės inžinerijos schemą.
Kartais intelektas net padeda racionalizuoti klaidingus sprendimus. „Protingas žmogus gali labai gerai paaiškinti sau, kodėl jo veiksmas logiškas. Jis gali galvoti, kad banko saugumo skyrius tikrai gali taip skambinti, kad tyrimui būtinas konfidencialumas arba kad jis vis dar kontroliuoja situaciją. Kuo žmogus intelektualesnis, tuo įtikinamesni gali būti jo paties paaiškinimai“, – aiškina psichoterapeutas.
Kartais lemia ne intelektas, o gyvenimo etapas
Didelę reikšmę turi ir gyvenimo aplinkybės. Pavyzdžiui, nuovargis, liga, miego stoka, finansinis spaudimas, skyrybos, netektis, vienišumas, darbo krūvis ar rūpestis artimaisiais gali padaryti žmogų labiau pažeidžiamą. Kaip pastebi specialistas, sukčiams nereikia apgauti žmogaus visą laiką – jiems užtenka kelių minučių, kai žmogus yra mažiau stabilus, labiau išsiblaškęs arba labiau emociškai įsitraukęs.
Dar viena problema – gėda. Išsilavinusiems ir sėkmingiems žmonėms dažnai sunkiau pripažinti, kad jie galėjo būti apgauti. Dėl to jie ilgiau lieka sukčių įtakos lauke ir kartais iki paskutinės akimirkos tikisi, kad situacija išsispręs.
Kaip suprasti, kad jumis manipuliuojama?
Pasak dr. J.Neverausko, manipuliaciją dažniausiai išduoda ne vienas konkretus sakinys, o bendras psichologinio spaudimo modelis, kuriuo žmogus stumiamas priimti sprendimą nepaliekant laiko ramiai įvertinti situacijos.
„Jei pokalbis ar žinutė staiga sukelia baimę, paniką, gėdą, kaltę, euforiją, smalsumą ar didelę viltį, verta sustoti. Sukčiai dažnai pirmiausia suaktyvina emociją, o tik tada pateikia instrukciją elgtis jiems palankia linkme. Labai svarbus vidinis signalas yra jausmas: „kažkas čia ne taip, bet aš jau įsitraukiau“, – akcentuoja psichoterapeutas.
Jis pataria pirmiausia sustoti, nutraukti kontaktą, nespausti nuorodų, neteikti duomenų ir informaciją tikrinti oficialiais kanalais.
- Jeigu tariamai skambina bankas, reikėtų pačiam paskambinti oficialiu numeriu.
- Jei rašo vadovas ar kolega, susisiekti kitu kanalu.
- Jeigu jau buvo perduoti duomenys ar atliktas pavedimas, būtina kuo greičiau kreiptis į banką, keisti slaptažodžius ir pranešti policijai.
„Sukčiavimo atpažinimas prasideda ne nuo technologijų, o nuo savo būsenos atpažinimo. Jei žinutė, skambutis ar pasiūlymas staiga sukelia stiprią baimę, skubą, euforiją, gėdą, kaltę ar norą tuoj pat padėti, tai greičiausiai nėra įrodymas, kad situacija tikra. Dažniausiai tai signalas sustoti, įjungti racionalų mąstymą, pasitikrinti ir, jei reikia, kreiptis pagalbos“, – reziumuoja dr. J.Neverauskas.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
