Spalis visame pasaulyje minimas kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS; angl. Attention Deficit and Hyperactivity Disorder, ADHD) žinomumo mėnuo. Šių metų tema: „Daugybė ADS veidų“ („The Many Faces of ADHD“) – pabrėžiama, kad sutrikimas pasireiškia įvairiai – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenimo patirties. Šiemet prie pasaulinės iniciatyvos prisijungė ir Lietuva.
Būtina didinti ADS žinomumą
Tyrimų duomenimis, skirtingose šalyse ADS paplitimas tarp vaikų ir paauglių siekia nuo 6 iki 10 proc., tarp suaugusiųjų – iki 7 proc. Berniukams sutrikimas diagnozuojamas dvigubai dažniau nei mergaitėms. Net 75 proc. vaikų, turinčių ADS, patiria ir kitų psichikos sveikatos sunkumų ar greta nustatomos kitos neuroįvairovės formos.
„Šis sutrikimas prasideda dažniausiai vaikystėje, tęsiasi paauglystėje ir dažnai pereina į suaugusiojo amžių. Yra žmonių, kurie gerai tvarkosi su sutrikimu, įgyja reikiamų įgūdžių, leidžiančių pasiekti norimų rezultatų, nepaisant patiriamų sunkumų. Tačiau yra žmonių, kuriems tai nepavyksta", – sako asociacijos vadovė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus tam tikrus aspektus, susijusius su neteisinga savidiagnostika: „Aktyvumo ir dėmesio srityje, deja, ši savidiagnostika gan paplitusi. Ji įvyksta pasitarus su Google, o gydytoją norima panaudoti tik kaip įrankį vaistams išrašyti. Atkreipčiau dėmesį, kad teisinga diagnostika ir teisingas gydymo eiliškumas yra labai svarbūs gydant bet kurį sutrikimą, taip pat ir šį."
Diagnozę sužinojo būdama 42-ejų
„Tai kompleksinis sutrikimas, kurio priežastys dažnai susijusios su genetiniais (paveldimumo) veiksniais, tačiau įtakos gali turėti ir ankstyvosios vaikystės traumos, neurocheminiai pokyčiai smegenyse. Sutrikimas pradeda vystytis ankstyvame amžiuje ir dažnai išlieka visą gyvenimą“, – aiškina psichiatrė dr. Indraja Veličkienė.
Deja, labai dažnai šis sutrikimas Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas, o turintieji jį nesulaukia jokios pagalbos. Viena iš Lietuvos ADHD asociacijos steigėjų, valdybos pirmininkė Elita Žakevičiūtė savo diagnozę sužinojo būdama 42-ejų.
„Vaikystėje girdėdavau, kad esu labai gabi, bet tinginė. Mano savivertė buvo žema, nes nuolat gaudavau pastabų – man sunku būdavo išsėdėti vietoje“, – dalijasi pašnekovė. Pasak jos, tokie vaikai ir šiandien dažnai nuvertinami, jų gabumai ir potencialas lieka nepastebėti.
Iššūkis pacientams: patekti pas gydytojus ir gauti gydymą
Specialistų teigimu, ADS diagnostika Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar trūksta aiškios sistemos, ypatingai suaugusiems. Ir trūksta ne tik sistemos. Kol kas sudėtinga netgi patekti pas gydytojus psichiatrus – norint sužinoti diagnozę dažniausiai tenka kreiptis į privačias gydymo įstaigas. Lietuvoje nėra nacionaliniu mastu atliktų epidemiologinių tyrimų apie ADS paplitimą, tačiau remiantis tarptautiniais lyginamaisiais duomenimis, akivaizdu, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ADS mūsų šalyje nepakankamai atpažįstamas ir diagnozuojamas.
O asmenims, jau žinantiems savo diagnozę, neretai iššūkiu tampa gydymas. Pagalba tokiems žmonėms kompleksinė – tai ir įveikos strategijos, kurias gali taikyti pats žmogus ar jo aplinka, ADS pritaikyta kognityvinė elgesio terapija, mentalizacija grįsta terapija ar koučingas, padedantis atrasti veiksmingas kasdienes strategijas. Jei sutrikimas yra vidutinis ar sunkus, reikia medikamentinio gydymo. Ilgą laiką Lietuvoje buvo registruotas tik vienas vaistas, dabar jau vis daugiau jų tampa prieinami, nors kai kurie brangūs, nekompensuojami. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje ADS vaistų skyrimo rodikliai yra maždaug keturis kartus mažesni nei Estijoje, kur suaugusiųjų ADS gydymas yra geriau išplėtotas ir labiau atitinka Šiaurės šalių standartus.
Bendradarbiavimas ir iniciatyvos
Pasak specialistų, visuomenės supratimas ir švietimas apie ADS yra labai svarbus šį sutrikimą turintiems žmonėms. Tik turėdami žinių apie ADS, pedagogai, tėvai ir darbdaviai gali sukurti aplinką, kurioje šie žmonės turėtų galimybę atrasti savo vietą, būtų vertinamos jų stiprybės, o ne nuolat primenamos silpnybės.
„Tik, kiek teko domėtis ir pastebėti, apie 30 proc. ADS sutrikimą turinčių žmonių gavę mažesnį išsilavinimą nei turėtų“, – konstatuoja faktą suaugusiųjų gydytoja psichiatrė, vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė med. dr. Devika Gudienė. Ir prisipažįsta: „Dirbdama su tokiais pacientais jaučiuosi ne medike, o burtininke, kuri gali keisti žmonių gyvenimus“.
