Jai atsako gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Vilius Ogenskas.
Požymiai, kad gali būti priklausomas nuo sekso
„Seksas gali būti viena gražiausių žmogaus gyvenimo patirčių – tai ryšys, artumas, kūno ir emocijų kalba. Tačiau kartais šis potraukis ima peržengti ribas: nebekontroliuojamas elgesys, kaltės jausmas po malonumo, santykių griūtis, o mintys apie seksą užgožia viską
kitą. Tada kyla klausimas – ar tai vis dar noras, ar jau priklausomybė?“, – sako V.Ogenskas.
Pasak jo, seksas nėra problema – kol jis nėra būdas pabėgti. „Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti: savaime seksas nėra problema. Problema prasideda tada, kai jis tampa pagrindiniu būdu pabėgti nuo emocijų, vienišumo ar įtampos.
Kai seksas ar pornografija nebesisieja su artumu ar malonumu, o tampa „vaistu“ – greitu būdu numalšinti tuštumą, nerimą, stresą. Tai dažnai vyksta nepastebimai. Iš pradžių seksas teikia pasitenkinimą. Vėliau – tampa įpročiu. O galiausiai – rutina, kurią žmogus kartoja net tada, kai nebenori, bet negali sustoti“, – nurodė gydytojas psichiatras.
Jo teigimu, nėra vieno testo, kuris tiksliai parodytų, ar žmogus priklausomas. Tačiau tam tikri elgesio modeliai gali signalizuoti, kad pusiausvyra jau prarasta:
- Mintys apie seksą užima didžiąją dienos dalį. Seksualiniai vaizdiniai, fantazijos ar poreikis stimuliacijos nuolat įkyra, trukdo darbui, santykiams ar kasdieniams reikalams.
- Kontrolės praradimas. Žmogus bando sumažinti ar nutraukti seksualinį elgesį, bet nepavyksta.
- Rizikingas elgesys. Atsitiktiniai lytiniai santykiai, nesaugus seksas, svetainės ar situacijos, kurios kelia pavojų reputacijai, santykiams ar sveikatai.
- Didėjantis intensyvumas. Reikia vis daugiau – dažniau, stipriau, ekstremaliau – kad pasiektum tą patį pasitenkinimą.
- Kaltė ir gėda po akto. Po seksualinės veiklos atsiranda tuštuma, gėdos ar beprasmybės jausmas, bet ciklas vis tiek kartojasi.
- Izoliacija. Seksualinė veikla tampa svarbesnė nei bendravimas, darbas ar santykiai.
- Nevaldomas pornografijos vartojimas. Žiūrima valandų valandas, nepaisant pasekmių ar emocinės įtampos.
Pasak pašnekovo, šie požymiai nebūtinai reiškia priklausomybę, tačiau rodo, kad seksualinis elgesys tapo ne laisvu pasirinkimu, o prievartine reakcija.
Kas vyksta psichologiškai?
Anot V.Ogensko, dažnai už priklausomybės nuo sekso slypi ne potraukis, o skausmas.
„Seksas tampa būdu nuslopinti emocijas, kurias žmogus bijo jausti – nerimą, vienišumą, nuobodulį ar gėdą. Trumpalaikis malonumas suteikia dopamino šuolį, bet po jo seka emocinis nuosmukis, todėl
žmogus vėl ieško stimulo. Tai klasikinis priklausomybės ciklas, tik vietoj alkoholio ar narkotikų – naudojamas kūnas“, – sako gydytojas psichiatras.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Specialisto pagalba reikalinga, kai:
- seksualinis elgesys ima trukdyti darbui, santykiams ar emocinei būsenai;
- žmogus nebegali sustoti, nors nori;
- po kiekvieno karto jaučia kaltę, gėdą ar tuštumą;
- seksas tampa vieninteliu būdu nusiraminti ar išgyventi stresą.
„Pagalba gali būti įvairi – psichoterapija, grupinė terapija, kartais ir medikamentinis gydymas, jei kartu pasireiškia depresija ar nerimas.
Svarbiausia – žinoti, kad priklausomybė nuo sekso yra gydoma. Tai ne moralinis trūkumas, o signalas, kad žmogus ieško būdų nuskausminti save“, – sako pašnekovas.
Anot jo, sveikas seksualumas – ne apie dažnumą, o apie laisvę
Sveikas seksualinis gyvenimas – tai ne skaičiai, ne normalumo ribos ir ne draudimų sąrašas.
„Tai laisvė rinktis, kada, kaip ir su kuo būti artimam. Priklausomybė tą laisvę atima. Todėl pasveikimas – tai kelias atgal į save, į gebėjimą jausti, rinktis, būti artume, o ne priklausomybėje. Seksualumas – viena galingiausių žmogaus jėgų. Kai ji valdoma sąmoningai, ji kuria ryšį ir
gyvybę. Kai ji ima valdyti mus – ji prašo būti išgirsta“, – pabrėžia jis.
Turi nepatogų klausimą ir tu, kurį bijai užduoti gydytojui? Rašyk mums gyvenimas@15min.lt ir atsakymo ieškok Gyvenimo rubrikoje.
