Sekite 15min Google
Atmintis svarbi ne tik atliekant testus. Ji padeda išmokti naujų dalykų, prisiminti, ką turime padaryti, ir savarankiškai atlikti kasdienes užduotis. Todėl mokslininkai siekia suprasti, su kokiomis gyvenimo aplinkybėmis gali būti susiję žemesni Lietuvos gyventojų rezultatai ir kas galėtų padėti ilgiau išsaugoti pažintinius gebėjimus.
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkai analizavo tarptautinio sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo SHARE duomenis. Šis tyrimas renka informaciją apie 50 metų ir vyresnių europiečių sveikatą, socialinę bei ekonominę padėtį.
Analizei panaudoti 2021–2022 metais vykdytos devintosios tyrimo bangos duomenys: 65 536 dalyvių iš 27 Europos šalių, tarp jų – 1394 Lietuvos gyventojų.
Sunkiausiai sekėsi įsiminti ir prisiminti naują informaciją
Ryškiausi Lietuvos ir kitų šalių skirtumai išryškėjo atliekant atminties užduotis. Dalyviams buvo pateikti žodžiai, kuriuos reikėjo įsiminti ir prisiminti iš karto bei praėjus tam tikram laikui.
Prisimenant žodžius iš karto, Lietuvos gyventojų rezultatai buvo vieni žemiausių tarp analizuotų šalių. Kai tuos pačius žodžius reikėjo prisiminti vėliau, prasčiau pasirodė tik Lenkijos dalyviai.
Tačiau ne visose užduotyse Lietuvos rezultatai buvo tokie žemi. Atliekant užduotį, kuriai svarbūs kalbiniai gebėjimai, sukauptos žinios ir gebėjimas greitai jomis pasinaudoti, jie buvo artimesni kitų Europos šalių rezultatams.
Šiais gebėjimais naudojamės bendraudami ar iš turimų žinių atsirinkdami tuo metu reikalingą informaciją. Taigi analizė parodė, kad Lietuva labiausiai išsiskiria būtent sunkumais įsiminti ir prisiminti naują informaciją.
„Gebėjimas įsiminti ir vėliau prisiminti naują informaciją yra vienas iš tų pažintinių gebėjimų, kurie jautriau reaguoja į su amžiumi susijusius pokyčius. Tačiau kalbiniai gebėjimai ir per gyvenimą sukauptos semantinės žinios gali išlikti santykinai stabilesni. Tai gali iš dalies paaiškinti, kodėl Lietuvos gyventojų rezultatai skirtingose užduotyse taip skyrėsi“, – teigia VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas dr. Vytautas Jurkuvėnas.
Skirtumų nepaaiškina vien amžius ar išsilavinimas
Lygindami skirtingų šalių gyventojų gebėjimus, mokslininkai atsižvelgė į jų amžių, lytį ir išsilavinimą. Šie veiksniai svarbūs, nes gali būti susiję su tuo, kaip pažintiniai gebėjimai keičiasi senstant.
Ankstesniuose tyrimuose ypač nuosekliai išryškėja išsilavinimo reikšmė: jis siejamas ir su gebėjimų lygiu vyresniame amžiuje, ir su jų pokyčiais per gyvenimą.
Vis dėlto Lietuvos rezultatai išliko vieni žemiausių net ir įvertinus šiuos skirtumus. Vadinasi, jų negalima paaiškinti vien tuo, kad skiriasi šalių gyventojų amžius, išsilavinimas ar lyčių santykis.
Kodėl Lietuvos rodikliai žemesni, ši analizė dar neatsako. Tolesniuose tyrimuose mokslininkai ketina nagrinėti sveikatos, gyvenimo būdo, socialinių bei ekonominių sąlygų ir kitų aplinkybių reikšmę.
Svarbu ir tai, kaip žmogus gyveno iki senatvės
Ankstesni tyrimai rodo, kad pažintinių gebėjimų pokyčiai priklauso ne tik nuo biologinio senėjimo. Reikšmės gali turėti ir per visą gyvenimą sukauptos patirtys: darbo pobūdis, bendravimas, fizinis aktyvumas bei protinių pastangų reikalaujanti veikla.
Panašūs regioniniai skirtumai pastebėti ir anksčiau. Žemesni pažintinių gebėjimų rodikliai dažniau nustatomi Rytų Europos bei Viduržemio jūros regiono šalyse, aukštesni – Šiaurės ir Vakarų Europoje.
„Šie skirtumai siejami su nevienodomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, švietimo sistemomis, sveikatos priežiūros prieinamumu ir kitomis per gyvenimą besikaupiančiomis aplinkybėmis. Tai gali būti labai konkrečios gyvenimo patirtys ir galimybės – kiek metų žmogus mokėsi, kokio pobūdžio darbą dirbo, ar turėjo galimybių būti fiziškai ir socialiai aktyvus, užsiimti intelektine veikla, taip pat – kokia buvo jo fizinė, o ypač psichikos sveikata ir galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas“, – aiškina V. Jurkuvėnas.
Svarbus ir vadinamasis pažintinis rezervas – per gyvenimą sukauptas gebėjimas ilgiau išlaikyti pažintines funkcijas ir geriau kompensuoti su amžiumi susijusius pokyčius. Jį kaupti gali padėti mokymasis, aktyvus profesinis bei socialinis gyvenimas ir kitos patirtys.
Smegenims reikia naujų iššūkių
Pasak mokslininkų, pažintinius gebėjimus svarbu palaikyti visą gyvenimą. Tam nebūtinai reikia specialių atminties pratimų – naudingos gali būti ir naujos, pastangų reikalaujančios veiklos.
„Pažintinį aktyvumą svarbu išlaikyti visą gyvenimą. Tam nebūtinai reikia specialių atminties treniruočių – smegenims iššūkiu gali tapti naujos kalbos mokymasis, grojimas muzikos instrumentu ar kitas naujas ir pastangų reikalaujantis įgūdis. Tyrimai rodo, kad tokia veikla vyresniame amžiuje gali padėti palaikyti kai kuriuos pažintinius gebėjimus, nors negalime teigti, kad ji apsaugos nuo demencijos ar kitų neurodegeneracinių ligų“, – sako VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkė dr. Viktorija Azuma.
Ji pabrėžia, kad šie klausimai svarbūs ir visuomenės senėjimo kontekste.
„Šie rezultatai svarbūs ir platesniame visuomenės senėjimo kontekste. Pažintinių gebėjimų silpnėjimas vyresniame amžiuje gali turėti įtakos žmonių savarankiškumui ir gyvenimo kokybei, o visuomenės mastu – sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir ilgalaikės globos poreikiui“, – teigia V. Azuma.
Tolesnė Lietuvos duomenų analizė turėtų padėti geriau suprasti, kokios gyvenimo aplinkybės susijusios su nustatytais rezultatais ir kurie veiksniai gali būti ypač svarbūs Lietuvos gyventojams.
Publikacija parengta vykdant projektą „Pažintinio senėjimo veiksniai Lietuvoje: tarptautinių SHARE duomenų lyginamoji analizė“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LISm-26-2. Projekto vykdytojai: dr. Viktorija Azuma, dr. Vytautas Jurkuvėnas, dr. Olga Zamalijeva.
