CNN.com rašo, kad tyrėjai išsiaiškino, jog palyginti su žmonėms, kuriuos žmonės laiko gerais ir palankiais, kieti žmonės yra vertinami kaip labiau ekstravertiški, galingi, drąsūs, savarankiški, atviri ir hedonistiški.
„Labiausiai nustebino tai, kad visose šalyse buvo įvardijami tie patys bruožai“, – stebėjosi vienas iš pagrindinių tyrimo vadovų Čilės Adolfo Ibanezo universiteto rinkodaros docentas Toddas Pezzuti.
Anot tyrėjo, nesvarbu, kuri tai būtų šalis – Kinija, Korėja, Čilė ar JAV, visur žmonės mėgsta tuos, kurie peržengia ribas ir skatina pokyčius. „Kietumas“, tikino tyrėjai, iš tiesų reiškia kai ką fundamentalesnio.
„Kietumas“ nėra tas pats, kas gerumas
Adolfo Ibanezo universiteto, Arizonos universiteto ir Džordžijos universiteto mokslininkai nuo 2018 iki 2022 m. atliko eksperimentus, juose dalyvavo beveik 6000 žmonių iš dvylikos šalių: Australijos, Čilės, Kinijos, Vokietijos, Indijos, Meksikos, Nigerijos, Ispanijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Turkijos ir Jungtinių Valstijų.
Dalyviai buvo paprašyti pagalvoti apie žmogų savo gyvenime, kurį jie laiko „kietu“, „nekietu“, „geru“ arba „negeru“. Tuomet jie buvo paprašyti įvertinti to žmogaus asmenybę pagal dvi skalės: „Big Five Personality“ skalę, kuri plačiai naudojama padedant apibūdinti asmenybės bruožus, ir „Portrait Values Questionnaire“ klausimyną, skirtą įvertinti asmens pagrindines vertybes.
Tyrimo dalyviai nuosekliai siejo ramybę, sąžiningumą, universalumą, malonumą, nuoširdumą, patikimumą, tradiciškumą ir sugebėjimą prisitaikyti su geru žmogumi, o ne su kietu.
T. Pezzuti tikino nemanantis, kad šių „kietų“ bruožų galima išmokyti.
O „kietumo“ formulė susidėjo iš šešių charakterio bruožų – ekstravertiškumo, hedonizmo, galingumas, drąsumo, atvirumo ir savarankiškumo. Šie bruožai, pasak rezultatų, priskiriami „kietoms“ asmenybėms nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar išsilavinimo lygio.
T. Pezzuti tikino nemanantis, kad šių „kietų“ bruožų galima išmokyti.
„Mes gimstame su šiais bruožais. Penki iš jų yra asmenybės bruožai, su kuriais jau gimstame, ir jie pakankamai stabilūs“, – tikino jis.
Tyrimas parodė, kad „kieti“ ir „geri“ žmonės nėra vienodai vertinami, tačiau yra tam tikrų sutampančių bruožų, tikino vienas iš tyrimo vadovų, Arizonos universiteto rinkodaros docentas Calebas Warrenas.
„Kad žmogus būtų laikomas kietu, jis turi būti šiek tiek simpatiškas ir vertas pagarbos, o tai yra ir gerų žmonių bruožai. Tačiau kieti žmonės dažnai turi ir kitų savybių, kurios moraline prasme nebūtinai laikomos „geromis“, pavyzdžiui, hedonizmas ir galingumas“, – komentavo V. Warrenas.
Tyrimo ribotumas buvo tik tas, kad į jį buvo įtraukti tik tie žmonės, kurie suprato, ką reiškia sąvoka „kietas“. T. Pezzuti tikino, kad būtų įdomu, bet sunku nustatyti, ar rezultatai būtų panašūs tradiciškesnėse kultūrose ar atokiose žmonių grupėse, kurios gali būti mažiau susipažinusios su šiuo terminu.
„Kietumas“ gali būti prieštaringas
Paklaustas, kokią viešą asmenybę ar įžymybę jis laikytų „kieta“ remdamasis savo tyrimais, T. Pezzuti iš karto paminėjo „Tesla“ ir „SpaceX“ generalinį direktorių Eloną Muską.
„Jis yra kontroversiška asmenybė, bet man į galvą ateina Elonas Muskas“, – sakė Pezzuti. Anot tyrėjo, E.Muskas atitinka visus šešis tyrime nustatytus požymius.
E. Muskas yra „neabejotinai galingas“ ir savarankiškas. Atrodo, kad yra ekstravertiškas, ką galima spręsti iš socialinių tinklų ir medijos. Kai kurie Musko elgesio aspektai taip pat atrodo hedonistiniai, sakė jis: „Jis rūkė marihuaną populiariausioje pasaulyje tinklalaidėje „The Joe Rogan Experience“.
T. Pezzuti pridūrė, kad Musko idėjos apie Marso kolonizavimą rodo, kad jis yra atviras ir drąsus.
Naujasis straipsnis yra vienas iš nedaugelio empirinių tyrimų, nagrinėjančių, kas tiksliai daro žmones „kietus“, sakė Jonahas Bergeris, Pensilvanijos universiteto Whartono verslo mokyklos rinkodaros docentas.
„Nors žmonės jau seniai svarsto ir kuria teorijas apie tai, kas daro žmones kietus, šia tema atlikta nedaug empirinių tyrimų, todėl ši kryptis labai sveikintina“, – rašė J.Bergeris.
„Nors atrodytų, kad kietumas yra įgimtas bruožas, žmonės tikrai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad pasiektų šį tikslą. Atsižvelgiant į tai, kiek žmonių nori būti kieti ir kiek pinigų išleidžia siekdami šio tikslo, tikrai verta tai ištirti“, – neabejojo jis.
Ateityje šioje srityje atliekami tyrimai galėtų vertinti „kietumą“ kartu su gėriu ir blogiu, o ne atskirai nuo jų, sakė Kolumbijos universiteto psichologijos docentas Jonas Freemanas.
„Realiame gyvenime kietumas gali būti teigiamas bruožas, bet tam tikruose socialiniuose kontekstuose jis gali turėti ir neigiamą konotaciją. Būsimuose tyrimuose būtų vertinga ištirti gerąjį ir blogąjį „kietumą“, o šio tyrimo metodika suteikia puikų pagrindą“, – rašė elektroniniame laiške naujame tyrime nedalyvavęs Freemanas.
„Mokslo požiūriu, „kietumas“ atrodo labiau išvadų ir socialinės konstrukcijos produktas nei genetikos, nors žemas temperamentas, kurį lemia genetika, gali turėti įtakos nuolatiniam asmenybės formavimuisi“, – tikino jis.
„Kietumas“ yra giliai įsišaknijęs mūsų socialiniame žodyne, nes šiuo žodžiu trumpai apibūdinamos sudėtingos išvados. Juo akimirksniu, nors ir stereotipiškai, nusakome statuso, visuomeninės priklausomybės ir tapatybės požymius. Mokslo požiūriu, kietumo tyrimas yra svarbus būtent todėl, kad jis atskleidžia, kaip greitos, schematiškos išvados apie asmenybės bruožus veikia elgesį ir socialinę dinamiką, ypač socialinės žiniasklaidos ir įtakingų asmenų kultūros amžiuje.
