Retinoblastoma – reta, tačiau agresyvi akių vėžio forma, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams – yra sudėtingai gydoma dėl natūralaus apsauginio barjero, saugančio akį.
Vis dėlto naujas, efektyvesnis metodas, paremtas netikėtu šaltiniu – kiaulių biologinėmis medžiagomis – gali pasiūlyti saugesnį būdą gydyti šią ligą, rašo „The New York Post“.
Tradiciniai retinoblastomos gydymo būdai, tokie kaip injekcijos, chemoterapija ar radioterapija, dažnai yra skausmingi ir gali sukelti regėjimo praradimą bei kitus rimtus šalutinius poveikius.
Naujausiame žurnale „Science Advances“ publikuotame tyrime nustatyta, kad mikroskopinės pūslelės, vadinamos egzomosomis, esančios kiaulių spermoje, gali įveikti biologinius barjerus. Tai įmanoma dėl specifinių baltymų, todėl jos tampa perspektyviomis vaistų pernešimo „transporto priemonėmis“.
Siekiant išbandyti šį metodą, mokslininkai sukūrė akių lašus, kurių sudėtyje yra iš spermos gautų egzomosų (SEV), folio rūgšties ir CMG nanozimo sistemos (miniatiūrinių medžiagų, imituojančių natūralių fermentų veiklą).
Folio rūgštis padeda tiksliai nukreipti veikliąsias medžiagas į navikines ląsteles, o CMG sistema skatina jų savaiminį sunaikinimą, nepažeisdama sveikų audinių. Tuo tarpu egzomosos laikinai ir grįžtamai „atveria“ apsauginius akies sluoksnius, kad kiti gydymo komponentai galėtų patekti į vidų.
Lašai į akį patenka dviem keliais: per rageną (išorinį sluoksnį) ir per junginę – ploną, skaidrią membraną tarp voko ir akies. Toks dvigubas patekimo būdas leidžia veiksmingiau kovoti su liga iš skirtingų krypčių.
Eksperimentuose su pelėmis per 30 dienų gydymo laikotarpį naviko dydis reikšmingai sumažėjo – liko tik apie 2 proc. pradinės masės.
Tuo tarpu negydytoms pelėms išsivystė sunki neovaskuliarizacija – nenormalus, greitas trapių kraujagyslių augimas akyje – bei pablogėjo regėjimas.
Šis tyrimas žymi svarbų lūžį vaikų akių vėžio gydyme, nes siūlo mažiau invazinius, be injekcijų atliekamus metodus, galinčius sumažinti pažeidimų ir toksinio poveikio riziką.
Retinoblastomos požymiai gali būti balkšvas švytėjimas vyzdžio srityje (pastebimas tik tam tikroje šviesoje ar nuotraukose), žvairumas, akies išvaizdos pokyčiai ar patinimas. Dažniausiai pasireiškia tik vienas iš šių simptomų.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad ši technologija gali būti pritaikyta ir kitoms akių ligoms gydyti, pavyzdžiui, su amžiumi susijusiai geltonosios dėmės degeneracijai ar diabetinei retinopatijai.
Vis dėlto prieš pradedant klinikinius tyrimus su žmonėmis dar reikalingi papildomi tyrimai, technologijos tobulinimas ir pasirengimas jos taikymui medicinos praktikoje.
