Sekite 15min Google
LSMU Kauno klinikose atlikto sudėtingo chirurginio gydymo metu suformuotos stomos leidžia žarnyno turiniui pasišalinti, tad šiandien pacientė vėl gali valgyti įprastą maistą, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
-
Džiugas papasakojo apie netikėtą ligą ir gyvenimą po vėžio operacijos
-
Skrandžio vėžys vis dažniau nustatomas jaunesniems žmonėms: kas vyksta?
-
41-erių moteris iš Anglijos manė, kad apsinuodijo maistu – tikroji diagnozė pribloškė
-
Klastinga liga, kuri iš pradžių nesukelia simptomų: kaip pasinaudoti nemokama patikra?
-
Sveikai gyvenusiai Elmyrai smogė vėžys: paskutinė viltis – 130 tūkst. eurų kainuojantis gydymas
Stoma – būklė po chirurginės operacijos, kai suformuojamas storosios arba plonosios žarnos spindžio atvėrimas virš pilvo sienos.
Pasak Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Storosios žarnos ir tarpvietės chirurgijos skyriaus vadovo doc. Henriko Paužo, stoma padeda pašalinti žarnyno turinį, kai natūralus jo pasišalinimas yra sutrikęs arba neįmanomas. Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje kasmet stoma suformuojama apie 250–300 pacientų.
Pacientams stomos prireikia dėl įvairių priežasčių. Daugiausia jų atliekama skubos tvarka dėl storosios žarnos vėžio, kai liga diagnozuojama pavėluotai. Kai kuriais atvejais stoma suformuojama visam gyvenimui, pavyzdžiui, pašalinus tiesiąją žarną ir išeinamąją angą. „Kitais atvejais ji gali būti laikina – suformuojama norint apsaugoti atliktą žarnyno jungtį ir sudaryti sąlygas jai saugiai gyti“, – teigia medikas.
Aistė atvirauja, kad viena sunkiausių gydymo dalių buvo pasikeitusio kūno priėmimas. „Kai pamačiau stomą – atrodė labai neįprastai. Buvo sunku suvokti, kad nuo šiol reikės savo kūną prižiūrėti kitaip. Vėliau supratau, kad šis maišelis padėjo išgelbėti mano gyvybę“, – pasakoja pacientė.
Doc. H.Paužo teigimu, sužinojus, kad reikės stomos, pacientus dažniausiai gąsdina nežinojimas, kaip ją prižiūrėti. „Dėl šios priežasties Kauno klinikose veikia stomos priežiūros kabinetai, kuriuose patyrusios slaugytojos moko pacientus tinkamos kasdienės priežiūros“, – pasakoja medikas.
Pasak Kauno klinikų Chirurgijos klinikos slaugos vadovės Daivos Rimkūnienės, šiuose kabinetuose pacientai konsultuojami dėl stomos priežiūros, parenkamos individualios slaugos priemonės, prireikus suteikiama psichologinė pagalba pacientams ir jų artimiesiems. Kabinetuose taip pat galima įvertinti paciento odos ir stomos būklę.
„Pacientai išmoksta geriau pažinti savo žarnyno ritmą – supranta, kada reikia keisti priežiūros priemones, kaip žarnynas reaguoja į maistą ir kada pasišalina jo turinys. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga, tampa įprasta priežiūros dalimi“, – pasakoja D.Rimkūnienė.
Išmokęs savarankiškai prižiūrėti stomą, pacientas gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. „Stomos plokštelės ir maišeliai šiuo metu yra labai ištobulinti, todėl leidžia žmogui gyventi įprastą gyvenimą, užsiimti fizine veikla, sportuoti, netgi lankytis baseine“, – pabrėžia doc. H.Paužas.
Aistei grįžimas į įprastą gyvenimą pirmiausia reiškė galimybę vėl normaliai maitintis. „Jaučiuosi tarsi rojuje – po pusės metų pertraukos pagaliau mėgaujuosi kava, vaisiais, sūriu, o trintų tyrelių nebereikia“, – džiaugiasi kaunietė.
Visiems pacientams, susiduriantiems su panašiais iššūkiais, Aistė pataria nebijoti pokyčių ir duoti sau laiko prie jų prisitaikyti. „Jeigu ateina liga, reikia neišsigąsti ir nepanikuoti, o prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų“, – sako ji.
Spalio 3-iąją minima Pasaulinė stomos žinomumo diena primena, kad gyvenimas su stoma nesibaigia, o pacientams itin svarbu žinoti, kur jie gali gauti reikiamą pagalbą. Siekiant šią pagalbą padaryti dar prieinamesnę, nuo spalio 5 dienos Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centre pradėjo veikti antrasis stomos priežiūros kabinetas. Iki šiol toks kabinetas veikė Chirurgijos klinikoje.
