Sekite 15min Google
Kai K.Miller pirmą kartą kreipėsi dėl kraujavimo iš tiesiosios žarnos, ji buvo nuraminta, kad tai greičiausiai hemorojus. Po kelių mėnesių itin pablogėjusi savijauta buvo susieta su apsinuodijimu maistu. Tačiau moteriai išsireikalavus išsamesnių tyrimų paaiškėjo, kad jos žarnyne auga šešių centimetrų navikas, skelbia „New York Post“.
41-erių Kara pirmuosius nerimą keliančius simptomus pastebėjo 2021 m. rugsėjį. Kreiptis į gydytoją ją paskatino per televiziją išgirstas Deborah James, dar žinomos kaip „BowelBabe“, raginimas nedelsti, jei pastebimas kraujavimas iš tiesiosios žarnos.
Telefoninės konsultacijos metu šeimos gydytojo kabineto darbuotojas Karai paaiškino, kad kraujavimą tikriausiai sukėlė hemorojus, nuo kurio ji buvo kentėjusi ir anksčiau. Tačiau simptomai neišnyko.
Tuo metu moteris išgyveno artimojo netektį, todėl rūpestį savo sveikata nustūmė į šalį ir toliau dirbo atsakingą darbą įmonėje.
Po COVID-19 pasijuto itin blogai
2022 m. vasarį, sveikdama po COVID-19, Kara ėmė jaustis labai prastai. Šeimos gydytojas įtarė apsinuodijimą maistu, tačiau moteris paprašė atlikti kraujo ir išmatų imunocheminį tyrimą, vadinamąjį FIT testą.
Šis tyrimas naudojamas plika akimi nematomiems kraujo pėdsakams išmatose aptikti. Teigiamas rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu, tačiau parodo, jog reikalingi išsamesni tyrimai.
Nors Karos FIT testo rezultatas buvo teigiamas, ir šeimos gydytojas, ir privatus virškinimo sistemos ligų specialistas vis dar manė, kad jos negalavimus greičiausiai sukėlė apsinuodijimas maistu. Moteris ne kartą girdėjo ir kitą paaiškinimą – esą vėžiui ji per jauna.
„Žinojau, kad tai galėtų būti vėžys, tačiau tokia galimybė atrodė labai tolima“, – prisiminė Kara. Ji vis dėlto reikalavo tolesnių tyrimų. 2022 m. kovą moteriai buvo atlikta kolonoskopija.
Naviką pamatė ekrane
Procedūros metu Kara buvo sąmoninga ir pati pamatė akimirką, kai ekrane pasirodė jos tiesiojoje žarnoje esantis darinys.
„Gydytojas pasakė, kad paims šio darinio mėginį. Paklausiau: „Ar tai vėžys?“ Prisimenu, kaip jis laikė mane už rankos ir vos pastebimai linktelėjo. Nuo tos akimirkos patyriau visišką šoką. Negalėjau tuo patikėti, atrodė, tarsi viską stebėčiau iš šalies“, – pasakojo moteris.
Kitą dieną jai buvo atlikti rentgeno ir magnetinio rezonanso tyrimai, vėliau – kompiuterinė tomografija. 2022 m. balandžio 5 d. Kara išgirdo galutinę diagnozę: trečios stadijos storosios ir tiesiosios žarnos vėžys, išplitęs į limfmazgius.
Navikas buvo maždaug šešių centimetrų ilgio ir užėmė pusę tiesiosios žarnos spindžio.
Gydymas užtruko ilgiau nei metus
Pirmiausia Kara penkias savaites buvo gydoma chemospinduline terapija. Taip siekta sumažinti naviką ir sudaryti sąlygas jį pašalinti operuojant.
Tačiau atlikus gydymą paaiškėjo, kad aplink naviką dar nebuvo pakankamai sveikų audinių, jog chirurgai galėtų saugiai jį išpjauti ir nepalikti vėžinių ląstelių. Todėl moteriai teko ištverti dar 12 savaičių chemoterapijos.
„Kai vėžys būna pažengęs, jis pradeda skverbtis į žarnos sieneles. Chirurgams reikia pakankamo sveikų audinių krašto aplink naviką, kad galėtų būti tikri, jog nieko nepaliko“, – paaiškino Kara.
Nors ir po chemoterapijos situacija nebuvo tokia, kokios tikėtasi, gydytojų komanda nusprendė operuoti. Šešias valandas trukusi operacija buvo sėkminga – visas navikas pašalintas.
Karai buvo suformuota laikina ileostoma: plonosios žarnos galas išvestas per pilvo sieną, o žarnyno turinys rinkosi specialiame maišelyje. Kalėdas moteris praleido ligoninėje, o vėliau jai skirta dar 12 savaičių chemoterapijos.
Po devynių mėnesių, per kuriuos dalis žarnyno buvo tarsi „išjungta“, 2023 m. rugpjūtį atlikta ileostomos uždarymo operacija.
Sunkiausia buvo ne tai, ko tikėjosi
Iki ligos Kara buvo fiziškai aktyvi, net žaidė tarptautinio lygio tinklinį. Vis dėlto pasibaigus gydymui jai sunkiausia buvo susidoroti ne su fizinėmis, o su emocinėmis pasekmėmis.
„Buvau fiziškai stipri, tačiau psichologinis laikotarpis, kai gydymas baigėsi, man buvo gerokai sunkesnis už patį gydymą“, – pripažino ji.
Susirgusi Kara dirbo programų vadove, tačiau pasveikusi nusprendė pakeisti profesinę kryptį. Ji įgijo fizinio aktyvumo ir onkologinių ligonių reabilitacijos kvalifikaciją. Dabar moteris dirba labdaros organizacijoje, padedančioje vėžį ir kitas ilgalaikes ligas išgyvenusiems žmonėms.
„Tai prasmingiausias darbas, kokį kada nors dirbau. Mano tikslas – padėti žmonėms atsigauti po vėžio ir paaiškinti organizacijoms, kokį poveikį liga turi jų darbuotojams ne tik gydymo metu, bet ir jam pasibaigus“, – sakė Kara.
Praėjus trejiems metams po gydymo, vėžio požymių moters organizme neaptinkama.
Ragino nebijoti reikalauti tyrimų
Savo istorija Kara pradėjo dalytis socialiniuose tinkluose. Ji pabrėžia nesanti medicinos specialistė, todėl žmonėms nedalija gydymo patarimų, tačiau ragina įsiklausyti į organizmo siunčiamus ženklus ir nenuleisti rankų, jei simptomai nepraeina.
„Supratau vieną dalyką – turi pats už save pakovoti. Labai svarbu žinoti vėžio simptomus ir suprasti, kaip jie gali pasireikšti, nes tai gali išgelbėti gyvybę“, – kalbėjo Kara.
Jos teigimu, dalydamasi savo patirtimi ji jaučia didelę atsakomybę. Moteris sulaukia asmeninių žinučių iš dėl savo sveikatos nerimaujančių žmonių, tačiau visada primena, kad kiekvienas atvejis skirtingas, todėl būtina kreiptis į savo gydytoją.
Kara iki šiol prisimena pirmąją konsultaciją, kai buvo patikinta, jog kraujavimą sukėlė hemorojus. „Man diagnozė buvo nustatyta po kelių mėnesių, tačiau kai kuriems žmonėms prireikia metų, kol jais patikima“, – sakė ji.
