Sekite 15min Google
Platinamame įraše apie „Pfizer“ 25-valentę pneumokokinę vakciną kalbama apie jos poveikį vaikų sveikatai. Skaitytojus mėginama įtikinti, kad daugiau pneumokoko serotipų apimantys skiepai kuriami ne siekiant platesnės apsaugos nuo ligų, o norint užsitikrinti pelną.
„Tai ne medicina. Tai tiesiog pelningas prenumeratos modelis“, – teigiama įraše. Jo autoriai tikina, esą atnaujindama vakcinas bendrovė siekia pratęsti patentinę apsaugą ir paskatinti valstybes pirkti brangesnius preparatus.
Įraše teigiama, kad apsauga nuo daugiau pneumokoko atmainų duoda menką naudą, o gamintojui tai esą tėra proga pardavinėti vis naujas vakcinų versijas.
Kartu gąsdinama tariamu imuninės sistemos išsekimu ir kitais sunkiais sveikatos sutrikimais. Šie teiginiai grindžiami nuorodomis į „nepriklausomus mokslininkus“ bei „kritiškai nusiteikusius medikus“, tačiau nei jų pavardžių, nei konkrečių tyrimų tekste nepateikiama.
Teiginys: Milžiniškas pelnas po „atnaujinimo“ vėliava Pneumokoko vakcinos (Prevnar) yra viena pelningiausių franšizių medicinos istorijoje, kasmet nešanti „Pfizer“ milijardus. Kai baigiasi senos vakcinos patento laikas ir rinkoje gali atsirasti pigesni konkurentų analogai, „Pfizer“ tiesiog prideda kelias naujas atmainas (buvo 13, tada 20, dabar 25) ir užregistruoja NAUJĄ patentą. Kainos šauna į viršų, o valstybės verčiamos pirkti brangesnę versiją iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Kaip yra iš tiesų: 2026 m. gegužės 20 d. „Pfizer“ paskelbė antrojo etapo klinikinio tyrimo duomenis apie kūdikiams kuriamą 25-valentę pneumokokinę vakciną.
Išsamesni rezultatai spalio 24 d. pristatyti konferencijoje „IDWeek 2026“. Tais pačiais metais pradėti ir trys trečiojo etapo klinikiniai tyrimai, kuriuose vakcina tiriama vaikams.
Taigi kalbama apie dar tiriamą, o ne jau rinkoje esančią vakciną. Ji dar neregistruota, jos kaina nepaskelbta, todėl įraše pateikiami teiginiai apie brangesnį preparatą perkančias valstybes neatspindi dabartinės padėties.
„Facebook“ įraše minima milijardinė apyvarta nėra išgalvota. 2025 m. „Prevnar“ vakcinų, tarp kurių yra „Prevnar 20“ ir „Prevnar 13“, pardavimas „Pfizer“ atnešė 6,494 mlrd. JAV dolerių pajamų (įskaitant vakcinas suaugusiems). Tačiau vien šis skaičius neįrodo, kad vakcinos atnaujinamos tik dėl pelno.
Įtraukti daugiau pneumokoko atmainų paskatino ir sergamumo pokyčiai. Pradėjus naudoti nuo septynių atmainų saugančią vakciną PCV7, sergamumas mažėjo, tačiau 2002 m. ši tendencija sustojo. Tai daugiausia sieta su plintančia 19A atmaina, nuo kurios ši vakcina neapsaugojo.
2010 m. patvirtinta PCV13 vakcina suteikė apsaugą nuo dar šešių pneumokoko atmainų. Viena priežasčių plėsti apsaugą buvo daugėjantys susirgimai, kuriuos sukėlė į ankstesnę vakciną neįtrauktos atmainos.
Pneumokokinės infekcijos gali baigtis mirtimi, o jų mastą rodo pasauliniai duomenys – skaičiuojama, kad 2000 m. jos pražudė apie 826 tūkst. vaikų iki penkerių metų.
Tai sudarė maždaug 11 proc. visų 1–59 mėnesių amžiaus vaikų mirčių, neįtraukiant ŽIV užsikrėtusių vaikų. Didžiausia rizika susirgti sunkia infekcija kyla vaikams iki dvejų metų, vyresniems nei 65 metų žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Gydymą apsunkina ir tai, kad dalis pneumokokų yra atsparūs keliems antibiotikams.
Kodėl kuriamos vakcinos nuo daugiau pneumokoko atmainų?
Teiginys: Mums bandoma įteigti, kad 25 yra geriau nei 20. Tačiau reali nauda sveikatai yra minimali. Pirmosios vakcinos versijos dengė pačius pavojingiausius štamus, kurie sukeldavo 80% ligų. Šie nauji papildomi 5 štamai realybėje sukelia tik mikroskopinį procentą susirgimų. Jūs arba valstybė mokėsite dvigubai daugiau už beveik nulinį saugumo prieaugį.
Pneumokokas nėra viena nekintanti bakterijos forma. Jo atmainos, moksliškai vadinamos serotipais, skiriasi išoriniu apvalkalu – kapsule.
Ką sako mokslas: Pneumokokinės vakcinos padeda imuninei sistemai atpažinti šio apvalkalo dalis, todėl jų suteikiama apsauga priklauso nuo to, kurios atmainos įtrauktos į vakcinos sudėtį.
Būtent tai žymi ir skaičius vakcinos pavadinime: pavyzdžiui, PCV7 skirta apsaugoti nuo septynių, o PCV13 – nuo trylikos atmainų. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nurodo, kad į PCV13 įtrauktos ankstesnės vakcinos septynios ir dar šešios papildomos atmainos.
Tačiau į naujas vakcinas įtraukiamos atmainos nebūtinai yra ką tik atsiradusios. Dalis jų egzistavo ir anksčiau, tik buvo retesnės. Skiepijant sumažėjus vienų atmainų paplitimui, daugiau galimybių plisti gali atsirasti kitoms, nuo kurių naudojama vakcina neapsaugo. Mokslininkai šį reiškinį vadina serotipų pakeitimu.
Pneumokokai gali keistis ir genetiškai. Perimdama kitų bakterijų genetinę medžiagą, bakterija gali įgyti kitokį apvalkalą. Šis kapsulės pasikeitimas gali lemti, kad anksčiau vakcinos apimtos atmainos bakterija įgyja požymius tos atmainos, nuo kurios skiepai neapsaugo.
Kodėl prireikė platesnės apsaugos, rodo JAV patirtis. Pradėjus naudoti PCV7, iki 2007 m. jos apimamų septynių atmainų sukeltų invazinių infekcijų dažnis vaikams iki penkerių metų sumažėjo 99 proc. Tai sunkios infekcijos, kai bakterijos patenka, pavyzdžiui, į kraują ar smegenų dangalus. Bendras tokių infekcijų dažnis, įskaitant ir kitų atmainų sukeltus susirgimus, sumažėjo 76 proc.
Vis dėlto dalį likusių susirgimų sukėlė atmainos, nuo kurių PCV7 neapsaugojo. JAV stebėsenos duomenimis, 2006–2007 m. šešios papildomos atmainos, vėliau įtrauktos į PCV13, buvo atsakingos už 63 proc. invazinių pneumokokinių infekcijų atvejų vaikams iki penkerių metų. Vadinasi, platesnės apsaugos reikėjo dėl konkrečių susirgimų, kurių ankstesnė vakcina negalėjo padėti išvengti. PCV13 Europos Sąjungoje patvirtinta 2009 m. gruodį, o JAV – 2010 m. vasarį.
Tai nereiškia, kad ankstesnė vakcina tiesiog nustojo veikti. Nuo jos apimamų atmainų sukeltų ligų žmonės sirgo gerokai rečiau, tačiau išliko kitų atmainų keliama rizika.
Todėl vakcinų apsauga plečiama atsižvelgiant į tai, kurios atmainos sukelia susirgimus. Vertinant tokios apsaugos naudą svarbus ne vien skaičius vakcinos pavadinime, bet ir tai, kokią ligų dalį sukelia papildomai įtraukiamos atmainos.
Karščiavimas po skiepo nėra sepsis
Teiginys: Sepsio tipo reakcijos rizika: dirbtinis šokas organizmui. Nepriklausomuose svarstymuose perspėjama, kad vienu metu suleidus net 25 skirtingų atmainų antigenus, organizmo imuninė sistema patiria milžinišką signalinį stresą. Tai gali išprovokuoti vadinamąją sepsio tipo reakciją – sisteminį uždegiminį atsaką. Nors pačioje vakcinoje gyvų bakterijų nėra ir tikro sepsio (infekcijos kraujyje) ji nesukelia, organizmas tokį masišką svetimų elementų antplūdį gali suprasti kaip visuotinį pavojų. Rezultatas – audringa imuninės sistemos hiper-reakcija, stiprus karščiavimas ir sisteminis stresas, kuris savo eiga ir apkrova kūnui primena pradines sepsio stadijas.
Ką sako mokslas: Toks aiškinimas suplaka skirtingus dalykus – organizmo atsaką į skiepą ir gyvybei pavojingą infekcijos komplikaciją.
Pasaulio sveikatos organizacija sepsį apibrėžia kaip gyvybei pavojingą būklę, kai sutrikęs organizmo atsakas į infekciją pažeidžia organus. Pneumokokinėje konjuguotoje vakcinoje nėra gyvų bakterijų – naudojamos jų apvalkalo dalys, sujungtos su baltymu nešikliu. Jos negali daugintis ir sukelti pneumokokinės infekcijos, nuo kurios prasidėtų sepsis.
Po skiepo vaikas gali karščiuoti, būti irzlus ar mieguistas, prasčiau valgyti, o dūrio vietą gali skaudėti ar ji gali patinti. Tokios reakcijos nurodytos „Prevenar 20“ preparato informacijoje. Tačiau karščiavimas po vakcinacijos savaime nėra nei sepsis, nei jo pradžia. Vien panašaus simptomo nepakanka skirtingoms būklėms sutapatinti.
Nepagrįstas ir aiškinimas, kad būtent didesnis atmainų skaičius sukelia nepakeliamą apkrovą imuninei sistemai. Antigenai – medžiagos, kurias imuninė sistema atpažįsta ir į kurias reaguoja.
Vaikai su jais susiduria kasdien, taip pat sirgdami įprastomis infekcijomis. Kaip aiškina JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, imuninė sistema pajėgi reaguoti į kelias vakcinas vienu metu.
O 2018 m. žurnale „JAMA“ paskelbtame tyrime nenustatyta reikšmingo ryšio tarp didžiausio per vieną dieną su vakcinomis gauto antigenų kiekio ir vėlesnių, šiomis vakcinomis nevaldomų infekcijų rizikos.
Duomenų paskelbta ir apie pačią tiriamąją 25-valentę vakciną. „Pfizer“ pranešė, kad antrojo etapo tyrime su kūdikiais vietinių reakcijų, bendrųjų simptomų ir kitų nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo panašus į nustatytą „Prevenar 20“ grupėje.
Tai gamintojo paskelbti dar tiriamos vakcinos duomenys, todėl jų negalima laikyti galutiniu atsakymu apie visas galimas retas reakcijas. Vis dėlto jie nesuteikia pagrindo įraše piešiamam „dirbtinio sepsio“ scenarijui.
Sepsis po skiepijimo gali būti susijęs su kita priežastimi – pavyzdžiui, bakteriniu preparato užteršimu dėl skiepijimo klaidų. Tokį atvejį PSO nustatė Pietų Sudane. Tuomet infekciją sukėlė į preparatą patekusios bakterijos, o ne vakcinos antigenai ar jų skaičius. Todėl tokių atvejų negalima pateikti kaip įrodymo, kad pneumokokinės vakcinos sukeltas imuninis atsakas virsta sepsiu.
Imuninio atsako pokyčius prilygina imuniteto išsekimui
„Facebook“ įraše pneumokokinė vakcina siejama su tariamu imuninės sistemos išsekimu ir „vakcinų sukeltu AIDS“, vadinamu „VAIDS“. Tačiau šis terminas nėra pripažinta medicininė diagnozė.
Faktų tikrintojams „Lead Stories“ pateiktame atsakyme JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) patvirtino, kad toks sindromas nėra žinoma medicininė būklė.
AIDS yra pažengusi ŽIV infekcijos stadija. Šis virusas pažeidžia imuninės sistemos ląsteles ir silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Pneumokokinės vakcinos veikimas su šiuo procesu nesutampa – joje naudojamos bakterijų apvalkalo dalys padeda imuninei sistemai išmokti atpažinti ligos sukėlėją.
Teiginių, kad didesnis vakcinos antigenų kiekis išsekina imunitetą, tyrimai nepatvirtina. Žurnale „Pediatrics“ paskelbtoje apžvalgoje nagrinėti duomenys neparodė, kad kelios vakcinos perkrautų ar susilpnintų kūdikio imuninę sistemą.
Kiti tyrimai taip pat nepatvirtina nuogąstavimų, kad apsauga nuo kelių ligų ar jų sukėlėjų atmainų pernelyg apkrauna vaiko imuninę sistemą. Danijoje atliktame tyrime, apėmusiame daugiau kaip 805 tūkst. vaikų, nenustatyta, kad daugiau skiepų gavę vaikai dažniau patektų į ligoninę dėl infekcijų, nuo kurių šie skiepai neapsaugo.
Toje pačioje mokslinėje apžvalgoje aptarti duomenys taip pat neparodė, kad bendras su vakcinomis gaunamų antigenų kiekis kenktų imuninės sistemos veiklai.
Pasaulio sveikatos organizacijos vakcinų saugumo ekspertai nurodo, kad turimi įrodymai nepagrindžia hipotezės, jog naudojamos vakcinos silpnina ar pažeidžia imuninę sistemą.
Atskirai „Facebook“ įraše aptariamas baltymas nešiklis CRM197. Jis iš tiesų naudojamas pneumokokinėse vakcinose: prie jo prijungiamos bakterijų apvalkalo dalys, kad susidarytų reikiamas imuninis atsakas. Oficialioje „Prevenar 20“ preparato informacijoje nurodoma, kad CRM197 yra netoksiškas difterijos toksino variantas. Todėl vien jo kilmė nesuteikia pagrindo vadinti šį baltymą organizmą nuodijančia medžiaga.
Mokslinėje literatūroje aprašytas ir įraše minimas baltymo nešiklio poveikis imuniniam atsakui. Tam tikromis aplinkybėmis jau turimas imunitetas šiam baltymui gali susilpninti atsaką į prie jo prijungtą bakterijos apvalkalo dalį.
Tačiau tai reiškia galimą silpnesnį atsaką į konkretų vakcinos komponentą, o ne visos imuninės sistemos išsekimą ar imunodeficitą. Šių skirtingų reiškinių sutapatinimas iškreipia mokslinių duomenų prasmę.
Nepagrįstas ir bandymas CRM197 savaime susieti su alergijomis bei autoimuninėmis ligomis. PCV13 saugumo stebėsenos tyrime, kuriame įvertinta beveik 600 tūkst. vakcinos dozių, nenustatyta padidėjusios kelių tirtų būklių, tarp jų dilgėlinės, astmos ir anafilaksijos, rizikos.
Tai nereiškia, kad alerginė reakcija po vakcinacijos neįmanoma, tačiau nepatvirtina įraše aprašomo tariamo masinio imuninės sistemos sutrikdymo. Teiginiui, kad organizmas dėl šio baltymo nebeatskiria savų audinių nuo svetimų, įrašo autoriai tyrimų nepateikia.
Galiausiai ankstesnių vakcinų duomenų negalima laikyti galutiniu dar tiriamos 25-valentės vakcinos saugumo įvertinimu. Taip pat vien iš didesnio atmainų skaičiaus negalima spręsti, kiek joje bus konkretaus baltymo nešiklio.
Pateiktoje medžiagoje nėra tikslios sudėties duomenų, kurie patvirtintų teiginį apie „drastiškai“ išaugusį CRM197 kiekį. Tačiau šis duomenų trūkumas nėra įrodymas, kad vakcina sukels imunodeficitą ar kitus įraše išvardytus sutrikimus.
-
Apie pneumokoką paprastai: gydytojas atsako į svarbiausius klausimus
-
Įvairias ligas sukeliantis pneumokokas: kas turi didžiausią riziką susirgti
-
Priklausantieji rizikos grupei pradedami efektyviau skiepyti nuo pneumokokinės infekcijos
-
„Tai ne peršalimas“ – įspėja apie pavojingą infekciją, kuri smogia netikėtai
-
Viena pavojingiausių užkrečiamų ligų: nedelskite pasiskiepyti
Bakterijų nešiojimas nėra tas pats, kas liga
Įraše teigiama, kad pneumokokinė vakcina „sugriauna“ vaiko nosiaryklės mikroflorą ir sudaro sąlygas plisti pavojingesnėms bakterijoms. Tačiau tyrimuose nustatyti bakterijų paplitimo pokyčiai tokios išvados nepatvirtina.
Pneumokokai iš tiesų gali gyventi nosiaryklėje nesukeldami simptomų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kūdikiai ir maži vaikai yra pagrindiniai šių bakterijų nešiotojai.
Tačiau vien tai, kad bakterija aptinkama sveiko žmogaus organizme, nereiškia, jog ji būtina mikrofloros pusiausvyrai palaikyti. Mokslinėje literatūroje pneumokokų įsitvirtinimas nosiaryklėje aprašomas ir kaip sąlyga, sudaranti galimybę vėliau išsivystyti pneumokokinei ligai. Vis dėlto ne kiekvienas nešiotojas suserga.
Skiepai sumažina vakcinos apimamų pneumokoko atmainų nešiojimą, tačiau nepašalina visų pneumokokų. Jų vietą dažniausiai užima kitos tos pačios bakterijos atmainos. Kaip aptariama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro komentare apie mokslinę apžvalgą, dėl šios serotipų pakaitos bendras pneumokokų nešiojimo dažnis gali beveik nepasikeisti.
Todėl įraše kuriamas vaizdas, kad po skiepo nosiaryklėje lieka tuštuma, kurią užpildo pavojingesni ligų sukėlėjai, yra klaidinantis.
Ar paskiepijus nuo pneumokoko vaikų nosiaryklėje dažniau aptinkamas auksinis stafilokokas, vertinta 34 tyrimus apėmusioje sisteminėje apžvalgoje.
Ji parodė, kad kūdikiams šios bakterijos nešiojimas gali laikinai padidėti, tačiau ilgalaikio padidėjimo nenustatyta. Vyresniems nei 18–24 mėnesių vaikams tokio poveikio neaptikta.
Be to, bakterijos nešiojimas savaime nereiškia ligos, todėl šie duomenys nepagrindžia teiginio, kad skiepai atveria kelią pavojingesnėms infekcijoms.
Auksinis stafilokokas gali gyventi ir sveikų žmonių nosyje, todėl jo aptikimas savaime nėra ligos požymis. Aptarti duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad pneumokokiniai skiepai, pakeisdami nosiaryklės bakterijų sudėtį, sukelia daugiau sunkių stafilokokinių infekcijų.
Atmainų kaita nepanaikina skiepų naudos
„Facebook“ įraše aiškinama, kad skiepais suvaldžius vienas pneumokoko atmainas, išplinta kitos, vaikai vėl serga, o gamintojas parduoda naują vakciną. Tačiau nutylima, kad kitų atmainų sukeltų susirgimų padaugėja gerokai mažiau, nei skiepai padeda jų išvengti. Todėl bendras sunkių infekcijų skaičius sumažėja.
Mokslinėje literatūroje aprašyta serotipų pakaita yra tikras reiškinys. Sumažėjus vakcinos apimamų atmainų paplitimui, gali dažnėti kitos pneumokoko atmainos ir jų sukeliamos ligos. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad bendras sergamumas grįžta į ankstesnį lygį.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, pradėjus naudoti PCV7, bendras invazinių pneumokokinių infekcijų dažnis vaikams iki penkerių metų sumažėjo 75 proc. Kai kuriose grupėse kitų atmainų sukeltų ligų padaugėjo, tačiau šis augimas buvo nedidelis, palyginti su vakcinos apimamų atmainų sukeltų susirgimų sumažėjimu.
Panašią išvadą pateikė ir dešimties Europos šalių tyrimas. Į PCV13 neįtrauktų atmainų daugėjimas sumažino skiepijimo programų naudą, tačiau jos nepanaikino – vaikų iki penkerių metų sergamumas invazinėmis pneumokokinėmis infekcijomis vis tiek buvo 42 proc. mažesnis nei ankstesniu PCV7 naudojimo laikotarpiu. Taigi atmainų pakaita yra vakcinų veiksmingumą ribojanti problema, bet ne įrodymas, kad skiepai nesumažina ligų.
Pokyčiai stebėti ir Lietuvoje. Lietuvos mokslininkų tyrime nustatyta, kad PCV10 apimamų atmainų dalis tarp invazines infekcijas sukėlusių pneumokokų sumažėjo nuo 50 proc. 2010–2014 m. iki 20 proc. 2024 m. Kartu daugėjo kitų atmainų. Tyrimo autoriai pabrėžė platesnės apsaugos ir nuolatinės stebėsenos poreikį.
Lietuvos skiepijimo programa taip pat neatitinka pasakojimo apie vienos bendrovės „prenumeratos verslą“. Nuo 2014 m. vaikams naudota bendrovės GSK 10-valentė vakcina, o 2024 m. ji pakeista 15-valente vakcina. Pastarąją, pavadintą „Vaxneuvance“, gamina „Merck“, už JAV ir Kanados ribų žinoma kaip MSD.
Daugiau atmainų apimančios vakcinos kuriamos siekiant išvengti ir tų susirgimų, nuo kurių ankstesni preparatai neapsaugo.
Gamintojų komerciniai interesai savaime nepaneigia šio medicininio poreikio. Jį vertinti leidžia sergamumo duomenys, o jie rodo, kad net ir vykstant atmainų pakaitai skiepijimas reikšmingai sumažino sunkių pneumokokinių infekcijų dažnį.
15min verdiktas: iš dalies melas. Įraše tikri faktai apie vakcinų sudėtį, gamintojo pajamas ir pneumokoko atmainų kaitą naudojami nepagrįstoms išvadoms apie žalą vaikų sveikatai.
Moksliniai duomenys nepatvirtina teiginių, kad pneumokokinės vakcinos išsekina imuninę sistemą, sukelia tariamą „vakcinų sukeltą AIDS“ ar dėl antigenų kiekio išprovokuoja sepsį primenančią būklę. Nepagrįstas ir teiginys, kad jos suardo nosiaryklės mikroflorą ir sukelia pavojingesnes infekcijas.
Nors kitų pneumokoko atmainų gali daugėti, tyrimai rodo, kad skiepijimas reikšmingai sumažino bendrą sunkių infekcijų dažnį. Aptariama 25-valentė vakcina dar tiriama, o jos kaina nepaskelbta, todėl pasakojimas apie valstybes, jau perkančias brangesnį preparatą, neatitinka tikrovės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
