Sekite 15min Google
Susirūpino dėl prancūzų
Viena „Facebook“ vartotoja klaidingai susiejo COVID-19 skiepus su mažėjančiu kūdikių skaičiumi Prancūzijoje ir neva išaugusiu jų mirtingumu.
„Kad vaikus vaxina dideliais kiekiais, visi žinote.
Bet štai po didžiosios kov. vax. kampanijos, Prancūzijoje kūdikių skaičius labai sumažėjo. Ir labai padidėjo jų mirtingumas iki 1 metų.
Bet vax kompanijos nesnaudžia, joms pelno vis viena reikia. Tai kadangi negali suvaryti savo gėrio tik ką gimusiems, „persiorientavo į senjorus“, rašo oficiali spauda...
Čia iš serijos – mes jus vis viena pribaigsim, jei ne anksčiau, tai vėliau (kalba netaisyta – red. past.)“, – dėstė ji.
Savo įrašą ji papildė straipsniu, kurio antraštė skelbia: „Dėl kūdikių trūkumo vakcinų rinka vis labiau orientuojasi į pagyvenusius žmones“.
Demografinė krizė prasidėjo anksčiau
Gimstamumo rodikliai Prancūzijoje iš tiesų smuko, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių. Tačiau internautė daro klaidingą išvadą, kad dėl to kalti skiepai.
2025 m. pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Prancūzijoje užfiksuota daugiau mirčių nei gimimų. Remiantis nacionalinio statistikos instituto INSEE duomenimis, 2025 m. visoje šalyje užregistruota 645 000 gimimų ir 651 000 mirčių.
Tačiau ši tendencija stebima jau ne vienus metus. Pasaulio banko grupės duomenys rodo nuoseklų gimstamumo mažėjimą: jei 2006-2015 m. vidutinis gimstamumas šalyje siekė 2 vaikus vienai moteriai, tai 2016 m. jis nukrito iki 1,9, o 2024 m. – iki 1,6.
Kadangi masinė vakcinacija nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES) prasidėjo tik 2020 m. pabaigoje, akivaizdu, kad gimstamumo kritimas prasidėjo gerokai anksčiau ir neturi jokios koreliacijos su skiepais.
Prancūzija ilgą laiką buvo išimtis Europoje, nes gimstamumo rodikliai čia viršijo daugelio kaimyninių šalių duomenis. 2023 m. gimstamumo rodiklis Prancūzijoje siekė 1,65 vaiko vienai moteriai ir buvo antras pagal dydį ES, nusileidęs tik Bulgarijai (1,81).
Kodėl mažėja gimstamumas?
Demografai šią tendenciją vertina atsargiai ir neturi galutinių atsakymų. Anot jų, mažėjantis gimstamumas gali būti susijęs su noru vėliau susilaukti vaikų, ekonominiu nesaugumu ir besikeičiančiais gyvenimo būdo įpročiais.
„Tai gali būti gimdymų nukėlimas vėlesniam laikui arba nuosmukis, susijęs su ekonomine situacija – infliacija slegia šeimų biudžetus, todėl planai turėti vaikų atidedami. Taip pat įtakos turi tarptautinis kontekstas: karas Europos pašonėje ir augantis ekologinis nerimas“, – aiškino INSEE demografinių ir socialinių tyrimų padalinio vadovė Sylvie le Minez.
Svarbus faktorius yra ir vaisingo amžiaus (20-40 m.) moterų skaičiaus mažėjimas šalyje. S.Le Minez pastebi, kad didžiausias gimstamumo nuosmukis Prancūzijoje įvyko dar 8-ajame dešimtmetyje, pasibaigus vadinamajam baby boom laikotarpiui ir prasidėjus naftos krizei. Nors vidutinis motinystės amžius nuolat auga, tai nebūtinai reiškia drastišką galutinio vaikų skaičiaus šeimoje mažėjimą, teigia S.Le Minez.
Karantinas ir skiepai
Gimstamumo sezoniškumą stipriai pakoregavo COVID-19 pandemija ir karantinai. Praėjus devyniems mėnesiams po pirmojo griežto karantino (2020 m. pavasarį), gimstamumas smuktelėjo žemyn. S.Le Minez aiškina, kad tam įtakos turėjo ne tik porų atskyrimas, bet ir sumažėjęs naujų pažinčių skaičius. Ginekologas-akušeris Olivier Picone priduria, kad karantino metu buvo laikinai sustabdyta ir pagalbinio apvaisinimo centrų veikla.
Jis pabrėžė, jog jokia vakcina nebuvo ištirta taip išsamiai kaip nuo COVID-19, todėl stebimi net ir labai reti reiškiniai. 29 pasaulinių tyrimų metaanalizė patvirtino, kad nėra jokių mokslinių įrodymų apie vakcinų ryšį su vyrų ar moterų nevaisingumu. Priešingai – nustatyta, kad pats persirgimas COVID-19 gali sutrikdyti vyrų spermos kokybę iki trijų mėnesių po užsikrėtimo.
Kūdikių mirtingumo rodikliai išlieka stabilūs
Teiginiai apie išaugusį kūdikių mirtingumą irgi yra iškraipomi. Remiantis INSEE duomenimis, kūdikių mirtingumo rodiklis Prancūzijoje pastaraisiais metais svyravo nežymiai: praėjusiais metais jis siekė 3,8 iš tūkstančio, 2024 m. – 3,9, o 2022–2023 m. – 3,7. Palyginimui, 2000–2001 m. šis rodiklis buvo gerokai aukštesnis (4,4-4,5).
Duomenys nepatvirtina, kad skiepai pakeitė kūdikių mirtingumą – rodikliai išliko labai panašūs tiek prieš pandemiją, ir per ją, ir po skiepų atsiradimo, teigė visuomenės sveikatos ekspertė Jessica Steier, paneigdama panašius gandus, pasklidusius JAV.
Ji pabrėžia, kad riziką kūdikiams didina ne skiepai, o motinų persirgimas COVID-19 nėštumo metu. Tai dvigubai dažniau lemia negyvagimius ar priešlaikinį gimdymą.
Daugybė tyrimų rodo, kad COVID-19 vakcinos yra saugios ir naudingos nėščiosioms bei jų naujagimiams.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Gimstamumo rodikliai Prancūzijoje iš tiesų mažėja, tačiau tai yra ilgalaikė demografinė tendencija, prasidėjusi gerokai prieš pandemiją. Moksliniai tyrimai nepatvirtina jokio ryšio tarp vakcinacijos ir vaisingumo mažėjimo ar kūdikių mirtingumo augimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.