Netikėtas „šalutinis“ efektas
Netikėtas atradimas padarytas Velse, kur 2013 metų rugsėjo 1 dieną, kai visiems gyventojams, kurie buvo sulaukę 79 metų, pasiūlyta pasiskiepyti nuo juostinės pūslelinės.
Ši vakcina priklausė tik tokio amžiaus pacientams, vyresniems, pvz., 80-mečiams, ji jau nebepriklausė. O jaunesni pacientai, pvz., 78 metų, ja galėjo pasiskiepyti kitais metais.
Nors tai nebuvo planuota, tačiau paaiškėjo netikėtas „šalutinis“ vakcinos efektas. Pastebėta, kad Velse ėmė reikšmingai mažėti demencijos atvejų.
Pradėjus nagrinėti to priežastis, nustatyta, jog tokie pokyčiai buvo susiję su vakcina nuo juostinės pūslelinės. Dabar jau mokslininkai neabejoja, kad ši vakcina sumažina demencijos tikimybę net 20 proc.
Kaip rašoma „Nature“, nervų sistemą galintys pažeisti virusai, pvz., herpes, kurie sukelia ir mums visiems žinomą lūpų pūslelinę bei vėjaraupius, taip pat koronavirusai, sukeliantys peršalimą ir COVID-19, net tais atvejais, kai nesukelia ūmių pakitimų (t.y. žmogus nesuserga), vis tiek paveikia ir reikšmingai blogina nervų sistemos veiklą. Kas ilgainiui gali padidinti demencijos riziką. Ir priešingai – jei organizmas gauna papildomą apsaugą su skiepu, to galima išvengti.
Visą tyrimą galite rasti čia.
Vyresniems žmonėms patariama skiepytis nuo juostinės pūslelinės, net ja ir persirgus
Juostinė arba juosiančioji pūslelinė yra skausmingas išbėrimas pūslelėmis, kurį sukelia pakartotinai suaktyvėjęs vėjaraupius sukeliantis virusas. Juostinę pūslelinę dažnai lydi skausmingas, deginantis bėrimas, kuris dažniausiai atsiranda vienoje kūno pusėje, pavyzdžiui, juosmens, krūtinės ar veido srityse.
Išbėrimo pūslės ima mažėti po 7–10 dienų ir visiškai išnyksta per kelias savaites. Kai kurie žmonės juostinės pūslelinės skausmą junta kelis mėnesius ar metus net ir po to, kai bėrimas išnyksta.
Tyrėjai išanalizavo juostinės pūslelinės infekcijos pasikartojimo dažnį tarp daugiau nei 17 tūkst. žmonių, kurie pirmą kartą ja susirgo. Paaiškėjo, kad maždaug 4 proc. iš jų po kurio laiko patyrė antrą infekcijos protrūkį.
Kaip rašoma www.health.harvard.edu, 45–54 metų amžiaus žmonėms tai pasikartodavo vidutiniškai po dvejų metų, o 55 metų ir vyresniems – vidutiniškai po trejų metų. Asmenims, kurie turėjo silpnesnę imuninę sistemą, buvo didesnė juostinės pūslelinės pasikartojimo rizika.
Atsižvelgdami į šios infekcijos pasikartojimo dažnį, tyrėjai teigė, kad žmonėms, kurie jau sirgo juostine pūsleline, būtų naudinga pasiskiepyti. Vakcina skiriama dviem dozėmis su dviejų–šešių mėnesių intervalu. Vakcinos negalima skiepyti juostinės pūslelinės protrūkio metu arba vartojant antivirusinius vaistus.
Lietuvoje vakcina nekompensuojama
Norint apsisaugoti nuo juostinės pūslelinės sukėlėjo, Lietuvoje taip pat rekomenduojama skiepytis 50 metų ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Jaunesniems vakcina skiriama tik ypatingais atvejais ir tik su gydytojo paskyrimu.
Vakcina apsaugo nuo juosiančiosios pūslelinės (herpes zoster) ir poherpetinės neuralgijos (ilgalaikio nervo skausmo persirgus juosiančiąja pūsleline).
Pasiskiepyti galima daugelyje gydymo įstaigų. Tiesa, susimokėti reikės iš savo kišenės - vakcina nėra kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Skiepijimo kursą sudaro 2 injekcijos, kurios atliekamos dviejų mėnesių intervalu. Esant būtinybei, antrą dozę galima sušvirkšti vėliau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po pirmos dozės suleidimo.
