Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje 807 žmonės susirgo erkiniu encefalitu – iš jų 11 asmenų mirė, praneša vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“. O didžiausi sergamumo rodikliai praėjusiais metais buvo užregistruoti Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse, rodo NVSC duomenys.
Vaistinės išplėstinės praktikos vaistininkė Martyna Vengrytė pastebi, kad šiandien erkės vis dažniau atkeliauja į namus netikėčiausiais būdais, pavyzdžiui, su augintiniais ar pirkinių maišeliais, kurie trumpam buvo padėti ant žolės.
„Turėjome atvejį, kai erkė įsisiurbė žmogui po poilsio balkone – paaiškėjo, kad pledas, ant kurio jis sėdėjo, prieš tai buvo naudotas parke. Erkės aktyvios ne tik gamtoje – jos puikiai jaučiasi ir miesto želdiniuose, soduose, net kapinėse ar daugiabučių kiemuose“, – komentuoja vaistininkė.
Pasak M. Vengrytės, erkės keliauja ir su lauko baldais, malkomis, gėlėmis, net automobilio kilimėliais bei pliušiniais žaislais, kuriuos vaikas nešasi į kiemą.
„Erkės reaguoja į anglies dvideginį, kūno šilumą, judesį, todėl kantriai tyko prie žmonių išmintų takų. Svarbu suprasti, kad pavojingos yra ne pačios erkės, o jų pernešami virusai ir bakterijos – būtent jie sukelia tokias ligas kaip erkinis encefalitas ar Laimo liga. Pavyzdžiui, pievinės erkės dažniau puola gyvūnus – naminius šunis ar kates – o žmogus joms nėra pirmasis taikinys. Žmonėmis kur kas pavojingesnė yra miškinės erkės, kurios ir perneša minėtus virusus bei bakterijas“, – aiškina vaistininkė.
Pasak jos, itin svarbu žinoti, kad jei erkė nešioja erkinio encefalito virusą, jis patenka į žmogaus organizmą iškart – vos tik erkė įsisiurbia. Tuo tarpu Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – į kraują patenka šiek tiek vėliau, tad jeigu erkė pašalinama per pirmąsias 5–10 valandų, tikimybė išvengti ligos išlieka pakankamai didelė.
Dauguma žmonių žino apie erkinio encefalito pavojų, tačiau, anot M. Vengrytės, vis dar dažnai vaistinėje išgirsta klaidingų įsitikinimų.
Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl sergamumas erkiniu encefalitu išlieka toks didelis, vaistininkė įvardija tai, kad nors žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje – iškylauja, uogauja, grybauja, sportuoja ar tiesiog vaikštinėja parkuose, tuo metu apsaugos priemonių vis dar imasi ne visi. Skiepijimo apimtys išlieka per mažos, o natūralios apsaugos priemonės – tinkama apranga ar repelentai – dažnai naudojamos netaisyklingai arba visai pamirštamos.
Ką daryti, jei praleidote vakciną?
Pasak vaistininkės, pavasaris – idealus metas pradėti skiepijimo kursą, nors tai galima padaryti ištisus metus. Kad žmogus būtų apsaugotas aktyviausiu erkių sezonu – pirmąja doze rekomenduojama pasiskiepyti kovą arba balandį. Pagal įprastą schemą, antroji dozė leidžiama po 1–3 mėnesių, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau palaikomoji dozė reikalinga kas 3–5 metus.
„Jei nepavyko suspėti – galima rinktis greitesnę schemą, kai antra dozė skiriama jau po dviejų savaičių. Tokiu atveju imunitetas susiformuoja greičiau. O jei kursas nutrūko – viskas priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo turėtos gauti vakcinos. Vaistininkas jums padės įvertinti, ar reikia skiepijimo schemą pradėti iš naujo, ar galimą tęsti ten, kur baigėte. Visada primenu su savimi turėti pasų skiepą, kad specialistas galėtų įvertinti situaciją“, – sako M. Vengrytė.
