Esminė taisyklė, kaip atpažinti piktybinį apgamą: padės melanomos riziką suvaldyti anksčiau

Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas odos vėžiu Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. Vien praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš kurių apie 400 sudarė odos melanoma, rodo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenys.
Apgamas
Apgamas / 123RF.com nuotr.

Sergamumo rodikliai kasmet didėja: tarp moterų po beveik 4 procentus, o tarp vyrų – po 2 procentus, rašoma klinikos BIOFIRST pranešime žiniasklaidai.

Pasak klinikoje dirbančios gydytojos dermatovenerologės Silvijos Kontautienės, pagrindinė susirgimų odos vėžiu priežastis – nesaugus buvimas saulėje, kai ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos ląsteles ir gali sukelti vėžį. Ypač didelė rizika kyla žmonėms, turintiems šviesią odą – dėl šios priežasties svarbu laikytis saugaus elgesio saulėje taisyklių ir reguliariai tikrintis, skelbia klinikos atstovai.

Nors NVI nurodo, kad 80 procentų odos vėžio atvejų nustatoma pirmoje stadijoje, kai liga dar lengvai gydoma, tačiau odos melanoma ankstyvoje stadijoje diagnozuojama tik 43 procentai atvejų.

Tai rodo ankstyvos diagnostikos ir savikontrolės svarbą – tiesioginių saulės spindulių vengimą (ypač nuo 10 iki 16 val.), apsauginių kremų naudojimą su aukštu SPF, soliariumų vengimą ir pan.

Išsivysto iš paprasto apgamo

Odos melanoma gali išsivystyti ir iš visiškai įprasto apgamo, tačiau didesne rizika tapti piktybiškais pasižymi displastiniai (pakitę) apgamai. Dažniausiai jie būna didesni už įprastus apgamus, turi neaiškias ribas, yra netolygios pigmentacijos. Tokių apgamų turintiems asmenims patariama reguliariai tikrintis pas gydytoją dermatovenerologą.

Pastebėjus bet kokius apgamo pokyčius, vertėtų nedelsti kreiptis į specialistą, ypač, jeigu apgamas staiga pradeda didėti, keičia savo formą ar spalvą, ima kraujuoti ar pasidengia šašais. Kiekvienas iš šių požymių gali signalizuoti apie prasidėjusį piktybinį procesą, skelbiama klinikos pranešime žiniasklaidai.

Apgamų šalinimo būdai

Kai gydytojas dermatovenerologas, atlikęs apgamų apžiūrą dermatoskopu, nustato, kad tam tikrą darinį būtina pašalinti, svarbu žinoti, kad egzistuoja keli šalinimo būdai, ir kiekvienas jų turi aiškias indikacijas. Ir nors dažnai girdime apie pažangius lazerinius metodus, reikia suprasti, kad lazeris nėra universalus sprendimas.

Pasak S. Kontautienės, jei apgamas kelia bent menkiausią įtarimą dėl piktybiškumo, vienintelis tinkamas kelias – chirurginis šalinimas. Tokiu atveju ne tik pašalinamas pats darinys, bet ir atliekamas histologinis ištyrimas. Tai reiškia, kad pašalintas audinys ištiriamas mikroskopu, vertinant ar yra vėžinių pokyčių.

Auksinė taisyklė

Gydytoja taip pat dalijasi ABCDE taisykle, kuri padės aptikti apgamo piktybiškumo ženklus:

  • A (asymmetry (asimetrija)) – asimetriška forma, kai viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
  • B (borders (kraštai)) – nelygūs, netvarkingi kraštai.
  • C (color (spalva)) – netolygus spalvos pasiskirstymas. Viename apgame gali būti kelios spalvos (pvz., ruda, juoda, rausva, melsva).
  • D (diameter (diametras)) – didesnis nei 5 mm skersmuo, nors melanoma gali būti ir mažesnė.
  • E (evolving (plėtimasis)) – bet koks pokytis: dydžio, spalvos, formos ar pojūčio (pvz., kraujavimas).

„Jei nustatomi aukščiau minėti požymiai, apgamo šalinti lazeriu negalima. Tokiais atvejais šalinimas turi būti atliekamas tik chirurginiu būdu, užtikrinant, kad pašalintas audinys būtų ištirtas laboratorijoje“, – rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai.

Tuo tarpu šalinimas lazeriu taikomas tik tada, kai gydytojas įsitikinęs, jog apgamas gerybinis ir neturi jokio onkologinio pavojaus.

„Lazeris veikia tiksliai ir selektyviai – sunaikina pigmentines ląsteles, nepažeisdamas aplinkinių audinių, todėl po procedūros dažniausiai lieka vos matomas, smulkus randelis, o daugeliu atvejų – ir visai jokių žymių. Tai ypač aktualu, kai apgamas yra veide, kakle ar kitose lengviau pastebimose kūno vietose,“ – sako S. Kontautienė.

Priežiūra po apgamo šalinimo procedūros

Ne mažiau svarbus etapas – tinkama odos priežiūra po atliktos procedūros. Tai lemia, kaip greitai sugis žaizda ir koks randas susiformuos. Todėl po apgamo pašalinimo 24 valandas rekomenduojama žaizdos nešlapinti. Be to, viso žaizdos gijimo metu rekomenduojama vengti baseinų, pirčių, intensyvaus sporto, kurio metu gausiai prakaituojama ir pan. Šiuo laikotarpiu žaizda turi būti švari, sausa ir apsaugota nuo išorinių dirgiklių.

Jei šalinimas buvo chirurginis, siūlai paprastai pašalinami po 10–14 dienų, priklausomai nuo vietos ir odos tipo. Po siūlų išėmimo verta naudoti specialias juosteles ir silikoninius gelius pagal individualias gydytojo rekomendacijas. Šios priemonės gali padėti sumažinti randų ryškumą, taip pat apsaugoti nuo pernelyg didelio odos įsitempimo gijimo metu, praneša klinikos atstovai.

Taip pat svarbu prisiminti, kad po lazerinio šalinimo gijimas dažniausiai vyksta greičiau, tačiau oda šalinimo vietoje gali būti paraudusi, jautri, todėl svarbu jos netrinti, nepašalinti šašu pasidengusio paviršiaus ir nebūti saulėtoje vietoje.

Taip pat, ne mažiau, kaip 4 savaites po apgamo šalinimo, būtina naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Tai padės išvengti pigmentacijos pokyčių ir randų patamsėjimo. O jei po apgamo šalinimo liko randas, jį sumažinti galima keletu būdų.

Pagrindinė priemonė – tai randelio minkštinimas specialiais kremais, galimybė masažuoti, švelniai šveisti paskirtomis šveičiamosiomis priemonėmis, o jei yra būtinybė, galima atlikti ir randus mažinančias gydomąsias procedūras, sako dermatovenerologė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą