Lietuvoje šėlsta dar viena magnetinė audra: kada galime tikėtis palengvėjimo?

Pirmadienį ryte kamuoja ne kokia savijauta, tarsi iš niekur nieko skauda galvą? Gali būti, kad kaltas visai ne prastas miegas ar stresas dėl darbų, o magnetinė audra, kuri ir vėl užklupo mūsų šalį.
Galvos skausmas
Galvos skausmas / Shutterstock nuotr.

Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, gegužės 5-ąją Lietuvoje fiksuojamas ženklus geomagnetinis aktyvumas.

Pirmadienio rytą, apie 9 valandą, geomagnetinis aktyvumas Vilniuje siekia 5 balus. Šis stiprumas mokslininkų traktuojamas kaip silpna magnetinė audra.

5 balai laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.

Vėliau dienos metu, tarp 12 iki 15 valandos, geomagnetinis aktyvumas šalyje, tikėtina, nukris iki 4 balų, o dar vėliau, link vakaro – iki 3 balų.

Antradienį, gegužės 6-ąją, geomagnetinio aktyvumo rodmenys išliks panašūs. Didžiausias jis, siekiantis 4 balus, bus fiksuojamas tarp 6 ir 9 valandos.

Shutterstock nuotr./Geomagnetinė audra
Shutterstock nuotr./Geomagnetinė audra

Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“

Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.

Kaip sau padėti?

Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:

  • nebūti ilgai lauke,
  • vengti tiesioginių saulės spindulių,
  • sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.

Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.

„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą