Gydymą gali leisti ne visi amerikiečiai
Kai Ruth Gonzalez praėjusiais metais nusprendė pradėti vartoti svorio mažinimo vaistą Zepbound, jai pirmiausia reikėjo rasti būdą, kaip sumokėti apie 350 dolerių per mėnesį kainuojantį gydymą. Kad galėtų tai sau leisti, ji pakeitė mobiliojo telefono planą, atsisakė daugumos transliavimo platformų prenumeratų, sumažino išlaidas maistui ir nustojo lankytis „Starbucks“.
56-erių savarankiškai dirbanti moteris už vaistus moka pati, nes jos sveikatos draudimas svorio mažinimo vaistų nekompensuoja. Vis dėlto ji sako, kad finansinės aukos buvo vertos: per šešias savaites jos kraujospūdis grįžo į normą, o svoris sumažėjo daugiau nei 18 kilogramų. Ji tikisi, kad tai padės ir sprendžiant kitas sveikatos problemas, tokias kaip miego apnėja ar kepenų suriebėjimas.
Situacija šiek tiek palengvėjo, kai vaisto gamintoja „Eli Lilly“ sumažino kainą 50–100 dolerių. Tai leido Gonzalez vartoti stipresnę dozę. Be to, bendrovė planuoja artimiausiu metu pristatyti dar pigesnę svorio mažinimo tabletę.
Konkurencija tarp farmacininkų
Kainų mažinimas sulaukė daug dėmesio JAV, kur receptiniai vaistai paprastai yra labai brangūs. Jį lėmė didelė konkurencija tarp svorio mažinimo vaistų gamintojų, siekiančių pasinaudoti milžiniška rinka – JAV apie 40 % suaugusiųjų turi nutukimą.
Kadangi daugelis draudimo bendrovių atsisako kompensuoti šiuos vaistus vien tik svoriui mažinti, milijonai amerikiečių juos perka patys. Dėl to farmacijos įmonės pradėjo konkuruoti dėl pacientų kaip įprasti mažmenininkai – kuria tiesioginio pardavimo svetaines, bendradarbiauja su tokiais prekybos tinklais kaip Walmart ar Costco ir mažina kainas.
Pavyzdžiui, vaisto Wegovy pradinė dozė dabar kainuoja apie 149 dolerius per mėnesį, nors 2021 m. jo kaina viršijo 1600 dolerių. Tuo tarpu Zepbound dabar kainuoja nuo 299 dolerių, nors pradžioje kainavo daugiau nei 1000.
Nors kainos vis dar didesnės nei daugelyje kitų pasaulio šalių, tikimasi, kad jos toliau mažės artimiausiais metais, kai baigs galioti patentai ir rinkoje atsiras naujų produktų, įskaitant pigesnes tabletes.
Kainas sumažins tiesioginis pardavimas?
Šie kainų sumažinimai paskatino diskusijas, ar tiesioginis pardavimas vartotojams galėtų padėti sumažinti aukštas vaistų kainas JAV. Toks modelis daro kainodarą skaidresnę ir sumažina vadinamųjų vaistų išmokų tarpininkų (PBM) – įmonių, kurios derasi dėl kainų tarp gamintojų ir draudimo bendrovių – įtaką.
„Tai išryškina skaidrumo trūkumą“, – sako ekonomistė Alison Sexton Ward iš Pietų Kalifornijos universiteto. „Taigi tai skatina tiesioginio pardavimo vartotojams idėją.“
Vienas žinomiausių šios idėjos šalininkų yra prezidentas Donaldas Trumpas. Vasario mėnesį Baltieji rūmai pristatė naują svetainę TrumpRx, kuri leidžia vartotojams tiesiogiai kreiptis į vaistų gamintojus dėl tam tikrų vaistų.
Vaistų gamintojai, kurie jau seniai kaltina PBM dėl aukštų vaistų kainų JAV, taip pat rodo susidomėjimą šiuo modeliu ir svarsto jį taikyti ir kitų rūšių vaistams.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar tokia konkurencija, kuri mažina GLP-1 vaistų kainas, galės pasireikšti ir kitose medicinos srityse, kur paklausa yra mažesnė ir rinkoje veikia mažiau įmonių.
Klesti alternatyvių preparatų rinka
Svorio mažinimo vaistų atveju gamintojai taip pat susiduria su vadinamąja „off-label“ rinka JAV – alternatyviais preparatais, kurie atsirado dėl vaistų trūkumo ir kuriuos sunku pašalinti iš rinkos.
Ekspertai teigia, kad daugeliui žmonių finansiškai vis dar naudingiau naudoti sveikatos draudimą, o ne pirkti vaistus tiesiogiai.
„Tikimės, kad tai padidins vartotojų supratimą apie priežastis, kodėl vaistai yra tokie brangūs“, – sako Ohajo valstijos universiteto klinikinės farmacijos profesorius Michael Murphy. Tačiau jis priduria: „Norint realiai sumažinti bendras sistemos išlaidas, reikia ir gilesnių sprendimų.“
Net ir sumažinus kainas, svorio mažinimo vaistai daugeliui vis dar yra nepasiekiami.
Sveikatos apsaugos aktyvistai ir toliau ragina draudimo bendroves išplėsti kompensavimą, nes mano, kad laisvos rinkos konkurencija nėra geriausias būdas užtikrinti, kad vaistai pasiektų visus, kuriems jų reikia – o ne tik tuos, kurie gali už juos sumokėti.
Šiuo požiūriu Trumpo administracijos sprendimas, kad „Medicare“ nuo liepos pradės bandomai kompensuoti šiuos vaistus, gali būti daug reikšmingesnis, teigia Tracy Zvenyach, Nutukimo veiksmų koalicijos viceprezidentė.
Ji tikisi, kad tai paskatins ir privačias draudimo bendroves sekti tuo pačiu pavyzdžiu.
„Tiesioginis pardavimas vartotojams šiandien yra tik laikinas sprendimas“, – sako ji. „Tačiau nenorėčiau, kad jis nukreiptų dėmesį nuo pagrindinio tikslo – užtikrinti bendrą, standartinį nutukimo gydymo kompensavimą.“
Vis dėlto net ir sumažintos kainos daugeliui žmonių išlieka per didelės. Kai kurie pacientai, netekę draudimo kompensacijos, sako nebegalintys sau leisti gydymo. Todėl sveikatos ekspertai ragina draudimo bendroves plačiau kompensuoti nutukimo gydymą, kad vaistai būtų prieinami ne tik tiems, kurie gali už juos sumokėti patys.
Parengta pagal BBC.
