Sekite 15min Google
Įžvalgų apie skiepus neseniai pažėrė viena „Facebook“ vartotoja. Įrašas sulaukė 360 reakcijų, apie 200 žmonių juo pasidalijo. 15min paaiškina, kodėl kai kurie išdėstyti teiginiai klaidina.
1,2 mln. vaikų tyrimas paneigė
„MMR (epideminio parotito, dar vadinamo kiaulyte, tymų ir raudonukės – red. past.) vakcinos informaciniame lapelyje išvardinti visi žinomi vakcinos šalutiniai poveikiai. Autizmas – vienas iš jų. Nors tai oficialiai patvirtinta, oficialiai mėginama paneigti“, – tvirtina „Facebook“ vartotoja.
Ši vakcina dažnai sukelia lengvą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skausmą, patinimą ar paraudimą injekcijos vietoje, nedidelį karščiavimą ar lengvą bėrimą. Gali laikinai patinti liaukos skruostų ar kaklo srityje, skaudėti ar patinti sąnariai, daugiausia paaugliams ar suaugusioms moterims. Šie simptomai praeina per kelias dienas.
Retai gali pasireikšti aukštos temperatūros sukelti traukuliai. Dėl laikino trombocitų kiekio sumažėjimo kraujyje gali atsirasti neįprastų mėlynių. Sunkios alerginės reakcijos yra itin retos.
MMR vakcinos informaciniame lapelyje, kurį galima rasti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) tinklalapyje, tarp galimų šalutinių poveikių autizmas neminimas. Tą patį nurodo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).
Taip pat skaitykite: Tyrimai nepatvirtina aliuminį esant autizmo priežastimi, vis tiek kaltina jo turinčius skiepus
Išsamūs moksliniai tyrimai patvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp MMR skiepų ir autizmo. Šis mitas gimė iš 1998 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo vos 12 vaikų. Britų gydytojas Andrew Wakefieldas suklastojo jo rezultatus ir tikino, esą MMR skiepai padidina riziką autizmui atsirasti.
Dauguma autistiškų žmonių tokie yra dėl paveldėtų genų.
Iš to medikas turėjo ir finansinės naudos – buvo nustatyti ir įrodyti jo susitarimai su advokatais, kurie spaudė šeimas, auginančias autistiškus vaikus, teikti ieškinius vakcinas gaminusioms farmacijos kompanijoms.
Paaiškėjus, kad autorius taikė ydingą metodologiją ir pažeidė mokslinės veiklos etikos normas, tyrimas buvo atšauktas ir pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje. A.Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.
Pagrindinės pasaulinės sveikatos organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, CDC ir Filadelfijos vaikų ligoninę, pabrėžia, kad kruopštūs ir dideli tyrimai ne kartą paneigė bet kokį skiepų ir autizmo ryšį.
Pernai liepą paskelbti Danijoje atlikto tyrimo, per kurį buvo stebėti daugiau nei 1,2 mln. vaikų, gimusių šioje šalyje nuo 1997 iki 2018 m., rezultatai. Jie buvo skiepyti daugiau ar mažiau aliuminio turinčiomis vakcinomis (neskiepytieji nebuvo įtraukti). Tyrėjai nerado jokio ryšio tarp aliuminio vadinamosiose vaikystės vakcinose ir 50 ligų ir būklių.
Nieko panašaus nenustatyta ir per kitą tyrimą, kai Danijos mokslininkai iki 2013 m. stebėjo daugiau nei 650 tūkst. 1999-2010 m. gimusių vaikų.
„Sunku įtikinti žmones“
Autizmą žmonės atsineša gimdami, rugsėjo 15 d. paviešintame pareiškime nurodė JK Nacionalinės autizmo draugijos (National Autism Society) Autizmo žinių ir ekspertizės padalinio vadovė dr. Judith Brown.
„Nacionalinė autizmo draugija šiandien pirmą kartą oficialiai pareiškia, kad autizmas yra nulemtas genetiškai. Su autizmu gimstama ir jis išlieka visą gyvenimą.
Atnaujintas pranešimas apie autizmo priežastis – tai didžiausios JK autizmo srityje veikiančios labdaros organizacijos žingsnis, paremtas išsamia ir kruopščia mano komandos atlikta aukštos kokybės tyrimų šia tema analize“, – pabrėžė ekspertė.
Atliekant genetinius tyrimus neįmanoma nuspėti, ar vaikui pasireikš autizmas, taip pat jų negalima naudoti autizmui diagnozuoti.
J.Brown žodžiais, šis darbas yra svarbus atsižvelgiant į kasdienius iššūkius, kylančius dėl klaidingų teiginių apie autizmą, kurie skamba ir žiniasklaidoje, ir politikoje. Jais esą skleidžiamas žalingas melas ir nukreipiamas dėmesys nuo realių problemų, su kuriomis susiduria autistiški žmonės.
„Iki šiol vyravo neaiškios nuomonės apie autizmo priežastis, o ši nežinomybė sudarė sąlygas plisti dezinformacijai. Pernai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė visiškai nepagrįstų teiginių apie paracetamolį, o vėliau pakartojo netikslią informaciją apie skiepus.
Atlikta daugybė tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar skiepai sukelia autizmą. Atsakymas visiškai aiškus: ne, nesukelia.“
Taip pat skaitykite: Kas D.Trumpui pakišo klaidingą mintį apie vaisto „Tylenol“ ir autizmo ryšį?
Anot ekspertės, reaguodamos į D.Trumpo administracijos teiginius apie paracetamolį, Didžiosios Britanijos vyriausybė ir mokslinių tyrimų institucijos nerado jokių tai patvirtinančių įrodymų.
„Visgi sunku įtikinti žmones, kad šie veiksniai neturi nieko bendra su autizmu, kai negalime tiksliai įvardyti, kas jį sukelia. Būtent todėl mano komanda Nacionalinėje autizmo draugijoje ėmėsi projekto, kurio metu išnagrinėjo visus turimus įrodymus apie autizmo priežastis – iš viso 99 šaltinius, įskaitant 83 mokslinius straipsnius. <…>
Autizmas yra nulemtas genetiškai. Su autizmu gimstama ir jis išlieka visą gyvenimą. Dauguma autistiškų žmonių tokie yra dėl genų, paveldėtų iš tėvų. Štai kodėl autizmas dažnai pasitaiko toje pačioje šeimoje.
Kur kas rečiau įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, tačiau dažniausiai jie veikia kartu su iš tėvų paveldėtais genais. Nėra vieno konkretaus „autizmo geno“. Autizmą lemia tūkstančių genų sąveika. Mokslininkai jau nustatė daugelį šių genų, tačiau mano, kad jų yra kur kas daugiau. Autizmui nustatyti nėra skirto genetinio tyrimo.
Mes iki galo nesuprantame, kaip genai sąveikauja ir lemia autizmą. Tai sudėtingas procesas, todėl joks paprastas tyrimas negali pateikti tikslaus atsakymo. Atliekant genetinius tyrimus neįmanoma nuspėti, ar vaikui pasireikš autizmas, taip pat jų negalima naudoti autizmui diagnozuoti.“
Kai tyrėjai mini aplinkos veiksnius, turi omenyje vyresnį tėvų amžių, sunkias motinos infekcijas nėštumo metu, priešlaikinį gimdymą ar komplikacijas gimdymo metu.
J.Brown priminė, kad dažnai kyla painiavos dėl su autizmu siejamų „aplinkos veiksnių“. Tai esą nereiškia, kad šią būklę sukelia valymo priemonės, vakcinos ar skausmą malšinantys vaistai.
„Kai tyrėjai vartoja šį terminą, jie turi omenyje tokius veiksnius kaip vyresnis tėvų amžius, sunkios motinos infekcijos nėštumo metu, priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gimdymo metu.
Net ir šiais atvejais poveikis atrodo nedidelis, o paveldėti genetiniai veiksniai išlieka svarbiausiu faktoriumi. Be paveldėtų genetinių veiksnių, yra tik du gerai žinomi veiksniai, kurie reikšmingai padidina autizmo tikimybę: raudonukės infekcija nėštumo metu ir poveikis vaistams nuo traukulių nėštumo metu“, – nurodė ekspertė.
Kodėl autizmas nustatomas dažniau?
„Autizmo dažnis Amerikoje 1962 m. buvo 1 iš 5 000 (rekomenduojamos vakcinų dozės tebuvo 5), 2018 m. autizmo dažnis 1 iš 36, kai rekomenduojamų vakcinų dozės CDC vaikų vakcinacijos grafike jau 74“, – teigiama cituotame „Facebook“ vartotojos įraše.
Šiems skaičiams reikia paaiškinimo. Apie panašius teiginius portalas 15min jau yra rašęs.
Taip pat skaitykite: Dėl ko daugėja autizmo atvejų: skiepų, kaip sako internautai, ar kitų priežasčių?
Autizmo spektro sutrikimas tikrai diagnozuojamas gerokai dažniau, bet tai lemia geresnis supratimas, jo priėmimas, daugiau diagnozavimo kriterijų ir didesnis dėmesys ne vien fizinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad žmonės, daugiau žinantys apie autizmą ar pažįstantys turinčiųjų šį sutrikimą, yra labiau linkę patys kreiptis dėl panašių simptomų.
Taip pat skaitykite: Rado „šimtmečio skandalą“: ar tikrai vaikai skiepijami 72 neišbandytomis vakcinomis?
„Gali būti, kad autizmas visada buvo paplitęs ir mes tik pradedame fiksuoti tikrąjį jo mastą dėl geresnių tyrimų“, – yra sakęs Kalifornijos universiteto Irvine Autizmo ir neurologinių raidos sutrikimų centro medicinos direktorius, raidos ir elgesio pediatras dr. Peteris J.Chungas.
Pavyzdžiui, JAV dėl autizmo tikrinama kur kas daugiau vaikų, tad jis ir dažniau diagnozuojamas. Pasaulio sveikatos organizacija spėja, kad pasaulyje autistiškas gali būti 1 iš 100 vaikų, bet šis rodiklis įvairiuose tyrimuose skiriasi ir tikrovėje gali būti net dar didesnis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. MMR vakcinos informaciniame lapelyje autizmas neminimas kaip jos šalutinis poveikis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
