Ką būtina žinoti apie cholesterolį, komentuoja vaistininkė Alina Fleišmane, rašo tvnet.lv.
Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?
Cholesterolis yra lipidas - riebalų rūšis, kuri daugiausia sintetinama kepenyse, bet taip pat gaunama su maistu, pavyzdžiui, riebia mėsa, sviestu, kiaušinių tryniais ir kitais gyvūninės kilmės produktais. Cholesterolį kraujyje perneša lipoproteinai, kurie skirstomi į vadinamąjį „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį.
„Blogasis“ cholesterolis – mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL). Širdies ir kraujagyslių ligų riziką tiesiogiai lemia padidėjęs MTL kiekis, nes šis cholesterolis nusėda ant kraujagyslių vidinių sienelių. Tai siaurina ir užkemša kraujagysles ir neleidžia kraujui aprūpinti organizmo deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Taip skatinamas ir aterosklerozinių plokštelių susidarymas arterijose, kas didina širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir širdies smūgį, riziką.
„Gerasis“ cholesterolis – didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL). „Gerasis“ cholesterolis arba DTL padeda atsikratyti „blogojo“ cholesterolio arba MTL, pernešdamas jį iš kraujo ląstelių atgal į kepenis, kur jis yra apdorojamas bei pašalinamas iš organizmo. „Gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio pusiausvyra yra labai svarbi, norint palaikyti optimalią sveikatą, nes cholesterolis taip pat atlieka daug naudingų funkcijų organizme - dalyvauja ląstelių kūrimo procesuose, hormonų (pvz., estrogeno ir testosterono) ir vitamino D sintezėje, taip pat padeda gaminti tulžies rūgštis ir metabolizuoti riebalus.
5 paplitę mitai apie cholesterolį
1. Susirūpinimas dėl cholesterolio yra perdėtas
Nors cholesterolis yra būtinas ląstelių funkcionavimui, ilgainiui didelis jo kiekis gali kelti rimtą pavojų sveikatai ir net gyvybei.
Padidėjęs cholesterolio kiekis ilgą laiką gali likti nepastebėtas.
Net keletą metų jis gali kaupti sant kraujagyslių sienelių, vis labiau apsunkindamas kraujo tekėjimą, kol galiausiai nuosėdų danga plyšta, susidaro krešulys ir gali ištikti širdies smūgis ar insultas.
Padidėjęs cholesterolio kiekis taip pat siejamas su daugybe kitų ligų, tokių kaip aterosklerozė ar aukštas kraujospūdis. Susirūpinimas dėl cholesterolio visai nėra perdėtas – jis yra moksliškai pagrįstas ir aktualus visiems.
2. Cholesterolis yra tik vyresnio amžiaus žmonių problema
Iš tiesų, padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai stebimas ir jauniems žmonėms, ypač jei šeimos nariams buvo diagnozuotas bėdos, susijusios su cholesteroliu.
Beje, aukštas kraujospūdis, nesveika mityba ar žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas padidina aukšto cholesterolio riziką ir jaunesniems žmonėms. Rekomenduojama reguliariai, bent kartą per penkerius metus, tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, o pradėti jį stebėti reguliariai būtina nuo 20 metų amžiaus.
3. Lieknų žmonių cholesterolio kiekis negali būti aukštas
Paplitęs mitas, kad liekni žmonės nesusiduria su cholesterolio problemomis. Tiesą sakant, nors antsvoris didina cholesterolio kiekį, net ir liekni žmonės, turintys genetinį polinkį, besimaitinantys nesveikai ar propaguojantys sėslų gyvenimo būdą, gali susidurti su problemomis, kurias nulemia aukštas cholesterolis.
4. Visi žmonės, kurių cholesterolio kiekis yra didelis, turėtų vartoti vaistus
Ne visiems žmonėms, kuriems diagnozuotas didelis cholesterolio kiekis, reikia vartoti vaistus. Daugeliu atvejų gydytojas iš pradžių rekomenduos gyvenimo būdo pokyčius, įskaitant sveiką mitybą, reguliarų mankštą, svorio kontrolę ir rūkymo metimą.
Statinų grupės vaistai skiriami, kai cholesterolio kiekis yra labai didelis arba yra papildomų rizikos veiksnių, tokių kaip širdies ligos ar diabetas. Gydymas visada individualizuojamas, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.
5. Jei jūsų cholesterolio kiekis normalus, reguliarių patikrinimų nereikia
Net jei cholesterolio kiekis yra normos ribose, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus, nes jie per kelerius metus gali pasikeisti. Iš pradžių padidėjęs cholesterolis gali nesukelti jokių simptomų.
Reguliarūs patikrinimai leidžia anksti nustatyti bet kokius pokyčius ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų išvengta rimtų sveikatos problemų. Profilaktiniai patikrinimai yra būtini norint išlaikyti ilgalaikę sveikatą.
Koks turėtų būti cholesterolio kiekis?
Cholesterolio kiekį galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Tikslinės arba optimalios vertės kiekvienam žmogui gali skirtis, priklausomai nuo sveikatos būklės ir individualių rizikos veiksnių, tokių kaip amžius, lytis, šeimos istorija ir ligų rizikos veiksniai. Norėdami nustatyti jums tinkamas tikslines vertes, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu!
Norint pagerinti cholesterolio kiekį, būtina keisti kasdienius įpročius ir mitybą – jau dabar galima sumažinti cholesterolio kiekį 10 proc. Mityboje reikėtų riboti mėsos, kiaušinių, sviesto ir kitų gyvūninių riebalų vartojimą, tačiau daugiau valgyti riebios žuvies, alyvuogių aliejaus, riešutų ir avokadų. Cholesterolio šalinimą skatina skaidulos ir tokie produktai kaip pupelės, lęšiai ir žirniai, taip pat vaisiai ir avižų sėlenos, nes juose yra pektino.
Žuvyje ir žuvų taukuose yra vertingų omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerina kraujagyslių elastingumą, o vaisiuose, daržovėse ir uogose yra fitosterolių, kurie padeda pašalinti cholesterolį.
