Kaip portalui 15min sakė pati I. Plėštytė-Alminė, prieš rusakalbius, gyvenančius Lietuvoje, ji tikrai nėra nusiteikusi, tačiau kartu ir neprivalo su jais bendrauti rusiškai.
„Kitose pasaulio šalyse niekas medikų nereikalauja kalbėti rusiškai. Toks požiūris žeidžia mane kaip Lietuvos pilietę“, – tvirtino pediatrė.
Konsultuos, bet tik su vertėju
Vaikų ligų gydytoja, privačios vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ vadovė I.Plėštytė-Alminė savo daugybės reakcijų sulaukusią žinutę socialiniuose tinkluose paskelbė pirmadienį, sausio 13 d. Šiuo įrašu specialistė sutiko pasidalinti ir su 15min skaitytojais.
Žinutėje I.Plėštytė-Alminė rašo: „Nusprendžiau pasidalinti savo sprendimu ir čia. Tikiuosi, kad galbūt ir kiti gydytojai paseks mano pavyzdžiu, o galbūt jau taip ir elgiasi.
Negaliu atsisakyti savo vertybių. Nuo šiandien nebeteiksiu konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.
Jei mano konsultacijos prireiktų pacientams, kurie nekalba lietuvių ar anglų kalbomis, paslaugos bus teikiamos tik dalyvaujant kvalifikuotam vertėjui. Tokios vertimo paslaugos turi būti apmokėtos paties paciento lėšomis“.
Toks pediatrės sprendimas sulaukė nemažai palaikymo, į žinutę atsiliepė ir daugiau medikų. Visgi po įrašu netrūko ir priekaištų, esą tokia gydytojos pozicija diskriminuoja rusakalbius žmones, ji nesilaiko Hipokrato priesaikos visiems pacientams suteikti kokybišką sveikatos priežiūrą. Atsirado net teigiančių, kad gydytojai turėtų būti atimta licencija.
Portalui 15min susisiekus su pačia įrašo autore, ši pastebėjo, kad didžiuliai jos sprendimo atgarsiai parodo, jog tai šiuo metu Lietuvoje yra išties opi problema.
Pyksta, kad nemoka rusiškai
Anot vaikų ligų gydytojos, jos sprendimą nebekonsultuoti pacientų rusų kalba nulėmė keli dalykai. Pirmiausia tai – įtempta geopolitinė situacija: Rusijos karas prieš Ukrainą, kylanti karo prieš Lietuvą grėsmė, dar gyvi prisiminimai iš 1991 m. sausio 13 d.
„Na, jausmai tikrai sukyla. Niekada nepamiršime, kiek kainuoja mūsų laisvė. Mūsų tautai rusų tauta iš tiesų padarė labai daug žalos“, – tvirtino pašnekovė.
Kaip pridūrė gydytoja, Lietuvoje gyvenančius rusakalbius ji tikrai gerbia ir neatsisako jiems padėti. Visgi darbe jai be galo svarbu konsultacijas suteikti kokybiškai, o to padaryti rusiškai ji tiesiog negalinti – jos kalbinės žinios esą nėra pakankamos.
„Aš mokiausi mokykloje rusų kalbą, bet visos mano medicininės žinios yra lietuvių ir anglų kalbomis. Rusų kalbos aš nebenaudoju, tuo labiau medicininės, nemoku rusiškai nei rašyti, nei skaityti. Net klaviatūros rusiškos pas mane nėra. Mano tikslas – kad konsultacija būtų kokybiška. O kai kalbi kažkokia kalba prastai, gali netinkamai perduoti informaciją“, – dėstė I.Plėštytė-Alminė, pridurdama, kad net ir e-sveikatoje duomenys pildomi tik lietuvių kalba.
Pasak privačios vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ vadovės, norėtųsi, kad supratingumo šiuo klausimu iš pacientų pusės būtų daugiau. Esą neretai rusų kalbos mokėjimą jie medikams laiko kone prievole ir pyksta, kai su jais bandoma bendrauti lietuviškai.
„Pastaruoju metu labai dažnai tenka susidurti, kai į konsultacijas ateina pacientai, su jais pasisveikinu lietuviškai, o jie net nepaklausę iš karto pradeda kalbėti rusiškai. Jiems net nekyla mintis, kad aš galiu rusiškai nekalbėti. Kai atsakau lietuviškai, jie sako: „Mes nesuprantam lietuviškai“.
Jeigu atsakau, kad nesuprantu rusiškai, pasireiškia labai didelis pyktis ir priekaištai, kaip čia taip aš nekalbu. Kai pasakau, kad nenoriu rusiškai teikti konsultacijos, jiems būna nuostaba, nes neva aš privalau tą daryti. O kai pacientai prašo elektroniniu paštu rusų kalba pakomentuoti tyrimus, na, tai jau virš visko“, – pasakojo vaikų ligų gydytoja.
Vertėjų paslaugos jau naudojamos
Kaip pažymėjo I.Plėštytė-Alminė, visas problemas bendraujant su rusakalbiais pacientais padėtų išspręsti vertėjai. Anot pašnekovės, jų pagalba konsultacijų metu jau dabar neretai naudojasi užsieniečiai, taip pat ir kurčnebyliai.
„Iš jų reikalauti kalbėti mes juk negalime. Bet jie visuomet pasiskambina savo vertėjui, pagalbininkui ir mes trise vaizdo skambučiu susijungiame, stengiamės išsiaiškinti ir pakonsultuoti vaiką. Jiems net nekyla klausimas, kodėl aš nemoku gestų kalbos“, – tikino specialistė.
Ji mielai sutinka lietuviškai nemokančius pacientus be vertėjo konsultuoti nebent anglų kalba. „Tiems gydytojams, kurie puikiai, aukščiausiu lygiu moka rusų kalbą, aš tikrai neuždrausiu teikti konsultacijų rusiškai. Tai mano asmeninė pozicija“, – teigė ji.
Į komentaruose išreikštus priekaištus, esą elgiasi neprofesionaliai, gydytoja atrėžė griežtai: „Atimti man licenciją dėl to, kad Lietuvoje nemoku rusų kalbos? Kitose pasaulio šalyse niekas medikų nereikalauja kalbėti rusiškai. Toks požiūris žeidžia mane kaip Lietuvos pilietę.“
Į situaciją sureagavo ir SAM
Dėl komentaro apie šią situaciją portalas 15min kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Jų pateiktame atsakyme pabrėžiama, kad gydytojai su pacientais bendrauti užsienio kalba, kurios pakankamai gerai nemoka, neprivalo.
„Privaloma kalba, kurią turi mokėti visi gydytojai, taip pat ir kilę iš užsienio, yra valstybinė – lietuvių kalba. Konsultuoti kita kalba, kurios gydytojas nemoka arba moka nepakankamai gerai, gydytojas neprivalo, tačiau gydymo įstaiga turėtų pasiūlyti pacientui kitą specialistą, mokantį pacientui suprantamą kalbą, jeigu toks įstaigoje yra.
Lietuvoje dauguma gydytojų moka bent vieną užsienio kalbą, taip pat dirba nemažai iš užsienio kilusių gydytojų, todėl gydymo įstaigos gali sudaryti sąlygas pacientams, nemokantiems valstybinės kalbos, gauti paslaugas kita jam suprantama kalba. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja gydymo įstaigoms sudaryti specialistų, kurie gali konsultuoti užsienio kalbomis, sąrašą ir nukreipti pas juos valstybinės kalbos nemokančius pacientus.
Ministerija primena, kad vienas iš principų, kuriais grindžiami paciento ir sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų santykiai ir kurie yra įtvirtinti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra draudimas varžyti paciento teises dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar kitokiais pagrindais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, nepažeidžiant bendrųjų žmogaus teisių principų“, – rašoma ministerijos atsakyme.
