Interpretavo savaip
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo PSO prognozėmis, tačiau jas klaidingai susiejo su skiepais.
„Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad iki 2050 m. vėžio atvejų skaičius beveik padvigubės – nuo maždaug 20 milijonų naujų atvejų per metus dabar iki beveik 35 milijonų.
Daugelyje šalių vėžiu serga maždaug vienas iš trijų žmonių (o kai kuriose vietose – beveik vienas iš dviejų vyrų), ir šie skaičiai sparčiai auga.
Nors senstanti populiacija ir gyvenimo būdo veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, daugelis užduoda sudėtingą klausimą: kiek šis sprogimas susijęs su masiniu mRNR ir kitų vakcinų diegimu per pastaruosius kelerius metus?
Vis dažniau pranešama apie turbo vėžio atvejus ir agresyvius atvejus jaunesniems žmonėms“, – pasakojo ji.
Nors moteris konkrečiai nenurodė, kad kalba apie skiepus nuo COVID-19, iš mRNA (taip iš tikrųjų rašoma ši santrumpa anglų kalba, liet. iRNR) technologijos paminėjimo akivaizdu, jog turimi omenyje būtent jie.
PSO pranešime, apie kurį greičiausiai kalba internautė, nėra jokių prielaidų, kad augantis vėžio atvejų skaičius būtų susijęs su pastaraisiais metais pasirodžiusiais skiepais. Priešingai, apskritai vakcinacija galimai padeda išvengti tam tikrų vėžio formų, o skiepai nuo COVID-19 – ligos komplikacijų.
„Turbo vėžys“
Visų pirma, medicinoje nėra tokio termino „turbo vėžys“ – tai yra sąmokslo teorijų kūrėjų ir skiepų priešininkų išgalvota sąvoka. Mitas, kad iRNR ir kitos COVID-19 vakcinos sukelia staigų vėžį, yra gana populiarus ir Lietuvoje.
Vienas šio mito pradininkų ir skleidėjų – pandemijos metu išpopuliarėjęs šeimos gydytojas Charlesas Hoffe, kuris Kanados gydytojų ir chirurgų kolegijoje svarstytas dėl melagingos informacijos apie COVID-19 priemones ir vakcinas skleidimo.
Britų Kolumbijos gydytojų ir chirurgų kolegija 2022 metais išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šeimos gydytojas Ch.Hoffe iš Lyttono buvo nubaustas už tai, kad „socialiniuose tinkluose ir kitose skaitmeninėse platformose skelbė pareiškimus, kurie buvo klaidinantys, neteisingi ir nukreipti prieš apie skiepus, gydymą ir viešąsias priemones, susijusias su COVID-19“.
Jo išgalvotas terminas „turbo vėžys“ taip patiko internautams, kad netrukus išplito visame pasaulyje.
Nors mistinis „turbo vėžys“ neegzistuoja, tačiau mokslininkai sutaria, kad pandemija greičiausiai turėjo įtakos onkologinių susirgimų raidai ir diagnostikai. Dėl to gali būti stebimas vėžinių susirgimų skaičiaus augimas, kuo ir manipuliuoja sąmokslo teorijų kūrėjai.
Taip pat skaitykite: Kas tas „turbo vėžys“, apie kurį kalba sąmokslo teorijų kūrėjai?
PSO įspėjimas
Organizacija neseniai iš tiesų paragino imtis skubių veiksmų, nes prognozuojama, kad iki 2050 m. naujų vėžio atvejų skaičius beveik padvigubės.
Jos ataskaitos duomenimis, ši liga kasdien nusineša daugiau nei 26 tūkst. gyvybių, kasmet užregistruojama apie 20,6 mln. naujų atvejų ir beveik 10 mln. mirčių. Vėžys išlieka antra dažniausia mirties priežastis pasaulyje po širdies ir kraujagyslių ligų.
2024 m. duomenimis, daugiausia atvejų (50,7 proc.) ir mirčių (56,5 proc.) nuo vėžio užfiksuota Azijoje, nes ten gyvena didžiausia dalis pasaulio populiacijos. Europoje situacija neproporcinga: nors čia gyvena tik apie 9 proc. pasaulio gyventojų, jai tenka net 21 proc. visų susirgimų ir 20 proc. mirčių. Daugelyje Afrikos šalių ir dalyje Azijos vėžys pasitaiko rečiau, bet nuo jo miršta neproporcingai daug žmonių.
Plaučių vėžys išlieka pagrindine mirties nuo vėžio priežastimi visame pasaulyje. Plaučių, prostatos ir storosios žarnos vėžys yra tarp dažniausiai pasitaikančių vėžio formų vyrams, o krūties, plaučių ir storosios žarnos vėžys – moterims.
PSO panašias prognozes pateikė ir 2024 m., kai prognozavo, kad 2050 m. bus užregistruota daugiau nei 35 mln. naujų vėžio atvejų – tai 77 proc. daugiau nei 2022 m.
Amerikos vėžio draugija taip pat numatė, kad 2025 m. vien JAV bus diagnozuota daugiau nei 2 mln. naujų vėžio atvejų.
Rizikos faktoriai
Rizikos veiksnys – tai bet kas, kas gali padidinti tikimybę, kad žmogus susirgs tam tikra liga.
PSO pabrėžia, kad tabakas, alkoholis, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir oro tarša yra vėžio bei kitų neinfekcinių ligų rizikos veiksniai. 2024 m., ataskaitoje pabrėžiama, kad atvejų daugėja dėl senstančios populiacijos ir augančio gyventojų skaičiaus.
PSO naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad beveik keturių iš dešimties vėžio atvejų būtų galima išvengti kontroliuojant tokius veiksnius kaip infekcijos (ŽPV, hepatitas B ir C, Helicobacter pylori), antsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas.
„Vėžio pobūdis kinta – jį vis labiau lemia augantis nutukimo, fizinio pasyvumo, nesveikos mitybos ir oro taršos mastas“, – teigė dr. Elisabete Weiderpass, PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) direktorė.
Kaip nurodo Stanfordo universiteto Medicinos fakultetas, nėra vienos vienintelės vėžio priežasties. Mokslininkai mano, kad vėžį sukelia daugelio veiksnių sąveika. Šie veiksniai gali būti genetiniai, aplinkos arba susiję su paties žmogaus organizmo ypatumais.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai CDC taip pat vardija tokius pagrindinius rizikos veiksnius, kaip alkoholį, šeimos sveikatos istoriją, žmogaus papilomos virusą, nutukimą ir tabaką.
2023 m. užsienio mokslininkai išsiaiškino, kad pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Verta pastebėti, kad šis tyrimas analizavo duomenis, surinktus dar prieš prasidedant pandemijai, dėl to padidėjimas negali būti susijęs su COVID-19 skiepais.
Tarptautinė tyrėjų komanda nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.
Skiepai ir vėžys
Naujausioje PSO ataskaitoje pažymima, kad su infekcijomis susijusių vėžio atvejų mažėja būtent dėl didėjančios vakcinacijos aprėpties, geresnės sanitarijos ir higienos. Taigi, priešingai nei teigia dezinformacijos skleidėjai, tam tikri skiepai prisideda prie vėžio atvejų mažėjimo.
Tuo tarpu medikai ir mokslininkai vienbalsiai sutinka, kad skiepai nuo koronaviruso yra saugūs ir neigia jų sąsajas su vėžiu.
Viena palyginus neseniai paskelbta analizė, pagrįsta medicininių įrašų duomenimis, rodo, kad žmonės, gydomi nuo tam tikrų vėžio formų, gyveno ilgiau, jei buvo pasiskiepiję nuo COVID-19, priešingai nei jei nebūtų pasiskiepiję.
COVID-19 skiepai buvo išbandyti didelio masto klinikiniuose tyrimuose, kurie padėjo nustatyti dažniausiai pasireiškiančius šalutinius poveikius, tačiau neparodė jokio ryšio tarp vakcinų ir vėžio.
Vėliau saugumo stebėsenos sistemos fiksavo papildomus šalutinius poveikius, kuomet skiepai tapo plačiai prieinami. Nors pradiniuose COVID-19 vakcinų tyrimuose nedalyvavo daug žmonių, sergančių vėžiu, vėliau mokslininkai ištyrė saugumą ir šioje grupėje.
Pasaulinis vakcinų duomenų tinklas sąsajas pavadino mitu ir patikino, kad nėra jokio biologinio mechanizmo, per kurį šie skiepai galėtų sukelti vėžį, nes juose nėra gyvų virusų.
Tyrimų institutas „Fox Chase Cancer Center“ nustatė, kad skiepai nuo COVID-19 yra tokie pat saugūs žmonėms, sergantiems vėžiu, kaip ir nesergantiems.
JAV Nacionalinis vėžio institutas taip pat patvirtino, kad nėra įrodymų, jog skiepai sukelia vėžį arba skatina jo atsinaujinimą ar progresavimą.
Duomenys rodo, kad vėžiu sergantys žmonės yra didelės sunkių COVID-19 komplikacijų rizikos grupėje. Įrodyta, kad skiepai sumažina hospitalizacijos ir mirties nuo viruso riziką ir vėžiu sergantiems žmonėms.
CDC taip pat rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams skiepytis nuo COVID-19 ir kad žmonės, kurių imuninė sistema yra vidutiniškai arba stipriai susilpnėjusi, gautų papildomų vakcinos dozių.
15min verdiktas: trūksta konteksto. PSO iš tiesų prognozuoja vėžio atvejų augimą iki 2050 m., tačiau tai siejama su senstančia visuomene ir gyvenimo būdo veiksniais, o ne su skiepais. Moksliniai duomenys rodo, kad vakcinos yra saugios ir vėžiu sergantiems pacientams jos yra rekomenduojamos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
