Kauno biobankas – tai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų bendrai sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra, dar vadinama žmogaus biologinių išteklių centru.
Biobanke renkama įvairi žmogaus biologinė medžiaga – audiniai, ląstelės, kraujas bei jo frakcijos, šlapimas, smegenų skystis, seilės – paimta paciento ligos diagnostikos ar gydymo tikslais.
Toji surinkta medžiaga, pacientui sutikus, neribotą laiką saugoma žemoje temperatūroje, „sausoje“ aplinkoje (impregnuotų parafinu audinių kasečių, mikropreparatų pavidalu).
Čia saugomi ir audinių skaitmeniniai vaizdai bei susijusi sveikatos informacija – žinios apie ligos gydymą, eigą, jos baigtį, paveldimumą, išorės veiksnius ir kt.
Tokia itin vertinga informacija gali būti kaupiama dešimtmečius ir yra naudojama medicinos mokslo tyrimams.
Biobanko dėka, siekdami geresnės ligų diagnostikos, geresnių gydymo galimybių, Kauno mokslininkai bei medikai gali įsilieti ir į tarptautinių mokslinių tyrimų sferą.
Apie 300 sutikimų
Lietuvoje jau veikia aštuoni biobankai, iš jų Vilniuje – keturi sergančių pacientų mėginius kaupiantys biobankai ir vienas populiacinis biobankas, kuris kaupia visos visuomenės biologinius mėginius.
Likę – Kaune ir Klaipėdoje.
„Džiaugiamės turėdami tokią didelę komandą, kurioje sutelkti tiek mokslininkai, tiek gydytojai praktikai. Esame suinteresuoti ir motyvuoti kuo daugiau mėginių surinkti, nes matome tiek paciento gydymą, tiek jo rezultatus. Gali kilti idėjos mokslui.
Visas gydymas, visa ateitis yra paremta mokslu – kuo daugiau mėginių turėsime, kuo žmonės labiau norės dalintis, tuo turėsime geresnius rezultatus gydyme ir diagnostikoje. Viskas dėl mūsų vaikų ir anūkų, ateities kartų“, – teigė ekskursiją po Patologinės anatomijos klinikos naująjį H2 korpusą surengusi Patologinės anatomijos klinikos vadovė dr. Lina Poškienė.
Anot jos, biobanko misija – rinkti mėginius, paimtus diagnostikos ir gydymo tikslais. Dalis jų skiriama diagnostikai, kita dalis, jei žmogus duoda sutikimą, – biobankui. Prioritetas, suprantama, skiriamas diagnostikai. Į biobanką patekę mėginiai skirti mokslui.
Per mažiau nei dvejus metus gauta apie 300 pacientų sutikimų, Kauno biobanko saugykloje jau saugoma apie 1000 mėginių.
Daugelis supranta naudą
L.Poškienė džiaugėsi, kad daugelis supranta biobanko naudą. Juk ligos diagnostika, gydymas yra paremtas mokslu. Jei žmonės nesutiks, mokslo, diagnostikos bei gydymo progreso nebus.
„Renkame plaučių piktybinių navikų kolekciją. Tai labai daug pacientų sutinka, kad ėminiai, paimti iš jų, keliautų į biobanką. Tikriausiai tai yra vyraujanti šiuo metu kolekcija. Ėminiai šaldomi, fiksuojami formaline, padaromi preparatai, šie skanuojami“, – teigė Patologinės anatomijos klinikos vadovė.
Prieš įkuriant biobanką buvo kaupiamas diagnostinis archyvas.
„Dabar galime kaupti į ligą orientuotus mėginius. Jei liga reta, galime kaupti mėginius ilgus metus. Galime prisijungti prie tarptautinio biobanko tinklo ir su savo mėginiais, tyrimų rezultatais dalyvauti tarptautiniuose projektuose“, – paaiškino L.Poškienė.
Įsivaizduokime, kad paciento gydymas „išsemtas“, tačiau jei bus vykdomas koks eksperimentinis gydymas, farmacinės įmonės bandys naują vaistą, tai tas pacientas, kurio medžiagos saugomos biobanke, gali būti prioritetine tvarka pakviestas dalyvauti tame eksperimentiniame gydyme. Tai gali būti žmogaus išsigelbėjimas.
Atkeliauja pneumatiniu paštu
Kartu su kolege – docente dr. Jurgita Makštiene, L.Poškienė papasakojo, kaip renkami, apdorojami ir saugomi pacientų mėginiai.
Šiais metais klinikoje jau registruota daugiau nei 40 tūkst. tyrimų.
Ekskursiją pradedame nuo patalpos, į kurią pirmiausiai patenka ir yra užregistruojami visi ėminiai. Tai gali būti nedideli biologinių audinių gabalėliai, o gali būti ir visa moters krūtis, inkstas ar pašalintas skrandis.
Tokie didesni tyrimų objektai atnešami kurjerių.
Tačiau yra ir kitas ėminių patekimo būdas – pneumatinis paštas.
„Skyriuje indą įdeda į specialią kapsulę ir ji pneumatiniu paštu greitai atkeliauja pas mus“, – teigė J.Makštienė.
Per dieną juo atkeliauja apie 150 ėminių.
Kauno biobanko saugykloje jau saugoma apie 1000 mėginių.
Užregistruotiems ėminiams suteikiami unikalūs numeriai. Jie sudedami į specialią spintą. Kiekvienas čia dirbantis gydytojas specializuojasi tam tikroje srityje – pagal tai medžiagos išrūšiuojamos.
„Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad patologas tiria mirusius žmones. Pas mus atkeliauja gyvų žmonių biologinė medžiaga. Ne visi žino, kad visas onkologines ligas iš biopsijų diagnozuoja būtent patologas. Didelė dalis tiriamos medžiagos – onkologinė, bet nebūtinai, gali būti ir uždegiminės ligos“, – paaiškino J.Makštienė.
Kitas etapas – fiksacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima kokybiškai ištirti medžiagą.
