Sekite 15min Google
Neringa į gydytoją kreipėsi pati, krūtyje užčiuopusi guzelį. Iš pradžių manė, kad jei neskauda, galbūt, nieko rimto, tačiau tyrimai patvirtino onkologinę ligą. Tokios diagnozės moteris pripažįsta tikrai nesitikėjusi.
„Sunkiausia šiame kelyje buvo susitvarkyti su savo emocijomis. Labiausiai mane sukrėtė ne pati diagnozė, o gydymo baimė“, – pasakoja Neringa.
47 m. moteriai kartą per savaitę buvo taikoma chemoterapija, vėliau atlikta operacija, o praėjus dvejiems metams ji vis dar vartoja vaistus. Gydymo laikotarpiu moteris jautėsi neblogai, o situaciją palengvino ir tai, kad buvo iš anksto pasirūpinusi finansine apsauga onkologinės ligos atveju.
„Tarptautinė jaunimo diena – proga prisiminti, kad rūpinimasis savo sveikata neturėtų būti atidedamas vėlesniam amžiui. Onkologinė liga žmogui gali tapti dideliu išbandymu – gydymas kartais trunka ne vienerius metus, o jo metu gali tekti susidurti ne tik su sveikatos, bet ir finansiniais iššūkiais. Nors apie kritines ligas galvoti nėra malonu, jų riziką verta įvertinti iš anksto ir pasirūpinti finansiniu saugumu, kol esame sveiki“, – sako gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis.
Svarbu prevencija ir ankstyva diagnostika
Kaip paaiškino Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja onkologė chemoterapeutė Vaida Gedaminienė, tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių dažniausiai diagnozuojamos storosios ir tiesiosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio bei skydliaukės onkologinės ligos. Krūties vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnėms, iki 30–40 metų moterims, o gimdos kaklelio vėžio rizika glaudžiai susijusi su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Tuo metu skydliaukės vėžys yra viena dažnesnių onkologinių diagnozių tarp jaunų moterų.
Pasak KUL gydytojos onkologės chemoterapeutės V. Gedaminienės, nors onkologinių ligų prevencinės programos dažniausiai vykdomos vyresniame amžiuje, mat daugelis onkologinių ligų vystosi lėtai, o jų rizika reikšmingai didėja su amžiumi, tai nereiškia, kad apie vėžio prevenciją reikėtų galvoti tik sulaukus tam tikro amžiaus – sveikos gyvensenos įpročius svarbu formuoti kuo anksčiau.
Specialistė rekomenduoja nerūkyti, riboti alkoholį, būti fiziškai aktyviems, palaikyti sveiką kūno svorį ir saugotis žalingo saulės poveikio. Ne mažiau svarbu dalyvauti pagal amžių priklausančiose prevencinėse programose ir pastebėjus neįprastus kūno pokyčius kreiptis į gydytoją.
„Jei be aiškios priežasties krenta svoris, ilgai jaučiamas stiprus nuovargis, atsiranda naujų darinių ar sukietėjimų, keičiasi apgamai, pastebimas kraujas šlapime ar išmatose, neįprastas kraujavimas, užsitęsia kosulys ar balso užkimimas, sunku ryti, ilgai nepraeina virškinimo sutrikimai ar stiprėja pilvo skausmai – šie simptomai nebūtinai reiškia onkologinę ligą, tačiau juos įvertinti turėtų gydytojas“, – sako KUL gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Jos teigimu, ankstyva diagnostika ir šiuolaikinės gydymo galimybės šiandien leidžia dalį onkologinių ligų sėkmingai išgydyti, o kitais atvejais ligą ilgą laiką kontroliuoti ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Jaunam žmogui diagnozė pakeičia gyvenimo planus
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro ir Vėžio koordinavimo centro vadovė prof. dr. Jelena Rascon pabrėžia, jog onkologine liga susirgus ypač jauname amžiuje, kuris yra savęs ieškojimo bei asmenybės formavimosi laikas, tenka ne tik atidėti savo planus, svajones bei susitelkti į ligos įveikimą, bet ir dar dažniau susidurti su nematoma ligos puse.
„Gydymas gali baigtis, tačiau jo poveikis dėl pasikeitusios fizinės būklės, kūno formų ar išvaizdos, pavyzdžiui, randų kūne, žmogaus emocinei savijautai, gebėjimui grįžti į mokslus ar darbą gali išlikti gerokai ilgiau“, – apibendrino gydytoja.