Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, penktadienį, birželio 13-ąją, nuo pat vidurnakčio pastebimas ryškus magnetinio lauko suaktyvėjimas.
Iki 6 val. ryto geomagnetinis aktyvumas Lietuvoje siekė 5 balus.
Tai jau traktuojama kaip silpna magnetinė audra.
Tuo tarpu nuo 6 val. ryto iki pat 12 val. magnetinio lauko stiprumas bus pakilęs iki 6 balų.
O tai jau laikoma vidutine magnetine audra.
Parodžiusi savo nagus, audra nuo 12 val. turėtų šiek tiek aprimti: geomagnetinis aktyvumas šalyje nukris iki 5 balų. Toks rodiklis laikysis iki 15 val.
Vėliau magnetinis aktyvumas nukris iki 4 ir 3 balų, jau nepavojingos ribos.
Šeštadienį, birželio 14-ąją, beveik visą dieną bus ramu. Visgi nuo 21 val. vakaro magnetinė audra ir vėl pasirodys. Jos stiprumas sieks 5 balus.
Tuo tarpu sekmadienį, birželio 15-ąją, audra ir vėl pasieks vidutinį stiprumą – 6 balus. Jis laikysis nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto.
Nuo 6 val. ryto iki vidurdienio magnetinė audra jau bus 5 balų, o nuo 12 val. magnetinis aktyvumas nukris iki 4 balų.
Ką tai reiškia mūsų sveikatai?
Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.
Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“
Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.
Kaip sau padėti?
Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:
- nebūti ilgai lauke,
- vengti tiesioginių saulės spindulių,
- sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.
Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.
„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.
