Platus antiperspirantų asortimentas – nuo lengvų dezodorantų iki stipraus poveikio priemonių – dažnai verčia pasimesti: kurį pasirinkti ir kaip suprasti, kas jums iš tikrųjų tiks? Be to, neteisingai parinkta ar netinkamai naudojama priemonė gali ne tik nesuteikti laukiamo efekto, bet ir sukelti odos dirginimą ar kitą nemalonų šalutinį poveikį, rašvo tvnet.lv.
Maždaug trys milijonai prakaito liaukų, išsidėsčiusių visame kūne, sukelia reiškinį, vadinamą prakaitavimu.
Pats prakaitas beveik neturi kvapo, nes jį sudaro 99 proc. vandens.
Nemalonaus kvapo priežastis – mikroorganizmai, kurie „maitinasi“ prakaitu ir ant odos sukuria biocheminius junginius. Būtent jie sukelia nemalonų kvapą. Prakaitavimą ir nemalonų kvapą galima reguliuoti įvairiomis priemonėmis, tačiau ne taip paprasta atrasti tinkamiausią.
Dažnai žmonėms nepavyksta susitvarkyti su prakaitavimu ar prakaito kvapu todėl, kad renkasi netinkamas priemones – nesuprasdami, kaip jos veikia.
Antiperspirantų tipai
Antiperspirantų asortimentas yra labai platus, kaip ir jų funkcijos bei kūno sritys, kurioms jie skirti. Tradiciniai dezodorantai yra švelnūs produktai, dažniausiai skirti tik laikinai užmaskuoti nemalonų kvapą. Šiam tikslui dezodorantuose naudojamos kvapiosios medžiagos ir augalų ekstraktai.
Antibakteriniai dezodorantai veikia kiek kitaip – jie turi bakterijų, veikliųjų medžiagų, kurios padeda sumažinti kvapo atsiradimą. Pavyzdžiui, dezodorantai, kurių sudėtyje yra triklozano, pradeda veikti tik visiškai įsigėrę į odą, todėl rekomenduojama juos tepti vakare, po dušo.
Antiperspirantai yra veiksmingesni, nes juose esančios medžiagos laikinai sumažina prakaito išsiskyrimą. Tai dažniausiai pasiekiama naudojant metalų druskas, pavyzdžiui, aliuminio chlorohidratą arba aliuminio ir cirkonio junginius, kurie susiaurina prakaito liaukų latakus. Antiperspirantus dėl stipresnio poveikio dažniausiai žmonės renkasi vasarą, o dezodorantus – žiemą.
Higiena ir antiperspirantų naudojimas
Prieš naudojant antiperspirantus svarbu laikytis tinkamos higienos, kad būtų sumažinta bakterijų dauginimosi terpė.
Rekomenduojama reguliariai praustis, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai prakaituojančioms kūno vietoms. Odos dirginimą gali sukelti saulė, karštis ir kitos prakaitavimą skatinančios sąlygos.
Jei oda yra pažeista ar sudirgusi, antiperspirantas gali pabloginti būklę.
Renkantis priemonę svarbu atsižvelgti į dezodoranto ir antiperspiranto skirtumus. Dezodorantai stabdo bakterijų dauginimąsi ir laikinai maskuoja kvapą, o antiperspirantai mažina prakaito išsiskyrimą.
Pėdų dezodorantai
Pėdų prakaitavimą lemia įvairūs veiksniai – netinkama priežiūra, ankšti batai, individualios organizmo savybės ar infekcijos. Pavyzdžiui, grybelis gali pasireikšti ne tik odos niežuliu ar lupimusi, bet ir padidėjusiu prakaitavimu bei nemaloniu kvapu.
Norint sumažinti šią problemą, svarbu reguliariai prižiūrėti pėdas. Jei prakaitavimas labai stiprus, gali padėti antiperspirantai, tačiau jų nereikėtų naudoti nuolat. Jei būklė nepagerėja, būtina kreiptis į gydytoją – šeimos gydytoją arba dermatologą.
Alerginė reakcija
Dažniausia reakcija į antiperspirantus – kontaktinis dermatitas, pasireiškiantis niežuliu, paraudimu, sausumu, lupimusi ir odos spalvos pakitimais. Alergiją dažniausiai sukelia kvapiosios medžiagos ar konservantai, tačiau reakciją gali sukelti bet kuri sudedamoji dalis.
Simptomai gali pasireikšti po 10–14 dienų nuo naudojimo pradžios, tačiau kartais – ir po kelių mėnesių. Kadangi panašūs požymiai būdingi ir kai kurioms odos ligoms, svarbu kreiptis į dermatologą.
Pirmas žingsnis siekiant sumažinti prakaitavimą ir išlaikyti sveiką odą – tinkama higiena, nes jokia priemonė visiškai neišspręs problemos.
Taip pat svarbu prisiminti, kad prakaitavimas yra fiziologinis procesas, būtinas normaliai kūno termoreguliacijai.
Žmonės dažnai daro klaidų naudodami antiperspirantus, pavyzdžiui, prieš sportą ar eidami į pirtį.
„Žmonės dažnai daro klaidų naudodami antiperspirantus, pavyzdžiui, prieš sportą ar eidami į pirtį. Tokiais atvejais gali būti sutrikdyta natūrali termoreguliacija ir padidėti odos uždegimo rizika.“
Žmogaus organizmas per parą vidutiniškai išskiria 0,5–1,5 litro prakaito. Dėl išorinių veiksnių šis kiekis gali padidėti, tačiau prakaitas dažniausiai greitai išdžiūsta ir nesukelia didelio diskomforto. Esant gausiam prakaitavimui, organizmas gali išskirti net kelis litrus prakaito per parą.
Nors tiksliai įvertinti išskiriamo prakaito kiekį sudėtinga, apie problemą signalizuoja tokie požymiai kaip prakaitavimas ramybės būsenoje be aiškios priežasties, poreikis dažnai keisti drabužius, naudoti papildomas priemones ar nuolat jaučiamas diskomfortas.
Gausus prakaitavimas (hiperhidrozė) gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, todėl įtarus šią būklę verta kreiptis į gydytoją – specialistas atliks reikiamus tyrimus ir padės parinkti tinkamą gydymą.
