Specialistai primena, kad per karščius išauga nudegimų, dehidratacijos, šilumos ir saulės smūgio, taip pat hipoksijos – deguonies bado – rizika. Karštis gali paveikti kiekvieną, tačiau jautriausi jam yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų, 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, antsvorio turintys asmenys, sunkų fizinį darbą dirbantys gyventojai bei sergantieji endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų ligomis.
Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti vėsiose patalpose. Jei namuose nėra ventiliatoriaus ar oro kondicionieriaus, verta susiplanuoti laiką bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar kitoje vėsesnėje vietoje. Tiesa, patalpos neturėtų būti pernelyg šaltos – rekomenduojama, kad oro temperatūra jose nebūtų žemesnė nei 18 laipsnių.
Viena svarbiausių taisyklių per karščius – skysčiai. Gerti reikėtų visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba lengvai pasūdytas vanduo. Specialistai pataria vengti alkoholio, gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, nes jie gali skatinti dar didesnį skysčių netekimą.
Karštomis dienomis reikėtų rinktis lengvesnį maistą – daugiau vaisių, daržovių, skystesnių patiekalų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų. Riebaus ir sunkiai virškinamo maisto patariama vengti. Daug baltymų turintys patiekalai, pavyzdžiui, mėsa, didina metabolinės šilumos gamybą ir gali skatinti vandens netekimą.
Einant į lauką svarbu užsidėti galvos apdangalą arba naudoti skėtį, dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Drabužiai turėtų būti lengvi, šviesūs, natūralaus audinio, neveržiantys ir pralaidūs orui. Taip pat būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės – rekomenduojama rinktis 30 SPF ar didesnę apsaugą ir pasitepti likus maždaug 30 minučių iki išėjimo į lauką.
Poilsiui gamtoje reikėtų rinktis pavėsį, vengti tiesioginių saulės spindulių ir riboti laiką saulėkaitoje. Ypač pavojinga užmigti tiesioginėje saulėje. Fizinį aktyvumą taip pat reikėtų riboti, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo ir kitus ūkio darbus geriausia planuoti anksti ryte arba vakare. Dirbantiesiems karštyje turėtų būti sudarytos sąlygos daryti specialias pertraukas vėsioje vietoje – ne rečiau kaip kas pusantros valandos.
Namuose taip pat svarbu palaikyti kuo vėsesnę aplinką. Langus patariama uždengti šviesiomis užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dieną langus geriau laikyti uždarytus, o atverti tik vakare, kai oro temperatūra nukrinta. Taip pat verta kuo mažiau naudoti elektrinių įrenginių ir dirbtinės šviesos, nes jie papildomai šildo patalpas. Jei yra galimybė, miegoti reikėtų vėsesniame kambaryje.
Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis per karščius turėtų atidžiau stebėti savijautą. Esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl dėl jų vartojimo ar dozės reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Kaip atpažinti perkaitimą?
Karštomis vasaros dienomis perkaitimas gali ištikti greičiau, nei daugelis tikisi. Iš pradžių jis gali atrodyti kaip paprastas nuovargis, troškulys ar galvos svaigimas, tačiau laiku neatvėsinus kūno būklė gali sparčiai blogėti ir pereiti į gyvybei pavojingą šilumos smūgį.
Perkaitus ne visada prireikia skubios medicinos pagalbos, jei žmogų pavyksta atvėsinti per 30 minučių. Vis dėlto, jei būklė blogėja ir pereina į šilumos smūgį, tai jau laikoma skubios pagalbos reikalaujančia būkle.
Perkaitimą gali išduoti nuovargis, galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas. Taip pat dažnai pasireiškia gausus prakaitavimas, oda tampa išblyškusi, drėgna ir lipni. Odos spalvos pokyčius gali būti sunkiau pastebėti tamsesnę odą turintiems žmonėms. Perkaitus gali varginti rankų, kojų ar pilvo mėšlungis, pakilti kūno temperatūra, atsirasti stiprus troškulys ar dirglumas. Suaugusiesiems ir vaikams perkaitimo požymiai dažnai būna panašūs.
Pastebėjus tokius simptomus, žmogų būtina kuo greičiau atvėsinti ir duoti jam skysčių. Pirmiausia reikėtų perkelti jį į vėsią vietą, nuimti nereikalingus drabužius, pavyzdžiui, striukę ar kojines. Tuomet svarbu duoti gerti daug vandens. Taip pat gali tikti izotoninis sportinis gėrimas arba geriamasis rehidratacijos tirpalas, padedantis atkurti su prakaitu prarastas druskas.
Žmogaus odą reikėtų vėsinti vėsiu vandeniu – ją galima apipurkšti, nuvalyti drėgna kempine ar audiniu, taip pat vėduoti. Padėti gali ir į audinį suvynioti šalčio paketai, dedami po pažastimis arba ant kaklo. Svarbu nepalikti perkaitusio žmogaus vieno ir stebėti jo savijautą, kol būklė pagerės. Paprastai atvėsęs žmogus turėtų pasijusti geriau per 30 minučių.
Kada būtina kviesti medikus?
Šilumos smūgis yra gerokai pavojingesnė būklė. Apie ją gali įspėti labai aukšta kūno temperatūra, karšta oda be prakaitavimo, greitas kvėpavimas ir padažnėjęs širdies plakimas. Žmogus gali tapti sumišęs, neramus, jam gali prasidėti traukuliai ar net sutrikti sąmonė.
Skubiai kreiptis medicinos pagalbos būtina, jei žmogų vargina gausus prakaitavimas ir raumenų mėšlungis ar traukuliai, kūno temperatūra pakyla daugiau nei 40 laipsnių, oda yra karšta, arba jei randamas sumišęs ar be sąmonės žmogus.
Automobilis per karščius gali tapti mirtinais spąstais
Vasarą automobilis gali tapti pavojingas greičiau, nei daugelis įsivaizduoja. Net ir ne pačią karščiausią dieną uždarytame salone temperatūra kyla žaibiškai, o paliktam mažam vaikui ar kūdikiui tokios sąlygos gali baigtis tragedija vos per keliolika minučių.
Automobilio viduje temperatūra kyla tarsi šiltnamyje. Net jei lauke yra tik 21 laipsnis, automobilio salone per 30 minučių temperatūra gali pasiekti 45 laipsnius ar net daugiau. Jei lauke karšta diena, salono oras per labai trumpą laiką tampa nesaugus net suaugusiam žmogui, jau nekalbant apie kūdikį.
Kai žmogus atsiduria tokioje aplinkoje, jo kūnas pradeda reaguoti į karštį: kyla kūno temperatūra, prasideda dehidratacija, širdies ritmas padažnėja, organizmas mėgina vėsintis prakaituodamas. Tačiau kai temperatūra pakyla iki 40–42 laipsnių, organizmo gebėjimas reguliuoti šilumą sutrinka. Netrukus gali sutrikti smegenų veikla, atsirasti sąmonės praradimo rizika, prasidėti negrįžtami vidaus organų pakitimai.
Kūdikiai ir maži vaikai yra ypač pažeidžiami – jų organizmas kaista 3–5 kartus greičiau nei suaugusio žmogaus. Jie neprakaituoja taip efektyviai, jų termoreguliacinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl mažyliai daug greičiau patiria perkaitimą ir šilumos smūgį. Net jei vaikas lieka gyvas, ilgai išbuvus karštame automobilyje jam gali likti negrįžtamų neurologinių ar vidaus organų pažeidimų.
Specialistai primena: nė vienas vaikas neturėtų būti paliekamas automobilyje vienas – net trumpam. Taip pat automobilyje negalima palikti vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių ir gyvūnų, net jei langai praverti. Prieš sodinant vaiką reikėtų patikrinti, ar vaikiškos kėdutės paviršius ir saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Kad tragedijos būtų išvengta, specialistai pataria visada patikrinti galinę sėdynę prieš užrakinant automobilį – net jei manote, kad vaiko ten nėra. Taip pat galima telefone nusistatyti priminimą arba šalia vaiko padėti svarbų daiktą, pavyzdžiui, rankinę ar telefoną, kad išlipant tektų pažvelgti atgal. Automobilio durys visada turėtų būti užrakintos, kai jis stovi kieme, kad vaikai negalėtų patys įlipti į vidų ir netyčia užsidaryti.
Karštis sekina ne tik skysčius, bet ir mineralus
Karštomis dienomis gausiau prakaituojant organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir svarbių mineralų, tarp jų – magnio. Jo trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, galvos skausmu, svaigimu, dirglumu, raumenų mėšlungiu, sutrikusiu širdies ritmu ar prastesne koncentracija.
Magnis svarbus raumenų, nervų sistemos, širdies ir energijos apykaitos veiklai. Jo poreikis gali padidėti sportuojant, dirbant fizinį darbą, patiriant stresą ar ilgiau būnant karštyje. Norint sumažinti trūkumo riziką, patariama gerti pakankamai vandens, rinktis mineralizuotą vandenį, riboti alkoholį ir kofeiną, valgyti daugiau magnio turinčių produktų – nesmulkintų grūdų, ankštinių daržovių, žalialapių augalų, riešutų, žuvies, jūros gėrybių, vaisių.
Jei nuolat vargina mėšlungis, silpnumas ar kiti įtartini simptomai, dėl magnio atsargų ir galimo papildomo vartojimo vertėtų pasitarti su sveikatos specialistu.
Karštis pavojingas ir augintiniams
Per karščius perkaisti gali ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Šilumos smūgį gyvūnams gali sukelti aukšta temperatūra lauke, namuose ar automobilyje, prasta ventiliacija, drėgmė ir vandens trūkumas.
Apie perkaitimą gali įspėti padažnėjęs kvėpavimas, stiprus seilėtekis, sutrikusi koordinacija, vangumas, išgąstis, paraudusios dantenos ar apsiblausęs žvilgsnis. Pastebėjus tokius požymius, gyvūną reikia kuo greičiau perkelti į vėsesnę vietą, vėsinti vandeniu, duoti atsigerti, o būklei negerėjant – kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Karštomis dienomis augintinis visada turi turėti šviežio vandens ir galimybę pasitraukti į pavėsį ar vėsesnę patalpą. Pasivaikščiojimus geriausia planuoti anksti ryte arba vakare, vengti įkaitusio asfalto ir ilgų pasivaikščiojimų vidurdienį.
Augintinių, kaip ir vaikų, negalima palikti automobilyje net trumpam. Transporto priemonės salonas įkaista labai greitai, todėl keliolika minučių gali tapti pavojingos gyvūno sveikatai ar gyvybei.
