Sekite 15min Google
Liepą ministerijai pateiktas Jungtinės Karalystės ir tarptautinių akušerijos ekspertų siūlymas įvertinti galimybę KGN pagrindu plėtoti naują mažos rizikos gimdymų priežiūros modelį.
Tačiau tuo pat metu Šeimų iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ gavo informacijos, kad KGN darbuotojams, neketinantiems pereiti į kitą LSMU Kauno ligoninės padalinį, buvo siūlyta darbo santykius nutraukti mėnesiu anksčiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ministerija iš naujo peržiūrės gimdymo namų klausimą
Pastaruosius kelis mėnesius KGN akušerijos paslaugų perkėlimas buvo pristatomas kaip priimtas sprendimas. Pagal LSMU Kauno ligoninės pertvarkos planą gimdymus Miško gatvėje numatyta nutraukti ir nuo spalio 1 d. akušerijos paslaugas perkelti į ligoninės padalinį Josvainių gatvėje. Pertvarka grindžiama mažėjančiu gimdymų skaičiumi ir finansiniais argumentais.
Pasklidus žiniai apie planuojamą pertvarką, kilo platus visuomenės pasipriešinimas. Elektroninė peticija dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo surinko daugiau nei 13 tūkst. parašų, šeimos bei įvairios organizacijos ne kartą kreipėsi į sprendimą priėmusias institucijas, tačiau iki ministerijos vadovybės pasikeitimo sprendimas liko nepakeistas.
Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė grįžo prie KGN klausimo. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis KGN klausimą įtraukė tarp pirmųjų savo darbų, susitiko su LSMU Kauno ligoninės vadovybe ir viešai paskelbė, kad ministerija ieško sprendimo, kuris leistų išsaugoti KGN misiją, šeimoms svarbią aplinką ir pasirinkimą.
Ministras taip pat teigė, kad, jo vertinimu, priimti sprendimai kol kas nėra subalansuoti, o perkeliant paslaugas kyla rizika prarasti dalį specialistų bei komandos sukauptą įdirbį.
Klausimų kelia ir tai, kiek išsamiai įvertintos pertvarkos pasekmės bei alternatyvos. Šeimų iniciatyvinei grupei paprašius pateikti poveikio vertinimus ir kitus sprendimą pagrindžiančius dokumentus, LSMU Kauno ligoninė atsisakė juos pateikti, nurodydama neturinti tam teisinio pagrindo. Visuomenei taip pat nebuvo pristatyti skaičiavimai, leidžiantys įvertinti, ar KGN patalpose planuojamos naujos veiklos bus ekonomiškai naudingesnės, nedubliuos kituose ligoninės padaliniuose teikiamų paslaugų ir padės mažinti bendrą ligoninės nuostolį.
Kol ieškoma sprendimo, kyla rizika prarasti komandą
Tuo metu Šeimų iniciatyvinę grupę „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ pasiekė informacija, kad KGN darbuotojams, kurie neplanuoja tęsti darbo kitame LSMU Kauno ligoninės padalinyje, buvo siūlyta darbo santykius nutraukti jau rugpjūčio 30 d. – mėnesiu anksčiau nei iki tol planuota jų darbo KGN pabaiga, kartu siūlant išmokėti ir rugsėjo mėnesio darbo užmokestį.
Šeimų iniciatyvinė grupė paprašė LSMU Kauno ligoninės situaciją patikslinti. Ligoninė pabrėžė darbuotojų pasirinkimo laisvę ir nurodė individualių darbo santykių nekomentuojanti, tačiau konkrečiai nepaneigė, kad toks pasiūlymas buvo teiktas. Apie situaciją informuota ir Sveikatos apsaugos ministerija, kaip viena iš ligoninės dalininkių, prašant užtikrinti, kad kol ieškoma sprendimų dėl KGN ateities nebūtų imamasi veiksmų, galinčių paspartinti komandos iširimą.
Įgyvendinus šiuo metu numatytą gimdymo paslaugų perkėlimą iš KGN, į Josvainių g. padalinį persikeltų tik nedidelė dabartinės gimdymo komandos dalis. Šeimų iniciatyvinės grupės turimais duomenimis, į LSMU Kauno ligoninės Josvainių g. padalinį ketina pereiti tik 4 iš 14 KGN akušerių, o iš 12 KGN dirbančių gydytojų akušerių-ginekologų pereinančių specialistų bendra darbo apimtis nesieks 2 etatų.
Tokie skaičiai sunkiai dera su viešai deklaruotu siekiu reorganizacijos metu maksimaliai išsaugoti KGN personalą ir jo sukurtą gerąją praktiką. Dar balandį Seimo Sveikatos reikalų komitetas, pritardamas KGN reorganizacijai, savo sprendime būtent personalo, jo kompetencijų ir sukurtos paslaugų teikimo praktikos išsaugojimą įvardijo kaip vieną esminių prioritetų.
Tarptautiniai ekspertai siūlo įvertinti naują gimdymo priežiūros modelį
Liepos mėnesį abiem LSMU Kauno ligoninės dalininkams – Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – pateiktas Londono Sičio Šv. Jurgio universiteto ekspertų, Europos akušerių vadovaujamų padalinių tinklo atstovų ir Jungtinėje Karalystėje dirbančios lietuvės vyresniosios akušerės parengtas siūlymas įvertinti galimybę KGN pagrindu plėtoti savarankišką akušerių vadovaujamą gimdymo padalinį, skirtą mažos rizikos nėštumams ir gimdymams.
Toks modelis leistų panaudoti KGN jau sukauptas kompetencijas ir infrastruktūrą, kartu pritaikant tarptautinę akušerių vadovaujamų padalinių praktiką Lietuvos sąlygoms.
Tokia kryptis atitinka ir naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires. PSO ragina šalis plėsti akušerių vadovaujamus priežiūros modelius, tarp jų – akušerių vadovaujamus gimdymo centrus mažos rizikos moterims, ir pabrėžia priežiūros tęstinumą, į moterį orientuotą priežiūrą bei teigiamą gimdymo patirtį.
Panaši tendencija visoje Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje apie 14 akušerijos skyrių nustojo teikti gimdymo paslaugas, o gimdymų priežiūra vis labiau koncentruojama didesnėse ligoninėse. Mažėjantis gimdymų skaičius ir finansinis mažesnių skyrių išlaikymas tapo vienais pagrindinių tinklo pertvarkymo argumentų.
Dalis šiandien gimdymo paslaugų nebeteikiančių įstaigų anksčiau buvo reikšmingai modernizuotos valstybės ir tarptautinėmis lėšomis. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programose investuota į infrastruktūrą, medicinos įrangą, specialistų kompetencijas ir pacientų patirties gerinimą.
Tačiau geras pacienčių vertinimas neužtikrino gimdymo vietų išlikimo: aukštai vertinti Trakų akušerijos padalinys ir P. Mažylio gimdymo namai jau nebepriima gimdymų, o dabar planuojama juos nutraukti ir itin gerai šeimų vertinamuose KGN. Tai kelia platesnį klausimą, kokiais kriterijais vertinama ilgalaikė tokių investicijų vertė.
Taip pat svarbu vertinti ne tik pavienius sprendimus, bet ir jų kumuliacinį poveikį visai akušerijos sistemai. Vienas paslaugų perkėlimas gali atrodyti racionalus, tačiau daugelio tokių sprendimų susikaupęs poveikis gali reikšmingai keisti geografinį prieinamumą, šeimų pasirinkimą, pacientų patirtį ir skirtingų priežiūros modelių įvairovę.
Demografinė krizė – argumentas siaurinti pasirinkimą ar ieškoti naujų sprendimų?
Mažėjantis gimstamumas Lietuvoje yra realus ir rimtas iššūkis. Tačiau Šeimų iniciatyvinės grupės vertinimu, demografinės krizės metu verta klausti ne tik, kiek kainuoja išlaikyti skirtingas gimdymo vietas, bet ir kokią gimdymo priežiūros sistemą valstybė nori užtikrinti šeimoms bei kiek joje turi likti realios pasirinkimo galimybės.
Nuosekliai koncentruojant gimdymus didelėse ligoninėse, kartu mažėja galimybė rinktis kitokią aplinką ir priežiūros modelį.
Todėl tarptautinių ekspertų pasiūlymas svarbus ne vien KGN – jis atveria diskusiją, ar šalia didžiųjų akušerijos centrų Lietuvoje galėtų veikti atskiras, saugus ir ekonomiškai tvaresnis mažos rizikos gimdymų modelis – toks, kuris išsaugotų pasirinkimą ir kartu atsakytų į demografinius bei finansinius iššūkius.
Naujosios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės sprendimas grįžti prie KGN klausimo šeimoms suteikė vilties, kad diskusija dar nėra baigta. Ministerija viešai patvirtino, kad sprendimų paieška tęsiasi ir kad šeimų pasirinkimas bei KGN sukurtas įdirbis yra vertybės, kurias verta išsaugoti.
Kol alternatyvų vertinimas nebaigtas, svarbiausia neprarasti to, ko vėliau nebus galima greitai atkurti – KGN komandos, jos kompetencijų ir galimybės įgyvendinti alternatyvų sprendimą.