Toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė tikino, kad kalbant apie tendencijas, ar paauglių bei jaunimo el. cigarečių vartojimas auga, galima būtų atsispirti nuo europinio tyrimo – ESPAD. Naujausia išvada, pasak medikės, rodo, kad elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių (15–16 m.) Lietuvoje yra šiek tiek sumažėjęs: „Įdomu yra dar tai, kad visose šalyse mergaičių, rūkančių el. cigaretes, yra daugiau nei berniukų.“
Paklausta, ką rodo liūdni apsinuodijimo atvejai – ar perdozavimą, ar vis „piktesnes“ psichoaktyvias medžiagas, toksikologė atkreipė dėmesį į kelis dalykus: „Stebint visų psichoaktyvių medžiagų tendencijas matyti, kas anksčiau per metus atsirasdavo apie 40 naujų ir neaiškių medžiagų, žinoma, visos iš jų sintetinės, tačiau dabar matome, kad grįžtama prie senų medžiagų. Tačiau yra vienas „bet“.
Svarbu paminėti – ką kartojame ir mes, ką matome ir iš liūdnų atvejų, kad apskritai elektroninės cigaretės užpildomos sintetinėmis medžiagomis, kurios net nepritaikytos tokiam naudojimui. Kitas dalykas – tai daro labai jauni žmonės. Beje, netgi mano minėtas tyrimas rodo, kad 13 metų ar dar jaunesni jau bando el. cigaretes. Pavyzdžiui, šiuo klausimu Lietuva ir Estija pirmauja – net 30 proc. 13 ir jaunesnių jaunuolių yra bandę elektronines cigaretes.“
El. cigaretė – tik prietaisas
Komentuodama el. cigarečių pavojų ir jų rūkymo pasekmes, G.Laubner-Sakalauskienė ne kartą akcentavo, jog privalu suvokti, kad pavojus ne pačios el. cigaretės, o jų turinys: „Elektroninė cigaretė yra kaip indas, lėkštė, stiklinė ar švirkštas. Klausimas – ką tu ten įdėsi. Tu gali įdėti vitaminų, o gali įdėti ir nuodų. Reikia suprasti, kad jauni žmonės, kurie ragauja, pradeda vartoti dėl smalsumo, dėl spalvų įvairovės ir pan., jie el. cigaretę rūko ne dėl to, kad ten yra nikotino – taip, kaip rūko suaugusieji.
Arba tai būna užpildai be nikotino su kažkokiu skoniu, arba tai būdas vartoti kažkokią psichoaktyvią medžiagą, kas dažniausiai yra sintetiniai kanabinoidai. Jie vartojami tuomet per el. cigaretę, tik kai jie vartojami įkvėpimo būdu, tai suveikia labai greitai. Per plaučius medžiagos patenka iškart į žmogaus smegenis – taip, kaip suleidus į veną.“
Per plaučius medžiagos patenka iškart į žmogaus smegenis – taip, kaip suleidus į veną.
Aišku, anot G.Laubner-Sakalauskienės, paminėtinas veiksnys, kad el. cigaretės rūkymas paprastai nereikalauja nei išėjimo iš patalpų, nei atsitraukimo nuo aplinkos. Susidaro įspūdis, kad gali traukti nuolat – ir patalpoje, ir namuose, o tai irgi didina apsinuodijimo riziką, nes pačių įtraukimų skaičius būna didesnis nei tradicinių tabako gaminių.
„Bet šis aspektas galioja, jei lyginame su nikotinu. O jei kalbame apie užpildus psichoaktyvia medžiaga, dažniausiai sintetiniais kanabinoidais, tuomet svarbu – kokia koncentracija ir kokia pati medžiaga. Gali būti, kad keli įkvėpimai bus mirtini“, – komentavo G.Laubner Sakalauskienė.
Bet kokia psichoaktyvi medžiaga, priminė gydytoja, sukelia priklausomybę, bet ir tėvai, ir paaugliai turėtų suprasti, kad užsidirbantys iš elektroninių cigarečių būtent ir taikosi į jaunuolius. „Elektroninės cigaretės su daugybe kvapų ir skonių, kurių skaičiuojama daugiau nei 600 – nuo kolos, popkornų iki kramtomosios gumos, orientuotos būtent į tuos 13–16 m. vaikus.
Suaugę žmonės tokių dalykų dažniausiai nerūko ir neperka. Vaikai yra pažeidžiamiausia grupė, nes jie nesupranta atsakomybių ir pasekmių, kurios susijusios su tų medžiagų rūkymu. Gal vertėtų jaunuoliams aiškinti tai, kad iš jų nebrandos daromas verslas“, – komentavo G.Lauber-Sakalauskienė.
Daugiausia rizikos ir nerimo, anot toksikologės, kelia būtent el. cigarečių, kurios užpildytos neaiškiomis psichoaktyviomis medžiagomis, vartojimas. Neretai pasitaiko, kad nelegaliai pirkę užpildus paaugliai tikina vylėsi įsigyti ką kitą, o realybėje vartoja tokį „miksą“, kurį sunku identifikuoti ir medikams: „Didesnė dalis užpildų su psichoaktyviomis medžiagomis yra įsigyjama nelegaliai, juk jų platinti negalima. O psichoaktyvių medžiagų diagnostika yra labai sunkiai prieinama ir brangi. Net turint konkretų atvejį, mums išsiaiškinti, ką žmogus vartojo, yra kryžiaus keliai“.
Ilgalaikės psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmės, G.Laubner-Sakalauskienės teigimu, pirmiausia priklauso nuo konkrečios medžiagos: „Jos būna stimuliuojančios, slopinančios ir sukeliančios haliucinacijas. Jeigu kalbėsime apie sintetinius kanabinoidus, kurie ir yra dažniausiai nelegaliai vartojamas el. cigarečių užpildas, reikėtų paminėti, kad jie dažnai imituoja kanapes, jų poveikį.
Gali turėti stimuliuojančių savybių – žmogus gali tapti dezorientuotas, neramus, visiškai neadekvatus ar net gali kilti psichozė. Žmogus gali nesuprasti, kad kelia pavojų sau ar aplinkai. Gali išeiti į gatvę ir nesuvokti, kad gali susižaloti, o esant psichozei – save žaloti ar pjaustyti. Kiti paminėtini dalykai, kad padidėja spaudimas, ir jei yra sutrikęs kraujagyslių pralaidumas, gali ištikti infarktas ar insultas.“
Medikė pridūrė, kad prie ilgalaikių pasekmių reikėtų paminėti ir neurologinius sutrikimus, o ypač vaikams – atminties sutrikimai, intelekto koeficiento sumažėjimas: „Ilgainiui išryškėja visokių psichiatrinių patologijų – tokių kaip šizofrenija, nuotaikų kaita.“
Kaip kalbėtis su vaiku?
G.Laubner-Sakalauskienė svarstė, kad vienas patikimiausių būdų apsaugoti vaikus nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo – kurti ir palaikyti su jais ryšį. „Kai atsitinka kažkokie atvejai ir tėvai tik tuomet prisiverčia bendrauti, sukurti ryšį būna sunkiau, ypač su paaugliu. Reikėtų šviesti, edukuoti apie psichoaktyvias medžiagas ir apskritai žmogaus vertybes nuo mažens.
Kitas dalykas – nuo senų laikų atrodo, kad vaiko krepšyje rasti švirkštą yra tikrai bėda. Vertinti el. cigaretę reikia panašiai. Juk ji, kaip ir tas švirkštas, gali būti užpildyta bet kuo. Tai jei tėvai randa vaiko kuprinėje el. cigaretę, reikėtų susimąstyti, kad gal ji gali būti naudojama ne visai pagal paskirtį, jau nekalbant apie tai, kad vaikams iš viso negalima rūkyti“, – kalbėjo toksikologė.
Paklausta, ką galėtų patarti – kaip elgtis, jei atsiduri prie žmogaus, kuris galimai perdozavo neaiškaus turinio iš elektroninės cigaretės, G.Laubner-Sakalauskienė tikino, kad pirmiausia – iškviesti greitąją, o tada atlikti kelis dalykus. „Jei žmogus yra mieguistas, saugiai paguldyti ant šono ir stebėti, kad jis kvėpuotų. Taip pat stebėti, kad neapsivemtų, nes skrandžio turinys gali patekti į plaučius“, – patarė toksikologė.
O esant atvirkštiniam atvejui, kai žmogus yra dezorientuotas – užtikrinti, kad kol atvyks greitoji pagalba, žmogus nesusižalotų.
Pasiteiravus, per kiek laiko preliminariai pavyksta psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodijusį žmogų „grąžinti“ į realybę, G.Laubner-Sakalauskienė tikino, kad atgaivinti yra viena, tačiau pasekmės – visai kitas klausimas: „Šiuo atveju galiu pateikti labai tinkamą pavyzdį – užeina dramblys į porceliano parduotuvę, apsisuka ir išeina. Dramblio jau nėra, bet porceliano parduotuvė visa suniokota. Medžiagos gali jau nebebūti organizme – aišku, dar priklausomai, kokia medžiaga – bet padaryta žala gali būti labai didelė“.
