Kas iš tiesų yra mitybos nepakankamumas?
Daugeliui mitybos nepakankamumas asocijuojasi su badavimu, tačiau vaistininkė pabrėžia, kad realybė yra gerokai sudėtingesnė. Tai būklė, kai organizmas negauna pakankamai naudingųjų medžiagų, baltymų ir kitų būtinų mikroelementų, kurie yra gyvybiškai svarbūs organizmo atsistatymui, žaizdų gijimui bei sklandžiam visų organizmo funkcijų palaikymui.
„Mitybos nepakankamumas dažniausiai išsivysto sergant lėtinėmis, onkologinėmis ar neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze. Taip pat ši būklė itin dažna po insulto, kai pacientui tampa sunku kramtyti ar ryti maistą. Žmogus paprasčiausiai suvalgo mažiau nei jo kūnui reikia ir organizmas pradeda „badauti“ iš vidaus“, – pasakoja specialistė.
„5 procentų taisyklė“ – kada jau laikas sunerimti?
Vienas esminių rodiklių, leidžiančių įtarti mitybos nepakankamumą, yra neplanuotas svorio kritimas. Pasak vaistininkės, nereikėtų džiaugtis tirpstančiais kilogramais, jei tam nedėjote jokių pastangų.
„Jei per tris mėnesius žmogus neplanuotai netenka bent 5 proc. savo kūno svorio, tai jau laikoma mitybos nepakankamumu. Pavyzdžiui, jei 80 kg sveriantis žmogus neteko 4 kg – tai rimtas signalas, kad organizmas negauna jam reikiamų resursų“, – įspėja S.Korbutaitė.
Kitas svarbus rodiklis – kūno masės indeksas (KMI). Kritine riba laikomas KMI, mažesnis nei 18. Normalus indeksas svyruoja nuo 18,5 iki 24,9, tad bet kokie nukrypimai į mažąją pusę turėtų būti ženklas kreiptis į specialistus.
Simptomai, kuriuos lengva supainioti su nuovargiu
Tarp dažniausiai vaistinėje girdimų nusiskundimų S.Korbutaitė išskiria apatiją ir jėgų trūkumą. Pacientai dažnai skundžiasi, kad jiems sunku atlikti net paprasčiausius buities darbus, dingsta noras gaminti maistą, o anksčiau įveiktos porcijos tampa per didelės.
„Svarbu atkreipti dėmesį į porcijos dydį. Jei žmogus anksčiau suvalgydavo pilną lėkštę maisto, o dabar įveikia tik trečdalį ar pusę – tai jau simptomas. Dažnai atlikti kraujo tyrimai gali rodyti neblogus rezultatus, tačiau bendra savijauta, silpnumas ir svorio kritimas gali išduoti mitybos nepakankamumą“, – sako vaistininkė.
Klaida, kainuojanti sveikatą: „Kelias savaites pagersiu kefyro“
Vaistininkė pastebi pavojingą tendenciją – po odontologinių operacijų ar kitų procedūrų, kai tampa sunku kramtyti, žmonės tikisi išgyventi vartodami tik skystą maistą, kuris, jeigu nėra specialiai pritaikytas, dažnai neturi reikiamo maistingumo ir kaloringumo visavertei mitybai.
„Organizmas gijimo metu sunaudoja gerokai daugiau resursų nei įprastai. Jei mes jų nesuteikiame, organizmas pradeda naudoti savo atsargas. O atsargos, jas tik naudojant ir nepildant, labai greitai baigiasi“, – aiškina vaistininkė. Per kelias savaites netinkamos mitybos gali išsivystyti rimtas deficitas, kuris ne tik sulėtins gijimą, bet ir dar labiau silpnins imuninę sistemą.
Be to, krentant svoriui, organizmas degina ne tik riebalus, bet ir raumeninę masę. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena vieni – sumažėjusi raumenų masė tiesiogiai didina griuvimų ir sunkių traumų riziką.
Kai įprasta mityba tampa iššūkiu: pagalba organizmui
Kai dėl sveikatos būklės įprastas maistas laikinai tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu, medicinos praktikoje vis dažniau pasitelkiami sprendimai, padedantys užtikrinti organizmo poreikius neapkraunant jo dideliais kiekiais.
Vienas iš būdų efektyviai užpildyti atsiradusias mitybos spragas – specialios medicininės paskirties maisto produktai. Svarbu suprasti, kad tai nėra paprasti vitaminų papildai, o subalansuotas, visavertis maistas, kuriame visos organizmui būtinos medžiagos yra sutelktos mažame tūryje.
„Šie produktai yra sukurti taip, kad nedideliame kiekyje skysčio būtų didelė kalorijų koncentracija, gausu baltymų, vitaminų bei mikroelementų. Jie itin tinka tiek prevenciškai, tiek hospitalizuotiems pacientams ar senyviems žmonėms, kurie negali suvalgyti didelio maisto kiekio“, – pasakoja S.Korbutaitė.
Anot vaistininkės, tokie produktai gali trumpam net pilnai pakeisti įprastą mitybą, jei kramtymas ar rijimas yra neįmanomas. Tiesa, gijimo laikotarpis visada priklauso nuo individualios būklės – vieniems užtenka dešimties dienų kurso, kitiems gali prireikti ir mėnesio ar ilgiau, kol organizmas vėl sustiprėja.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors vaistininkai gali pakonsultuoti ir padėti parinkti tinkamus produktus, S.Korbutaitė pabrėžia, kad rimtais atvejais būtina medicinos personalo konsultacija.
Pagrindiniai punktai, kada artimąjį reikėtų vesti pas šeimos gydytoją:
- Akivaizdus, neplanuotas svorio kritimas (daugiau nei 5 proc. per 3 mėnesius).
- Dingęs apetitas ir apatija, trunkanti ilgiau nei kelias savaites.
- Sunkumai atliekant kasdienę veiklą dėl silpnumo.
- Rijimo ar kramtymo sutrikimai po ligų ar procedūrų.
„Vaistininkai visada laukia žmonių, pasirengę pasidalinti savo kompetencija ir padėti užpildyti tas mitybos spragas, kurios trukdo džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Svarbiausia – neuždelsti ir stebėti savo bei artimųjų kūno siunčiamus signalus“, – reziumuoja vaistininkė.
Visą laidą šia tema kviečiame žiūrėti čia:
