Ši operacija yra plataus mokslinio tyrimo dalis, kurio tikslas – atrasti metodą, kaip, implantuojant ląsteles į įvairias smegenų sritis, išgydyti epilepsiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tai revoliucinis FDA (angl. Food and Drug Administration – JAV vyriausybinė organizacija, atsakinga už naujų vaistų ir gydymo metodų aprobavimą) patvirtintas klinikinis tyrimas, kuriame naudojami žmogaus neuronai, gaminantys ir sekretuojantys gama-amino sviesto rūgštį – natūralų neurotransmiterį, chemiškai subalansuojantį pernelyg didelį neuronų elektrinį aktyvumą.
Tyrime naudojami neuronai yra išauginti iš 1990 m. vienkartinio embrioninių kamieninių ląstelių paėmimo, toliau kultivuojant juos ląstelių kultūrose. Persodinti neuronai padeda atkurti cheminę pusiausvyrą priepuoliams linkusiose smegenų srityse.
Šiuo metu tyrimas sutelktas į šių ląstelių transplantaciją į hipokampą – smegenų dalį, kur dažniausiai prasideda epilepsijos priepuoliai. Kalifornijoje įsikūrusi įmonė „Neurona Therapeutics“ tiekia šias ląsteles“, – apie tyrimą, kuris oficialiai angliškai vadinasi „A First-in-human (FIH) Study of Inhibitory Interneurons (NRTX-1001) in Drug-Resistant Unilateral Mesial Temporal Lobe Epilepsy (MTLE)“, pasakoja V. Palys.
Iki šiol didžiausiuose JAV universitetuose 18 pacientų buvo implantuotos ląstelės į hipokampą – būtent tose vietose, kur branduolių magnetinio rezonanso tyrimas rodo pažeidimus ir randinį audinį. Pasak neurochirurgo, jei procedūra nebus veiksminga arba atsiras šalutinių poveikių, šie pacientai vis dar galės pasirinkti tradicinę chirurginę operaciją, kurios metu pažeistas smegenų audinys būtų pašalintas.
„Paskatinti pirminių 18 pacientų rezultatų, kitoje tyrimo stadijoje numatyta implantuoti neuronus į tas smegenų sritis, kurios radiologiniais tyrimais atrodo sveikos. Šio tipo operacijos reikalauja itin didelio tikslumo ir turi būti atliekamos be komplikacijų, nes klaidos būtų neatleistinos“, – kalba V. Palys.
Vasario 12 d. būtent jam pirmą kartą pasaulyje atiteko galimybė atlikti šią unikalią operaciją.
Arkanzaso Medicinos Mokslų Universitetas, kuriame dirba V. Palys, yra aukščiausio lygio epilepsijos chirurgijos centras ir pirmasis buvo pasiruošęs tokiai sudėtingai operacijai. Klinikinės medicinos ir transliacinio mokslo tyrimo komandos, ląstelių laboratorijos, epileptologijos ir neuroimunologijos specialistai bei operacinės personalas – visi aktyviai kelis mėnesius ruošėsi operacijai.
„Man teko neurochirurgo rolė: priešoperacinis planavimas, chirurginės įrangos parinkimas ir suderinimas, ląstelių implantacijos vietų pažymėjimas neurochirurginėje navigacijos sistemoje, ir, galiausiai, pačios transplantacijos atlikimas.
Operacijos rytą iš Kalifornijos atgabentos ląstelės buvo pratestuotos – patvirtinta, jog 92 % ląstelių yra puikios būklės. Ligonis buvo įvestas į pilną narkozę, o 5 valandas trukusi operacija, panaudojant neurochirurginį robotą, praėjo sėkmingai. Pacientas jau kitą rytą buvo išrašytas iš ligoninės ir šiuo metu jaučiasi puikiai“, – apie operaciją entuziastingai pasakoja V. Palys.
Tikslūs operacijos rezultatai paaiškės po kelių mėnesių, nes persodintoms ląstelėms reikia laiko integruotis į paciento smegenų tinklus ir sudaryti sinapses su kitais neuronais. Jei šis metodas pasiteisins, tuomet lauks paskutinis etapas – atsitiktinių imčių (randomizuotas) klinikinis tyrimas.
Jo metu viena, atsitiktinai parinkta pacientų grupė gaus ląstelių transplantaciją, o kita patirs tik skalpo pjūvį be jokios tolesnės operacijos (placebo). Nei pacientai, nei jų šeimos nariai, nei vertintojai nežinos, kuriai grupei priklauso konkretus pacientas, nes tai yra aukščiausio lygio mokslinis metodas, leidžiantis objektyviai įvertinti operacijos efektyvumą, palyginti su placebo.
„Jei šis metodas bus sėkmingas, jis gali atverti kelią ląstelių implantacijai į įvairias smegenų sritis, iš kurių kyla epilepsijos priepuoliai. Tai būtų minimaliai invazinis, potencialiai visiškai išgydantis epilepsiją būdas, galintis pašalinti poreikį vartoti prieštraukulinius vaistus, šalinti smegenų audinį ar implantuoti stimuliatorius, kuriems reikia reguliariai keisti baterijas“, – apie tyrimo svarbą epilepsija sergantiems pacientams paaiškino V. Palys.
