Pirmasis populiacinis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centre atidarytas biobankas – licencijuota ir strategiškai svarbi mokslo infrastruktūra. Populiaciniame biobanke bus kaupiama, saugoma ir tyrinėjama unikali lietuvių biologinių mėginių kolekcija ir kita sveikatos informacija, skelbia įstaigos atstovai. Todėl, pasak biobanko įkūrėjų, tai kiekvieno pilietinė pareiga siekiant prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, populiaciniame biobanke bus renkami, saugomi ir valdomi visų sveikų ir kritinėmis ligomis (pvz., onkologiniais susirgimais) nesergančių Lietuvos gyventojų biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija. Taip pat šiame biobanke bus kaupiami retomis ligomis sergančių gyventojų biologiniai mėginiai. Kritinėmis ligomis sergančių pacientų mėginius kaupia kiti Lietuvoje veikiantys ligų biobankai.
Šiuo metu biobanke pradedami rinkti ir saugoti Lietuvos populiacijos kraujo mėginiai. Ateityje, remiantis visuomenės ir medicinos mokslo poreikiais, planuojama rinkti ir kitus biologinius mėginius.
Istorinis momentas: paimti pirmieji biobanko kraujo mėginiai
Atidarymo renginio metu buvo paimti ir pirmieji populiacinio biobanko dalyvių kraujo mėginiai. Tarp pirmųjų, davusių savo kraujo mėginius biobanko moksliniams tyrimams, buvo Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, Medicinos fakulteto dekanas Dalius Jatužis, sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius, disko metikas Virgilijus Alekna. Taip pat dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius, renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, televizijos ir radijo laidų vedėja Živilė Kropaitė-Basiulė ir kiti.
Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė Giedrė Kvedaravičienė atidarymo metu kvietė biobanko dalyviais tapti visus Lietuvos piliečius, pažymėdama, kad tai – unikali galimybė kiekvienam gyventojui asmeniškai prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo.
Kas ir kaip gali tapti biobanko dalyviais
Tapti populiacinio banko dalyviais kviečiami visi Lietuvos gyventojai, įskaitant vaikus nuo gimimo (esant abiejų tėvų ir globėjų sutikimui). Gyventojai, norintys tapti biobanko dalyviais, kviečiami registruotis internetu, patvirtinti sutikimą tapti biobanko dalyviu ir užpildyti klausimyną.
Duoti kraujo mėginį bus galima biobanko laboratorijoje VU MF Medicinos mokslo centre, Vilniuje, arba biobanko partnerių tinklui priklausančiose „Rezus“ sveikatos priežiūros įstaigose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, skelbiama pranešime.
Pažymima, jog gyventojų dalyvavimas biobanke yra savanoriškas ir galimas tik pasirašius sutikimą. Gyventojui išreiškus pageidavimą, tyrimų metu gaunama sveikatai svarbi informacija gali būti pateikta jo šeimos gydytojui ar pačiam gyventojui asmeniškai.
Be to, kiekvienas biobanko dalyvis galės bet kada atšaukti savo sutikimą dalyvauti biobanko veikloje be priežasties.
Taip pat svarbu, kad visa informacija apie biobanko dalyvius yra konfidenciali – mokslininkai ar tyrėjai neturės prieigos prie biobanke dalyvaujančių žmonių tapatybę identifikuojančių duomenų, pažymi įstaigos atstovai.
Biobanko duomenys gali padėti kovoti su labiausiai paplitusiomis ligomis
Pasak įstaigos įkūtėjų, biobankas veiks kaip duomenų biblioteka – mokslininkai gali naudotis jame sukauptais ėminiais ir sveikatos informacija, užuot kiekvienam tyrimui ieškoję naujų dalyvių.
Pasak mokslininkų, pirmasis šalies populiacinis biobankas ir jame žingsnis po žingsnio sukaupta unikali mūsų tautos biologinių mėginių kolekcija atvers didžiules galimybes medicinos mokslo pažangai bei visuomenės sveikatos gerinimui. Tai mums gali padėti sužinoti apie save daug naudingos informacijos – pavyzdžiui, ir tai, kodėl lietuviai labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Biobankas atvers didžiules galimybes sveikatos prevencijai, skaitmeninės medicinos plėtrai ir personalizuotos medicinos principų diegimui klinikinėje praktikoje. Žengiame į naują erą Lietuvos medicinos moksle, o svarbiausia, kad aktyviais mūsų medicinos pažangos dalyviais dabar galės būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tam tereikės duoti savo kraujo mėginį“, – sako Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, panaudojant populiacinio biobanko duomenis ateityje gali būti kuriamos naujos pažangios technologijos bei dirbtiniu intelektu paremti įrankiai asmeninės sveikatos prognozavimui, ligų prevencijai ar jų valdymui, skelbiama pranešime.
VU profesorius V. Kasiulevičius: gyventojams dalyvauti biobanke yra naudinga
Pasak VU profesoriaus, šeimos gydytojo V. Kasiulevičiaus, dalyvavimas biobanke yra naudingas tiek mokslui, tiek ir pačiam žmogui dėl įvairių priežasčių. Profesoriaus teigimu, eiliniam gyventojui dalyvavimas populiaciniame biobanke reiškia, kad ilgainiui jo gydymas gali tapti efektyvesnis, pigesnis ir labiau pritaikytas būtent jo genetiniam profiliui.
„Dalyvaudami biobanke, gyventojai prisideda prie visuomenės gerovės – jų duomenys gali padėti išvengti epidemijų, geriau suprasti ligų plitimą ar net sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas per efektyvesnę prevenciją. (...) Genetinė informacija gali atskleisti ir įvairias paveldimas rizikas, kurios aktualios ne tik pačiam dalyviui, bet ir jo vaikams ar vaikaičiams. Žinojimas apie polinkį į ligas (pvz., krūties vėžį ar diabetą) leidžia šeimoms imtis ankstyvų prevencinių priemonių“, – tvirtina V. Kasiulevičius.
Jis neabejoja, kad biobanko veiklai įsibėgėjus ir sukaupus pakankamai duomenų, tai gali reikšmingai pakeisti ir šeimos gydytojų kasdienybę bei jų darbo efektyvumą.
„Šeimos gydytojas, gavęs biobanke dalyvaujančio paciento sutikimą, galės naudotis biobanko duomenimis, siekiant nustatyti paciento genetinį polinkį į ligas (pvz., hipertenziją ar antro tipo diabetą). Remiantis biobanko sukaupta informacija, gydytojas tokiu atveju galės pritaikyti pacientui individualizuotą prevencijos planą. (...) Taip šeimos gydytojas galės greičiau identifikuoti rizikingus pacientus ir siųsti juos specialistams“, – pažymi prof. V. Kasiulevičius.
