Apie tai ir kaip prie svarbių šios srities pokyčių šalyje prisideda Antrojo Šveicarijos įnašo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamas Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ projektas, kalbėjo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas, „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ programos projekto vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas ir projekto dalyvė bei Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė.
Reikšmingi pokyčiai
Vertindama iš vaiko raidos perspektyvos Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė džiaugėsi, kad šiandien Lietuvoje ši sritis yra labai smarkiai besivystanti.
„Jei mažiau išsivysčiusiose šalyse prioritetu tebėra vakcinacija, švarus vanduo ir infekcijų kontrolė, tai išsivysčiusiose šalyse didžiausią nerimą kelia vis augantis vaikų, turinčių raidos sutrikimų, skaičius. Todėl daug dėmesio skiriama ankstyvai diagnostikai ir pagalbos priemonėms, kurios galėtų pakeisti raidos sutrikimo vystymosi trajektoriją,“ – teigia doc. Indrė Bakanienė.
Pritardamas tam, kad teigiami pokyčiai per paskutinius dešimtmečius, vertinant iš vaiko ir mamos priežiūros perspektyvos, yra labai reikšmingi, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. M. Kliučinskas tikino, jog Lietuva jau daugiau nei dešimtmetis gali lygintis motinos ir vaikos sveikatos priežiūros kokybės rodikliais ir paslaugų kokybe su senosios Europos ekonomiškai stipriomis bei Skandinavijos valstybėmis.
„Tai yra praeityje padarytų teisingų sisteminių sprendimų pasekmė, suskirstant gydymo įstaigas pagal teikiamų paslaugų sudėtingumą ir rizikos lygius – pirmojo klasterio sukūrimas. Prie to reikšmingai prisidėjo ir Šveicarų visuomenė bei vyriausybė. Pirmosios finansinės paramos dėka 1994-1996 m. buvo sukurtos naujagimių, ankstukų reanimacijos, nupirkta įranga – inkubatoriai, apmokyti žmonės – to anksčiau mes neturėjome.
Vėlesnė Šveicarijos Konfederacijos parama buvo nukreipta į vaikų reanimacijų sukūrimą visose didžiausiose šalies ligoninėse, saugų vaikų ir naujagimių transportavimą. Tai buvo paskatinimas norėti, gebėti teikti tą pagalbą, kurios anksčiau neteikdavome“, – apie reikšmingą bendradarbiavimą kalbėjo prof. M. Kiučinskas.
Palyginimui jis pateikė gerą pavyzdį – iki 1990-ųjų metu naujagimiu laikytas tik nuo 28 gimęs kūdikis, nuo 1991 m. naujagimiu laikomas jau nuo 22 sav. gimęs kūdikis: „Personalo entuziazmas, sisteminiai pokyčiai paremti rizikos vertinimu bei Šveicarijos finansinė parama leido per trumpą laiką sustiprinti darbuotojų kompetenciją bei įgyti būtiną medicininę įrangą.
Šiandien mamų ir vaikų priežiūra yra tikrai kito lygio nei prieš tris dešimtmečius.
Trečioji šveicarų vyriausybės parama buvo labai reikšminga keliant stacionarinių paslaugų kokybę. Jos dydis – 27,4 mln. eurų, kas leido atnaujinti visą stacionaruose reikalingiausią medicininę įrangą, Lietuvoje – sukurti standartus ir metodikas, kuriomis gali vadovautis kiekvienas gydytojas, teikiantis pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Finansinė pagalba leido pagal sukurtas metodikas apmokyti daugiau nei 5 tūkstančius sveikatos priežiūros specialistų, sukurti informacinę sistemą.“
Anot M. Kliučinsko, šiandien mamų ir vaikų priežiūra yra tikrai kito lygio nei prieš tris dešimtmečius, tačiau profesorius tikino vis dar matantis galimybių gerinti ambulatorinę nėščiųjų, pagimdžiusių mamų ir naujagimių priežiūrą. Būtent šias kryptis su naująja Šveicarijos finansine parama, pasak profesoriaus, dabar turime galimybę gerinti.
Laukiami pokyčiai
Žvelgdama į ateitį Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė pabrėžė, kad svarbiausias žingsnis vaikų raidos srityje šiuo metu – požiūrio keitimas. „Dažnai manoma, kad vaiko raidos sutrikimų atveju reikia kuo daugiau įvairių procedūrų. Tačiau visame pasaulyje vis labiau akcentuojama, kad svarbiausia – tėvų įsitraukimas: jie turi būti mokomi, o intervencijos taikomos įprastinėje vaiko veikloje.
Aplankius įvairius šalies regionus akivaizdu, jog požiūrį būtina keisti ne tik visuomenėje, bet ir tarp specialistų. Jau turime standartizuotą, moksliškai pagrįstą programą, kaip tai daryti, ir ją būtinai įtrauksime į planuojamas projekto veiklas,“ – pabrėžė pašnekovė.
Požiūrį būtina keisti ne tik visuomenėje, bet ir tarp specialistų.
Ankstyva ir tiksli vaikų raidos sutrikimų diagnostika yra itin svarbi, nes leidžia laiku pradėti intervencijas ir padėti vaikui pasiekti geriausių įmanomų rezultatų. Deja, šiuo metu Lietuvoje naudojamos raidos vertinimo ir diagnostikos priemonės dažnai yra pasenusios arba nepritaikytos mūsų šalies kultūriniam kontekstui.
Šio „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“ programos projekto rėmuose numatoma įsigyti, kultūriškai adaptuoti ir įdiegti į klinikinę praktiką šiuolaikines raidos patikros, vertinimo ir diagnostikos priemones, kurios šiandien jau laikomos aukso standartu vaikų raidos medicinoje. Tai leis suvienodinti paslaugų kokybę visoje šalyje ir priartinti ją prie tarptautinių rekomendacijų.
Vertindamas žingsnius, kuriuos svarbiausia žengti artimiausiu metu, prof. Mindaugas Kliučinskas atkreipė dėmesį, kad itin svarbu, jog Šveicarijos parama niekada nebuvo tokio pobūdžio – imkite ir darykite, ką norite. „Jie prašo padaryti situacijos, į kurią ketina investuoti, analizę. Ir šiuo atveju reikalauta atlikti galimybių studiją, kuri ir šiuo atveju parodė vietas, kurias dar galėtume pagerinti.
Analizė parodė būtinybę sukurti naujas bei atnaujinti esamas metodikas labiau akcentuojant ambulatorinės priežiūros specifiką, poreikį kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją per mokymus, didelį dėmesį kreipiant psichologinei nėščiųjų bei pagimdžiusiųjų sveikatai. Akivaizdus poreikis medicininės įrangos atnaujinimui, siekiant užtikinti standartą Lietuvos regionuose, taip sudarant sąlygas paslaugų prieinamumui ir kokybei visoje Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad nėščiajai, pagimdžiusiai mamai ir naujagimio konsultavimui reikia atidesnio bendravimo, empatijos, ilgesnio laiko, šeimos situacijos supratimo ir kt. Akivaizdu, kad idealiu atveju tai turėtų būti šeimos klinikos akušeris, slaugytojas ar šeimos gydytojas, t. y. tie specialistai, kurie moterį ir šeimą žino ir kitose sveikatos plotmėse. Gydytojas akušeris ginekologas ar kitas specialistas, turėtų būti kompetentingas konsultantas, rekomenduojantis, patariantis moteriai, porai bei šeimos klinikos kolegoms.
„Didžiausias mūsų pasiekimas būtų, jei sugebėtume per numatytą laiką pakeisti visuomenės požiūrį, kad nėščiųjų, pagimdžiusių ir naujagimių priežiūroje svarbiausią vaidmenį užima arčiausiai esantys medikai – šeimos klinikos specialistai. Visgi pagrindiniu nėščiosios, pagimdžiusios moters bei naujagimio priežiūros žmogumi turėtų būti akušeris, slaugytojas ir šeimos gydytojas“, – apie pageidaujamus pokyčius kalbėjo profesorius.
M. Kliučinsko teigimu labai svarbu, kad kiekviena programa turėtų tęstinumą. Tam būtinas teisinis reglamentavimas, situacijos auditas ir analizavimas, reguliarus metodikų atnaujinimas, standartų peržiūrėjimas bei personalo kvalifikacijos gebėjimų atnaujinimas bent kartą per 5 metus. Sukurto išlaikymui ir tobulinimui, medicininės įrangos atnaujinimui, turi būti planuojami ir numatomi finansiniai resursai.
Visą pokalbį galite stebėti čia:
„Supported by the Swiss contribution to reducing economic and social disparities in the EU“
