Komentuoja m. dr. Martynas Lukšta – pilvo chirurgas, onkologas, stemplės ir skrandžio chirurgas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja.
„Didžiausia problema ta, kad pacientai dažnai metų metus gyvena su refliukso simptomais jų nevertindami rimtai. Tuo tarpu ilgalaikis refliuksas gali lemti stemplės net onkologinius pakitimus, kurių laiku nediagnozavus, gydymas tampa sudėtingesnis“, – sako m. dr. Martynas Lukšta.
Kas yra hiatinė išvarža?
Hiatinė išvarža atsiranda tuomet, kai dalis skrandžio per diafragmos angą pasislenka į krūtinės ertmę. Dažniausiai nustatoma slankioji forma, tačiau retesniais atvejais pasitaiko ir paraezofaginė išvarža, kuri gali būti kliniškai reikšmingesnė ir pavojingesnė.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- amžius;
- antsvoris;
- padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje;
- jungiamojo audinio silpnumas.
Refliuksas – pagrindinis simptomas
Didžiausia hiatinės išvaržos reikšmė siejama su gastroezofaginiu refliuksu. Pakitus anatomijai, susilpnėja apatinis stemplės raukas, todėl skrandžio rūgštis lengviau patenka į stemplę.
Dažniausi simptomai:
- rėmuo;
- rūgštaus turinio atpylimas;
- deginimas už krūtinkaulio;
- kosulys ar užkimimas.
Svarbu – ne visi pacientai jaučia simptomus, todėl išvarža neretai nustatoma atsitiktinai.
Ar yra ryšys su vėžiu?
Hiatinė išvarža pati savaime vėžio nesukelia. Tačiau ilgalaikis refliuksas gali pažeisti stemplės gleivinę ir sukelti Barrett’o stemplę – ikivėžinę būklę.
Ji didina riziką išsivystyti stemplės adenokarcinomai, tačiau:
- rizika išlieka nedidelė;
- procesas trunka daugelį metų;
- taikoma efektyvi stebėsena.
Svarbu ir tai, kad hiatinė išvarža nėra reikšmingas skrandžio vėžio rizikos veiksnys.
Konservatyvus gydymas – pagrindinis pasirinkimas
Dauguma pacientų gydomi be operacijos. Pagrindinis tikslas – kontroliuoti refliuksą ir apsaugoti stemplę.
Gydymas apima:
- gyvenimo būdo korekciją;
- svorio mažinimą;
- mitybos pakeitimus;
- lovos galvūgalio pakėlimą;
- medikamentinį gydymą (protonų siurblio inhibitoriai, antacidai);
- esant poreikiui – endoskopinę stebėseną.
Šios priemonės dažniausiai leidžia efektyviai kontroliuoti simptomus.
Kada reikalinga operacija?
Chirurginis gydymas taikomas ne visiems, tačiau tam tikrais atvejais jis tampa būtinas:
- simptomai išlieka nepaisant gydymo;
- pacientas nenori ilgalaikio vaistų vartojimo;
- atsiranda komplikacijų (kraujavimas, striktūros);
- nustatoma didelė ar paraezofaginė išvarža;
- kyla įstrigimo ar skrandžio užsisukimo rizika;
Didelės išvaržos – kodėl operacija svarbi?
Esant didelėms hiatinėms (ypač paraezofaginėms) išvaržoms, operacija dažnai rekomenduojama net ir esant nedideliems simptomams. Taip yra todėl, kad:
- dalis skrandžio gali įstrigti krūtinės ertmėje;
- gali sutrikti kraujotaka;
- kyla skrandžio užsisukimo (volvulus) rizika;
- komplikacijos gali būti ūmios ir gyvybei pavojingos.
Todėl tokiais atvejais operacija yra ne tik simptomų gydymas, bet ir komplikacijų prevencija.
„Didelės hiatinės išvaržos nėra tik diskomforto problema – tai būklė, kuri gali staiga komplikuotis ir tapti skubios operacijos priežastimi. Dėl to tokiais atvejais planinis chirurginis gydymas yra saugesnis pasirinkimas“, – pabrėžia m. dr. Martynas Lukšta.
Specializuota operacija – ne kiekviename centre
Hiatinės išvaržos chirurginis gydymas yra techniškai sudėtingas ir reikalauja didelės patirties.
Operacijos metu:
- susiaurinama diafragmos anga;
- skrandis grąžinamas į pilvo ertmę;
- atliekama fundoplikacija.
Nors procedūra dažniausiai atliekama laparoskopiškai, ji laikoma specializuota operacija.
Svarbu žinoti:
- ne visi chirurgai ar ligoninės turi pakankamą patirtį;
- Lietuvoje šias operacijas atlieka ribotas skaičius centrų;
- rezultatai labai priklauso nuo chirurgo patirties.
Todėl pacientams rekomenduojama rinktis specializuotus centrus.
Kada verta sunerimti?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei atsiranda:
- rijimo sutrikimas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- stiprėjantis ar nuolatinis rėmuo;
- mažakraujystė.
Tokiais atvejais reikalinga išsami diagnostika, dažniausiai – endoskopija.
Apibendrinimas
Diafragmos (hiatinė) išvarža – dažna ir dažniausiai nepavojinga būklė, tačiau ji gali būti svarbi refliukso priežastis ir ilgainiui lemti stemplės gleivinės pakitimus.
Dauguma pacientų sėkmingai gydomi konservatyviai, tačiau esant didelėms išvaržoms ar komplikacijoms operacija tampa būtina. Kadangi tai sudėtinga ir specializuota procedūra, labai svarbu pasirinkti patyrusį chirurgą ir tinkamą gydymo centrą.
Ankstyvas simptomų įvertinimas ir tinkamas gydymo pasirinkimas leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.
