Naujoji Vaikų reabilitacijos klinika duris pacientams atvėrė dar praėjusių metų rudenį. Laikui bėgant darbuotojų skaičius augo, plėtėsi paslaugų spektras, kol galiausiai klinika pristatyta visuomenei.
Iki tol vaikų reabilitacija Kaune vykdyta dar tarpukariu statytoje ligoninėje „Lopšelis“. Iš pradžių mąstyta visas paslaugas perkelti į naująją kliniką, tačiau galiausiai nutarta reabilitaciją vystyti abejose vietose.
Šiuo metu Vaikų reabilitacijos klinikoje jau įdarbinta 30 darbuotojų, kurių paieškos nebuvo lengvos, – jaučiamas specialistų trūkumas.
Daugeliui specialistų teko praeiti specialius mokymus, įgyti sertifikatus, nes tenka dirbti su Lietuvoje dar neregėta modernia įranga – šveicariškais robotais, kurie iš pradžių buvo kurti NATO karių reabilitacijai, o galiausiai pritaikyti ir vaikams su raidos ir judesio sutrikimais.
„Šveicariški robotai skiriasi nuo pigesnių kinietiškų savo saugumo sistemomis. Kai pradėjome lankytis konferencijose, pirmiausiai tokius robotus pradėjo pristatyti NATO karių reabilitacijos centrai. Pasiekė superinių rezultatų.
Reabilitaciją reikia pradėti anksčiau, kol pacientas dar nesugeba išstovėti ant kojų. Sudėtingiausio roboto vertė – 0,5 mln. eurų. Šis robotas jaučia, kiek žmogus geba kojomis remtis pats, kiek trūksta – prideda jėgos. Daro eiseną taisyklingą. Smegenys gauna grįžtamąjį ryšį – koks tas žingsnis taisyklingas, ir mokosi taisyklingai vaikščioti. Eisenos robotų iš viso turime tris“, – patikino Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė.
Su sudėtingiausiuoju robotu gali reabilituotis vaikai nuo 4-5 metų amžiaus. Jis pritaikomas įvairaus ūgio žmonėms. Ryte reabilituojasi vaikai, po pietų – paaugliai, nes reikia pakeisti parametrus.
„Vaikai su roboto pagalba eina 40-60 minučių. Suaugę NATO kariai gali ir 6 valandas eiti“, – patikino docentė.
Moderni įranga leidžia efektyviau padėti vaikams, susiduriantiems su galvos smegenų traumomis, insultu, cerebriniu paralyžiumi, turintiems lėtinius judėjimo sutrikimus, lūžius. Ji taip pat padeda parinkti pacientui geriausią gydymą planuojant ortopedines, neurochirurgines operacijas.
„Šiuo metu didelės eilės į šias procedūras neturime, nes esame nauji ir mažai žinomi. Per vieną ar dvi savaites galima pakliūti. Reakcijos vaikų į robotus – įvairios. Yra tokių, kurie bijo. Juk baisiai atrodo. Nėra, beje, lengva eiti, bandžiau, – nusijuokė I.Bakanienė. – Stengiamės daryti šias procedūras kineziterapijos salėje. Kai mato, kad kažkas eina, lipa, susidomi. Sako, kosmonautų įranga. Prisijaukiname. Kartais su mažais vaikais yra taip: kuo labiau suaugusieji stengiasi ir įtikinėja, galvoja, kad tuomet tikrai yra ko bijoti. Kartais geriau palikti šalia, kad stebėtų.“
Kelia vaikų motyvaciją
Ekskursiją surengusi Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. I.Bakanienė pristatė, kad pirmasis aukštas skirtas įvairioms terapijoms. Čia – ir psichologo, ergoterapeuto, logopedo, dailės terapeuto, socialinių darbuotojų kabinetai, didesnė ir mažesnė kineziterapijos salės.
„Turime dvi specializuotas sales, kuriose – robotizuota terapinė įranga. Viena skirta vaikams, kurie turi rankų funkcijos sutrikimų, kita – vaikams, kurie turi eisenos sutrikimų.
Šiuolaikinės reabilitacijos principai sako, kad smegenų atsikūrimo galimybės yra geriausios tuomet, kai pacientas atlieka tą patį prasmingą judesį daug kartų. Vaikus priversti standartinėmis sąlygomis kažkaip entuziastingai daug kartų atlikti tą patį judesį – sudėtinga, nes trūksta motyvacijos. Kiti turi skausminę patirtį.
Kadangi čia yra integruota dvimatė ir trimatė virtuali realybė, vaikai noriai ir aistringai atlieka pasikartojančius judesius. Be to, robotas padeda atlikti tuos veiksmus, kurių vaikas atlikti nepajėgia. Robotas įvertina vaiko pastangas ir prideda trūkstamą jėgos kiekį. Taip pat fiksuoja pažangą – mums nereikia atskirų vertinimo metodų“, – paaiškino klinikos vadovė.
Anot jos, Baltijos šalyse yra pavienių tokių robotų, bet pilnas jų komplektas, kai lavinami ir pirštai, ir alkūnė, ir petys, – tik čia, Kauno klinikose. Dažniau gydymo įstaigos perka pavienius robotus ar tuos, kurie skirti suaugusiems, o kad taip būtų rūpinamasi būtent vaikais – pirma vieta Baltijos šalyse.
Ant sudėtingiausiojo roboto ekskursijos metu žygiavo ketverių Milita, kuriai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Mergaitės tėtis Mindaugas Kaklauskas tikino, kad iš pradžių dukrelei buvo baugu bandyti tokią įrangą, pralieta nemažai ašarų – juk tiek daug diržų, o niekas nenori būti sukaustytas.
„Kasmet stengiamės bandyti skirtingas reabilitacijas. Dairėmės į užsienį, į tokius simuliatorius, nes nedaug trūko iki atsistojimo ant kojų, vaikščiojimo, tai kai pernai metų pabaigoje sužinojome, kad atsidaro šis centras, užplūdo didžiulis džiaugsmas.
Dedame dideles viltis į šį modernumą ir technologijas. Matome, kad naudinga, matau progresą. Prieš trejus metus medikai sakė, kad dukra iš viso nevaikščios, bet štai – akivaizdus faktas, kad viskas įmanoma, kai sieki, pasiekė. Aišku, praeitas sunkus darbas. Eiti Milita eina, bet atsitūpti, atsistoti – yra niuansų“, – patikino Militos tėvelis.
„Tai – stipriausia, ką turime Lietuvoje“
Užeiname į kitą salę, ten su roboto pagalba dešinės rankos motoriką lavina dešimtmetis pacientas Tomas. Lavinimas vyksta ekrane žaidžiant tam tikrą žaidimą.
„Tomas serga reta smegenų liga, kuri vadinasi Moya Moya. Trejų metukų jį ištiko insultas, reikalinga reabilitacija, nes yra sutrikusi visos dešinės kūno pusės funkcija – ėjimas, grėbimas, ėmimas daiktų.
Jau 8-eri metai esame šiame kelyje. Džiaugiamės atsiradusia galimybe. Tikrai labai stipri komanda, visi draugiški, nori padėti. Puiki atmosfera. Tai – stipriausia, ką turime Lietuvoje: daug inovacijų, daug naujovių, kompiuterių, o tai motyvuoja vaiką. Laukia, kada po mokyklos reiks čia važiuoti“, – teigė Tomo mama Agnė Maldutienė.
Paklausta, kaip vertina savo sūnaus pažangą, Tomo mama atsakė: „Mažais žingsniukais į priekį. Gerėja rankos funkcija, bendravimas, ramesnis vaikas tapo. Siekiame tikslo – savarankiškesnio vaiko. Labiausiai Tomui patinka ėjimas ant roboto, žaisti kompiuterinius žaidimus su pritaikyta pele. Iki tol negalėjo žaisti įprastų žaidimų, kuriuos žaidžia sveiki vaikai.“
Per dieną, anot jos, sūnaus laukia 3-4 užsiėmimai, per metus nemokamai reabilitacijai skiriama 16 dienų.
„Tai lašas jūroje, bet džiaugiamės gavę ir tą lašą. Norėtųsi bent dviejų savaičių per mėnesį reabilitacijos. Papildomai dirbame su privačiais specialistais. Kas mėnesį, be važinėjimų, vaistų, priemonių pirkimo, vien reabilitacijai išleidžiame apie 500-600 eurus. Vienas užsiėmimas kainuoja 25-35 eurus“, – paskaičiavo Tomo mama.
Sudėtingiausia, pasak jos, buvo atsirinkti specialistus, kurie būtų kompetentingi padėti.
„Reikia išgelbėti zombius. Nėra sunku. Visai linksma čia būti, – paklaustas, koks žaidimo tikslas, atsakė Tomas. – Patinka, kur gali nubėgti 100 metrų ir gauni medalį.“
Paklaustas, kuri reabilitacijos procedūra yra nuobodžiausia, Tomas paaiškino, kad tuomet, kai duria į veną.
Sensorinė integracija nėra mistika
Užsukame į ergoterapijos kabinetą, kuriame sukurta, tarsi vaikystės žaidimų palapinėje, saugi erdvė. Pasak ergoterapeutės Justinos, dabartinių vaikų žaidimai – labai pasikeitę.
„Šiuolaikiniai vaikai gauna žymiai mažiau patirties, o juk per ją vyksta mokymasis. Šiame kabinete mokomės reaguoti į pasikeitusią aplinką, veiksmus, pavyzdžiui, įrengtos sūpynės – supiesi, sustabdai, turi persiorganizuoti.
Sensorinė integracija daug kam atrodo kažkokia mistika, bet mes visi tą darome prieš bet kokį judesį. Metame kamuolį – kaip rankas iškelti, kokia jėga mesti, kad iki kito žmogaus nuskrietų. Kai turime daug patirties, automatiškai viskas vyksta. Pirmą kartą kai vairuojame automobilį, būna taip sunku, o kai išmokstame valdyti kūną – lengva“, – pavyzdžius pateikė ergoterapeutė.
Specialistė pastebi, kad rašydami vaikai per stipriai spaudžia, ilgainiui ranka pavargsta ir nebenori rašyti. Vien dėl tokių sensorinės integracijos iššūkių susiduriama su mokymosi sunkumais.
Vaikų reabilitacijos klinikos sensorinės integracijos kambaryje viskas įrengta pagal žymiosios pirmtakės, atradusios, kad tie vaikai, kurie patiria mokymosi sunkumų, turi sensorinės integracijos iššūkių, Jean Ayers rekomendacijas bei metodiką.
Svajonė – pasivaikščioti miške
Savo istorija pasidalijo ir 18-metis Nojus iš Jonavos, kuris prieš kiek daugiau nei metus slidinėdamas patyrė sunkią traumą ir nebegalėjo valdyti kojų.
„Geras jausmas po tiek laiko atsistoti ant kojų“, – atlikdamas pirmuosius savo žingsnius su įrangos pagalba, prisipažino vaikinas.
Pirmosios medikų prognozės buvo labai liūdnos – Nojus išgirdo, kad niekad nebevaikščios. Tačiau nepasidavė – po 4 mėnesių jau ėmė justi šiokius tokius pojūčius, atlikti judesius – po pusmečio.
Nojus svajoja pradėti vaikščioti su vaikštynės pagalba. Labiausiai pasiilgo miškų paklotės, ant kurios su vežimėliu neužvažiuosi – per minkšta žemė ar maišo medžių šaknys.
Dar viena vaikino svajonė – prasieiti pliažu.
Prilygsta geriausioms pasaulio klinikoms
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pabrėžė klinikos strateginę svarbą: „Motinos ir vaiko sveikatos stiprinimas – vienas iš pagrindinių Kauno klinikų veiklos ir plėtros prioritetų. Modernios vaikų reabilitacijos poreikis kilo todėl, kad Kauno klinikose sukoncentruotos svarbiausios vaikų medicinos sritys – nuo neonatologijos iki neurochirurgijos ir ortopedijos traumatologijos, tad reikėjo sudaryti sąlygas reabilitaciją mažiesiems pacientams pradėti iškart, kol jie dar gydomi ligoninėje, lygiai taip pat kaip ir suaugusiesiems.
Naujajame padalinyje įdiegėme pažangiausias mokslo įrodymais grįstas vaikų reabilitacijos technologijas, todėl dabar galime užtikrinti aukščiausio lygio reabilitacijos paslaugas, prilygstančias geriausioms pasaulio klinikoms“.
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis juokavo, kad malonu matyti, jog Kauno klinikų miestelyje mažėja galimo užstatymo ploto – vis atidaromi nauji gydymo centrai. O ši Vaikų reabilitacijos klinika vers ir specialistus ruoštis, mokytis, nes čia naudojama inovatyviausia įranga.
„Puiki bazė ruošti gydytojus, naujas žingsnis ir studijų bei mokslo srityje“, – džiaugėsi LSMU rektorius.
Pasak klinikos atidaryme dalyvavusio Kauno savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio, šiandien Kauno sveikatos srityje žengtas dar vienas svarbus žingsnis.
„Kryptingos miesto ir Kauno klinikų investicijos į sveikatos infrastruktūrą – naujus ligoninių, poliklinikų, slaugos objektus – leidžia naudoti pažangiausius gydymo metodus, užtikrinti aukščiausio lygio paslaugas. Tokie projektai keičia gyvenimus. Medikams tai moderni darbo aplinka ir profesinio tobulėjimo galimybės, o pacientams – koordinuota ir savalaikė profesionalų pagalba“, – sakė Kauno meras.
Jis prisiminė akimirkas prieš 9-erius metus, kai pats Kauno klinikose išbandė skalpelių aštrumą, dėkojo gydytojams už išgelbėjimą.
„Tuomet Kauno klinikų vadovai man pasakojo apie savo planus. Ne viskuo tikėjau. Dabar Kauno klinikos jau baigia patį Kauną statybomis aplenkti“, – juokavo meras.
Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas antradienį pašventino naująsias patalpas ir tikino, kad pagalba jaunimui – dvejopa: padedant vaikams, suteikiama pagalba ir jų tėvams. Anot vyskupo, kai laimingas vaikas, laimingi ir jo tėvai.
Kas dešimtam reikalinga ankstyvoji reabilitacija
Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. I.Bakanienė įsitikinusi, kad naujoji klinika atvers dar platesnes gydymo ir diagnozavimo galimybes visos Lietuvos pacientams.
Kauno regione kas dešimtam mažyliui reikalinga ankstyvoji reabilitacija.
„Pagrindinės mūsų klinikos veiklos kryptys – vaikų, turinčių judėjimo negalią, reabilitacija bei glaudus bendradarbiavimas su kitais Kauno klinikų padaliniais. Neseniai pradėjome naujagimių, ypač neišnešiotų, stebėsenos programą: jeigu anksčiau juos prižiūrėjo tik neonatologai, dabar prie komandos prisijungė ir mūsų specialistai, siekiant laiku atpažinti galimus raidos sutrikimus.
Taip pat, gydydami eisenos sutrikimus, dirbame kartu su ortopedais traumatologais ir neurochirurgais. Maitinimo sutrikimų srityje veikia daugiadalykė reabilitacijos specialistų grupė, glaudžiai bendradarbiaujanti su vaikų gastroenterologais, otorinolaringologais, vaikų chirurgais ir kitais kolegomis. Kiekvienam pacientui taikome individualų požiūrį ir parenkame tinkamiausius gydymo metodus“, – teigė I.Bakanienė.
Stacionare įrengta 13 lovų.
Pasak docentės, vis daugiau vaikų susiduria su įvairiais raidos sunkumais, todėl auga ir reabilitacijos bei raidos paslaugų įvairovė ir poreikis. Kauno regione kas dešimtam mažyliui reikalinga ankstyvoji reabilitacija.
„Nors gimstamumas mažėja, tačiau vaikų, kuriems nustatomi specialieji poreikiai, daugėja. Tai yra siejama su vėlyvesniu moterų gimdymo amžiumi, gerėjančiu per anksti gimusių naujagimių išgyvenamumu, kuriems augant neretai išryškėja įvairūs psichinės ar fizinės raidos sutrikimai. Mūsų klinikos specialistų komanda ir moderni aparatūra padeda šeimoms įveikti juos užklupusius sunkumus, pagerinti gyvenimo kokybę“, – tikino docentė.
Ji papildė, kad į šią reabilitacijos kliniką atvyksta vaikai iš visos Lietuvos ar kitose šalyse gyvenantys mūsų tautiečiai. Ankstyvosios reabilitacijos laukiama 6-7 mėn., tad tikimasi, kad naujoji klinika sumažins laukiančiųjų eiles.
Vertė – 7,9 mln. eurų
Naujasis pastatas ir jame sumontuota moderni įranga finansuoti Kauno klinikų bei Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Bendra projekto vertė siekia 7,9 mln. eurų. 6,4 mln. eurų skirta statyboms, o 1,5 mln. eurų – moderniai vaikų reabilitacijos įrangai. Europos Sąjungos parama sudarė 2,9 mln. eurų.
Likusią projekto sumą padengė pačios Kauno klinikos, taip užtikrindamos reikšmingą proveržį vaikų reabilitacijos paslaugų plėtrai ir kokybės gerinimui.
Nors gimstamumas mažėja, tačiau vaikų, kuriems nustatomi specialieji poreikiai, daugėja.
Pastato statybos truko 2,5 metų.
Per metus naujojo pastato stacionare galima gydyti apie 300 vaikų, o ambulatorines ir dienos stacionaro paslaugas suteikti dar iki 3 tūkst. mažųjų pacientų.
