Sekite 15min Google
Prestižiniame mokslo žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime patvirtinama, kad statinų vartojimas nesukelia reikšmingai didesnės rizikos patirti beveik visus informaciniuose lapeliuose išvardytus šalutinius poveikius, tokius kaip depresija, miego sutrikimai, nuovargis ar galvos skausmas, palyginti su placebu. Tyrime analizuoti daugiau kaip 120 000 žmonių, kurie buvo stebimi vidutiniškai 4,5 metų, duomenys.
Kodėl ir kam skiriami statinai?
Statinai dažniausiai skiriami žmonėms, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Tačiau jų gali prireikti ir pacientams, kurių cholesterolio kiekis yra normos ribose, tačiau yra kitų rizikos veiksnių:
- šeiminis polinkis į priešlaikines širdies ligas;
- diabetas;
- aukštas kraujospūdis;
- rūkymas ar antsvoris.
Sprendimas priimamas ne tik remiantis cholesterolio kiekiu. Šeimos gydytojas gali atlikti rizikos vertinimą, ir, jei jis parodys, kad tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis per ateinančius dešimt metų yra 10 proc. ar didesnė, bus rekomenduojamas gydymas statinais.
Nors šie vaistai dažniau skiriami vyresnio amžiaus žmonėms, jie gali būti skiriami ir jaunesniems pacientams, kurių cholesterolio kiekis yra labai didelis.
Vaisto tipą, pavyzdžiui, atorvastatiną ar simvastatiną, visada parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento riziką ir individualų tinkamumą.
Kam netinka statinai?
Nors dauguma suaugusiųjų statinus toleruoja gerai, jie tinka ne visiems. Kadangi statinai mažina cholesterolio gamybą kepenyse, jie nėra geras pasirinkimas žmonėms, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi arba kurių kepenų fermentų rodikliai yra padidėję, rašo „Independent“.
Prieš pradedant gydymą ypač svarbu informuoti gydytoją apie šiuos dalykus:
- ankstesnę alerginę reakciją į statinus,
- kepenų, inkstų ar plaučių ligą,
- nėštumą ar žindymą,
- insultą, kurį sukėlė kraujavimas į smegenis,
- reguliarų didelių alkoholio kiekių vartojimą,
- hipotireozę,
- ankstesnio gydymo statinais metu pasireiškusį su raumenimis susijusį šalutinį poveikį,
- raumenų ligas (įskaitant fibromialgiją) arba diagnozuotą miasteniją (myasthenia gravis).
Kaip atliekamas gydymas ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Statinai paprastai vartojami kartą per dieną, dažniausiai vakare, po valgio. Prieš pradedant gydymą ir po šešių mėnesių ar daugiau atliekami kraujo tyrimai, kuriais įvertinamas cholesterolio kiekis ir kepenų funkciją.
Gydymo metu svarbu informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, kad būtų išvengta galimos sąveikos. Taip pat reikėtų vengti greipfrutų, nes jie gali turėti įtakos statinų poveikiui.
Statinai yra veiksmingiausi, kai jų vartojimas derinamas su sveiku gyvenimo būdu. Be vaistų vartojimo, rūkymo metimas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba taip pat padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį.
Ar galima nutraukti gydymą?
Statinai paprastai yra ilgalaikiam, dažnai visą gyvenimą trunkančiam gydymui skirti vaistai, todėl dėl jų vartojimo nutraukimo visada reikėtų pasitarti su gydytoju. Savavališkai nutraukus jų vartojimą kyla rizika, kad cholesterolio kiekis kraujyje vėl padidės. Jei būklė pagerėja, gydytojas gali nuspręsti sumažinti vaisto dozę, tačiau visiškai nutraukti gydymo paprastai nerekomenduojama.
Svarbu prisiminti, kad statinai ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugodami nuo būsimų širdies ir kraujagyslių ligų. Didelės rizikos pacientui gydymo nutraukimas reiškia grįžimą į pradinę rizikos būklę.
