Sekite 15min Google
Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi pagerėjimo ir paūmėjimo laikotarpiai. Šiemet pirmąsias specialiai vaikų atopiniam dermatitui skirtas gaires paskelbusi Amerikos dermatologijos akademija nurodo, kad egzema paveikia iki net ketvirtadalio vaikų visame pasaulyje. Šios būklės simptomai gali neapsiriboti vien odos sausumu ar paraudimu – stiprus niežėjimas gali trikdyti miegą, gebėjimą susikaupti ir vaiko savijautą dienos metu, negana to, dėl diskomforto gali prastėti ir emocinė savijauta.
V. Jokubaitytės-Tunkevičienės teigimu, atopinio dermatito paūmėjimą gali lemti skirtingi veiksniai, todėl svarbu stebėti, į ką reaguoja vaiko oda.
„Rudenį vienu metu pasikeičia nemažai dalykų, galinčių turėti įtakos vaiko odai. Lauke oras vėsta, didėja temperatūrų ir aplinkos drėgmės skirtumai, patalpose vaikas gali sušilti ar suprakaituoti, dėvima daugiau drabužių sluoksnių, o prasidėjus mokyklai keičiasi ir dienos režimas. Odą taip pat gali dirginti kai kurie audiniai, kvapios odos priežiūros ar skalbimo priemonės, o paūmėjimui įtakos gali turėti ir stresas. Todėl, jei oda staiga tapo sausesnė, paraudo ar pradėjo stipriau niežėti, nebūtinai kaltas vienas konkretus dirgiklis – dažnai susideda keli kasdieniai veiksniai“, – sako vaistininkė.
Kūno kultūros pamoka gali baigtis niežtinčia oda
Vienas iš veiksnių, apie kurį prasidėjus mokslo metams tėvai gali nepagalvoti, yra prakaitavimas. Odą papildomai gali dirginti prie kūno prilipę drėgni drabužiai, jų siūlės, šiurkštūs ar sintetiniai audiniai. Pasak vaistininkės, tai nereiškia, kad atopiniu dermatitu sergančiam vaikui reikėtų vengti fizinio aktyvumo. Daug svarbiau pasirūpinti, kad oda kuo trumpiau liktų drėgna nuo prakaito.
„Jeigu vaikas per kūno kultūros pamoką stipriai suprakaituoja, verta iš anksto pasirūpinti švariais marškinėliais persirengti. Kasdieniams drabužiams geriau rinktis minkštus, laisvesnius, odos netrinančius audinius. Reikėtų stebėti ir vaiko reakciją – vienam problema gali būti šiurkštus megztinis, kitam – per daug sluoksnių ir perkaitimas“, – sako vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Reikėtų stebėti ir vaiko reakciją – vienam problema gali būti šiurkštus megztinis, kitam – per daug sluoksnių ir perkaitimas.
Grįžus namo po intensyvios fizinės veiklos rekomenduojama prakaitą nuplauti drungnu, o ne karštu vandeniu, odos stipriai netrinti ir po prausimosi ją sudrėkinti. Pasak vaistininkės, atopinei odai geriausia rinktis švelnias, bekvapes prausimosi priemones, kurios papildomai nesausintų ir nedirgintų odos.
„Vaistinėse galima rasti specialiai sausai ir atopinei odai skirtų prausiklių bei emolientų. Renkantis prausiklį svarbu vengti kvapiųjų medžiagų ir agresyviai odą sausinančių priemonių, o drėkinimui dažniau tinka tirštesnės tekstūros kremai ar tepalai. Jų sudėtyje gali būti odos apsauginį barjerą palaikančių medžiagų, pavyzdžiui, keramidų, glicerolio ar kitų lipidų ir drėgmę padedančių išlaikyti komponentų“, – sako V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Daugiau rankų plovimo – daugiau dėmesio rankų odai
Rudenį rankų odai tenka didesnis krūvis: mokykloje jos dažnai plaunamos, o lauke odą veikia vėsa, vėjas ir temperatūrų kaita. Jei rankos sušlampa lietuje ar ilgiau lieka drėgnose pirštinėse, jautri oda taip pat gali būti papildomai dirginama. Pasak vaistininkės, pirmieji ženklai dažnai būna paprasti – rankų odą ima tempti, ji šiurkštėja, parausta, atsiranda smulkių įtrūkimų.
„Rankų higienos dėl atopinio dermatito riboti nereikėtų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kuo ir kaip jos plaunamos. Jautriai, atopinei odai geriau rinktis švelnią, bekvapę prausimosi priemonę, vengti stipriai odą sausinančių ir kvapiųjų produktų, rankas plauti drungnu, o ne karštu vandeniu. Nusiplovus jas reikėtų švelniai nusausinti, netrinant odos, ir patepti emolientu“, – pataria V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Pasak jos, renkantis emolientą svarbu atsižvelgti į odos sausumo laipsnį. Kasdienei priežiūrai gali tikti kreminės konsistencijos priemonės, o labai sausai, skilinėjančiai odai dažniau pasirenkami riebesni kremai ar tepalai, kurie padeda sumažinti drėgmės netekimą ir palaikyti odos apsauginį barjerą.
Paūmėjimą gali paskatinti ir įtampa
Prasidėjus mokslo metams vaikams tenka prisitaikyti prie naujo režimo, ankstyvesnio kėlimosi, pamokų ir didesnio dienos tempo. Vyresniems vaikams bei paaugliams reikšmės gali turėti ir emocinė įtampa – stresas yra vienas iš galimų atopinio dermatito paūmėjimo veiksnių.
„Kartais tėvai ieško naujo maisto produkto ar kosmetikos priemonės, nors verta pasižiūrėti plačiau: galbūt vaikas prasčiau miega, mokykloje patiria daugiau įtampos, o įprasta odos priežiūros rutina per rugsėjo skubėjimą tapo nereguliari. Naudinga stebėti, kas vyko dienomis, kai odos būklė pablogėjo. Taip palaipsniui galima geriau suprasti konkrečius dirgiklius“, – sako vaistininkė.
Kartais tėvai ieško naujo maisto produkto ar kosmetikos priemonės, nors verta pasižiūrėti plačiau: galbūt vaikas prasčiau miega, mokykloje patiria daugiau įtampos.
Pasak jos, atopinio dermatito paūmėjimas gali paveikti ir vaiko kasdienę savijautą. Stiprus niežėjimas gali trukdyti vaikui užmigti arba pažadinti naktį, o dėl prastesnio miego kitą dieną gali būti sunkiau susikaupti, vaikas gali jaustis pavargęs ar irzlesnis.
„Jeigu vaikas vakarais ilgai kasosi, naktį prabunda, o ryte yra pavargęs, svarbu vertinti ne vien tai, kaip atrodo oda. Tokie požymiai gali rodyti, kad liga nėra pakankamai kontroliuojama ir verta pasikonsultuoti su gydytoju“, – sako V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Jeigu vaiko atopiniam dermatitui gydytojas yra paskyręs gydymą, jo reikėtų laikytis pagal gydytojo nurodymus ir savarankiškai nekeisti vaistų ar jų naudojimo režimo. Pasak vaistininkės, gydytojo konsultacijos taip pat nereikėtų atidėlioti, jeigu įprasta priežiūra nepadeda ir būklė ryškiai blogėja. Skubiau medicininės pagalbos reikėtų ieškoti, jei oda tampa skausminga, patinusi, pradeda šlapiuoti, atsiranda pūslelių, pūlių ar gelsvų šašų, bėrimas greitai plinta, kartu pakyla temperatūra ar vaikas prastai jaučiasi – tai gali būti odos infekcijos požymiai.
