Sekite 15min Google
2025 metais dėl savižudybės Lietuvoje mirė 524 žmonės – 421 vyras ir 103 moterys. O Vilniaus mieste statistika siekia net 61 žmogų, tarp kurių – 54 vyrai ir 7 moterys. Šis skirtumas atskleidžia ne tik skaudžią statistiką, bet ir poreikį geriau suprasti, kodėl daliai vyrų vis dar sunku kalbėti apie savo išgyvenimus ir kreiptis pagalbos.
Priklausomybės nuo alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų, su darbu susijęs stresas ir perdegimas yra dažniausiai su vyrų psichikos sveikatos sunkumais siejamos problemos, rodo 2026 metais atlikto „Spinter“ tyrimo duomenys. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali būti ne tik sunkumų priežastis, bet ir pasekmė ar būdas bandyti su jais susidoroti.
„Savižudybių tema glaudžiai susijusi ir su priklausomybių problema. Sovietmečiu netgi buvo formuojamas požiūris, kad problemas galima „išlieti“ alkoholyje. Kartu vyrams visuomenėje ilgą laiką buvo keliami dideli lūkesčiai – iš jų tikimasi būti stipriems, daugiau uždirbti, pasirūpinti šeima ir su sunkumais susidoroti patiems. Visa tai gali lemti, kad žmogus savo sunkumus ima slėpti ir pagalbos kreipiasi per vėlai“, – sako Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.
Šie visuomenėje susiformavę lūkesčiai gali turėti įtakos tam, kaip vyrai reaguoja į savo emocinius sunkumus ir kada nusprendžia apie juos prabilti.
„Kalbant apie vyrų savižudybių prevenciją, svarbu matyti ne tik statistikos skaičius. Už jų slypi žmonės ir jų gyvenimo istorijos. Kartais žmogus ilgą laiką bando susitvarkyti vienas, nesidalija su artimaisiais, kad jam sunku, ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur žmogus gali kreiptis, bet ir apie tai, kas jam gali trukdyti žengti pirmą žingsnį“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.
Kartais žmogus ilgą laiką bando susitvarkyti vienas, nesidalija su artimaisiais, kad jam sunku, ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur žmogus gali kreiptis, bet ir apie tai, kas jam gali trukdyti žengti pirmą žingsnį.
Kas slypi už statistikos? Atsakymų ieškota diskusijoje
Rugpjūčio 29 d. diskusijų festivalyje „Būtent!“ vykusioje diskusijoje „Kodėl vyrai nusižudo dažniau, bet pagalbos ieško rečiau?“ tyrimo rezultatai ir vyrų psichikos sveikatos tema buvo aptarti išsamiau.
Diskusijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad požiūris į emocijas ir pagalbos prašymą pradeda formuotis dar vaikystėje. Kai berniukas išmoksta, kad verkti yra gėda, jausmus reikia slėpti, o sunkumus įveikti pačiam, ilgainiui gali susiformuoti įsitikinimas, kad pagalbos prašyti nereikėtų net tada, kai jos iš tiesų reikia.
Prie to prisideda ir visuomenėje kuriamas vyro įvaizdis – lūkestis būti stipriam, savarankiškam, daug pasiekti ir neparodyti pažeidžiamumo gali tapti kliūtimi kalbėti apie savo savijautą.
„Link savižudybės dažniausiai einama ne per vieną įvykį – tai ilgos kančios ir besikaupiančių sunkumų pasekmė. Todėl svarbu pažvelgti į tai, kaip žmogus išmoksta tvarkytis su savo jausmais ir sunkumais dar gerokai anksčiau, nei susiduria su krize“, – sako psichologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas Jokūbas Gužas.
Pagalbos ieškojimą lemia ne tik pats žmogus
Žmogui, kuris ilgą laiką bando sunkumus įveikti vienas, pasakyti „man sunku“ gali būti nelengva. Todėl svarbu ne tik skatinti kreiptis pagalbos, bet ir kurti aplinką, kurioje apie savo savijautą būtų saugu kalbėti. Kalbant apie pagalbos ieškojimą, svarbu žiūrėti ne tik į tai, ką gali padaryti pats žmogus, bet ir į aplinką, kurioje jis gyvena, dirba ir bendrauja.
Tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad aplinka atlieka reikšmingą vaidmenį. Pusė Vilniaus gyventojų mano, kad vyrams svarbu užtikrinti privatumo galimybę kreipiantis pagalbos. Beveik tiek pat apklaustųjų teigia, kad žengti šį žingsnį gali paskatinti šeimos ar draugų palaikymas.
Svarbūs ir kitų vyrų pavyzdžiai. Beveik 4 iš 10 Vilniaus gyventojų mano, kad viešas vyrų kalbėjimas apie savo patirtį ieškant pagalbos galėtų padrąsinti ir kitus. Maždaug trečdalis apklaustųjų norėtų daugiau aiškios informacijos apie psichologinės pagalbos naudą, labiau vyrams pritaikytų paslaugų ir palankesnio darbovietės bei kolegų požiūrio į pagalbos ieškojimą.
Svarbūs ir kitų vyrų pavyzdžiai. Beveik 4 iš 10 Vilniaus gyventojų mano, kad viešas vyrų kalbėjimas apie savo patirtį ieškant pagalbos galėtų padrąsinti ir kitus.
Tai rodo, kad vyrų savižudybių prevencija nėra vien asmeninė žmogaus atsakomybė. Svarbu ir tai, kokios reakcijos jis sulauks tada, kai pasakys, kad jam sunku.
„Nesinešk visko vienas“ – apie tai, kodėl svarbu nepalikti sunkumų savyje
Rugsėjo 7–10 dienomis „Vilnius sveikiau“ vykdys socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“. Jos metu skirtingų sričių vyrai kvies atviriau kalbėti apie emocinius sunkumus, pastebėti šalia esantį žmogų ir, prireikus, ieškoti pagalbos.
Kampanijos veidais tapo buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Jų įsitraukimu siekiama parodyti, kad sunkumai yra gyvenimo dalis, todėl jų nereikia slėpti ar bandyti įveikti vienam.
Pagrindinė kampanijos žinutė – išeitis ir pagalba yra. Vienam gali padėti atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam – profesionali pagalba, dar kitam – sportas, hobis ar kita veikla. Svarbiausia – nelikti su sunkumais vienam ir ieškoti sau tinkamo būdo juos spręsti.
Dr. Jokūbas Gužas pabrėžia, kad svarbu nebijoti kreiptis pagalbos, kai jos reikia, nes dažnai būtent baimė ir įvairūs įsitikinimai trukdo tai padaryti. Pasak jo, vienas žalingų mitų yra įsitikinimas, kad viską turime išspręsti patys ir vieni. Jis atkreipia dėmesį, kad stiprybė slypi ne gebėjime viską iškęsti savarankiškai, o drąsoje pripažinti, kad kartais pagalbos reikia, ir leisti kitam mumis pasirūpinti.
Kampanijos žinutė vilniečius pasieks visą rugsėjį – radijo laidose, sporto rungtynėse, socialiniuose tinkluose ir lauko ekranuose.
Jei sunku – pagalbos nereikia ieškoti vienam
„Vilnius sveikiau“ primena, kad Vilniaus gyventojai, kuriems reikalinga profesionali psichologinė pagalba, gali pasinaudoti nemokamomis individualiomis psichologo konsultacijomis. Asmenims, netekusiems artimojo dėl savižudybės, taip pat teikiama ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje.
Daugiau informacijos apie emocinės paramos ir psichologinės pagalbos galimybes Vilniaus mieste galima rasti „Vilnius sveikiau“ interneto svetainėje.
Vilniečiai ir specialistai, kuriems trūksta informacijos apie pagalbos galimybes savižudybės krizės atveju, taip pat gali kreiptis į „Vilnius sveikiau“ savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorę Godą Nausėdaitę telefonu +370 649 28700 arba el. paštu goda.nausedaite@vvsb.lt.
