15min Tyrimų žurnalistė, apsimetusi paciente, susisiekė su ilgai ieškotu pajūrio ligoninėje dirbančiu gydytoju dėl privačios konsultacijos.
„Galiu pakonsultuoti jus ir telefonu“, – laužyta lietuvių kalba teigė medikas ir patikslino, kad privačiai pacientų nepriima. Užtai pasiūlė atvykti į Klaipėdos ligoninės priimamąjį, kur jį galima rasti „beveik kiekvieną dieną“.
Tai – iš Libano kilęs šiuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoju dirbantis 43-ejų Mohamadas Khalilas. Viešų duomenų apie šio mediko praktiką Lietuvoje – nėra. Jo pavardė nenurodoma ir tarp viešai skelbiamų uostamiesčio ligoninės kontaktų.
Juo labiau pacientai niekur negalėtų rasti kitos svarbios informacijos – apie tai, kad anksčiau Švedijoje dirbęs M.Khalilas šioje šalyje neteko mediko licencijos dėl šiurkščių pažeidimų.
„Taryba konstatavo, kad jis buvo grubiai nekompetentingas ir akivaizdžiai netinkamas dirbti gydytoju“, – nurodoma Švedijos atsakingų tarnybų dokumentuose.
15min ir partnerių surinktais duomenimis M.Khalilas į Lietuvą atsikraustė būdamas 20-ies. Kaune baigęs medicinos studijas, 2012 m. M.Khalilas gavo medicinos gydytojo licenciją Švedijoje ir išvyko ten dirbti.
Tačiau po šešerių metų, 2018 m. iš M.Khalilo buvo atimta teisė gydyti – Švedijos Sveikatos ir medicinos priežiūros taryba pripažino jį kaltu dėl aplaidumo ir neprofesionalumo.
„M.Khalilas taip pat pasižymėjo tokia nuovokos stoka, kad pasirodė esąs akivaizdžiai netinkamas verstis savo profesija“, – taip vėliau M.Khalilą apibūdino Stokholmo administracinis teismas, nagrinėjęs gydytojo apeliaciją.
Švedijos tarnybų tyrimas parodė, kad vienam pacientui M.Khalilo gydymas sukėlė pražūtingas pasekmes – byloje užsimenama apie paciento mirtį, o kitam pacientui mediko veiksmai lėmė žalą, pasireiškusią liekamaisiais simptomais po kraujo krešulių susidarymo plaučiuose. M.Khalilas uždelsė diagnozuojant paciento ligą.
„(...) M.Khalilas turėjo didelių trūkumų renkant anamnezę, atliekant fizines apžiūras, diferencines diagnostikas ir tyrimus. Jis taip pat nesugebėjo tinkamai vertinti ir gydyti sunkių širdies ligų, gyvybei pavojingos tromboembolijos bei kitų krūtinės skausmo atvejų su įspėjamaisiais simptomais“, – nurodoma Švedijos tarnybos dokumentuose.
Švedijos institucijos neigiamai vertino ir tai, kad M.Khalilas nesilaikė nurodymų, susijusių su ankstesniais nusižengimais – sunkiu girtumu vairuojant ir neteisėtu vairavimu. Dirbdamas sveikatos centre, darbdaviui jis buvo nepranešęs, kad jam paskirta elektroninė priežiūra – apykojė.
M.Khalilas vėliau du kartus buvo sučiuptas už narkotinių medžiagų – kanapių – laikymą.
Po griežtų ir teismo patvirtintų išvadų, netekęs teisės gydyti Švedijoje, M.Khalilas grįžo į Lietuvą.
Ir 2020 m. gruodį jis jau turėjo naują gydytojo licenciją Lietuvoje, kuri galioja iki šiol. Lietuvos tarnybos nė nesidomėjo M.Khalilo pažeidimais kitoje šalyje, nes to nenumato įstatymai.
15min, OCCRP („Organized Crime and Corruption Reporting Project“), „The Times“ ir „Verdens Gang“ ir partnerių visoje Europoje atliktas beprecedentis tyrimas parodė, kad tokie gydytojai, kuriems buvo uždrausta praktikuoti vienoje Europos šalyje, gali lengvai persikelti ir vėl praktikuoti kitoje šalyje.
Skambindami į jų naujas darbovietes, registruodamiesi internetu arba apsilankę jų kabinetuose asmeniškai, žurnalistai įsitikino, kad dauguma šių gydytojų ne tik turi galiojančias licencijas, bet, kaip ir M.Khalilas Lietuvoje, aktyviai verčiasi medicinos praktika.
Daugiau nei 130 gydytojų, kuriems šiuo metu vienoje ar keliose jurisdikcijose uždrausta ar sustabdyta teisė verstis medicinos praktika dėl rimtų priežasčių – įskaitant seksualinį išnaudojimą, nesėkmingą gydymą ir krūtų implantų įdėjimą be sutikimo – turi licencijas verstis praktika kitur.
Šie duomenys yra tik ledkalnio viršūnė, o tikrasis problemos mastas išlieka nežinomas dėl duomenų trūkumo.
Lietuvoje tokių atvejų žurnalistai nustatė vos kelis, tačiau jie taip pat skatina kelti klausimus – ar Lietuvoje deramai rūpinamasi pacientų saugumu ir kaip atsakingai tarnybos žvelgia į kitų šalių pranešimus apie medikų nusižengimus? Kodėl sunkius nusikaltimus padarę nuteisti medikai kartais nė nerizikuoja prarasti savo licencijos?
„Labai neramu sužinoti, kad nors Europos sveikatos sistemoje turime įspėjimų mechanizmą rimtiems atvejams, jis pilnas spragų ir naudojamas nenuosekliai. Jei gydytojai, susidūrę su rimtais kaltinimais, gali be apribojimų tęsti praktiką kitose šalyse vien todėl, kad įspėjimai neveikia, pacientų saugumas atsiduria pavojuje.
Prašysiu Komisijos rasti sprendimus, kaip pašalinti šias spragas, ir atidžiau stebėti jų įgyvendinimą. Raginu valstybes nares žiūrėti į tokius įspėjimus su didžiausia atsakomybe ir neleisti, kad rimti atvejai liktų nenubausti. Pacientai turi teisę būti apsaugoti visoje Europoje“, – pabrėžia į tarptautinį žurnalistinį tyrimą reaguojantis Europos Parlamento vicepirmininkas Nicolae Ștefănuță.
Svarbiausi faktai apie tyrimą:
- 15min kartu su OCCRP ir visos Europos šalių partneriais beveik pusmetį rinko ir analizavo viešai skelbiamą ir iš vietinių institucijų gautą informaciją apie medikus, dėl grubių pažeidimų netekusius licencijų.
- Projekte dirbo beveik 100 žurnalistų iš 45 valstybių ir 50-ties redakcijų.
- OCCRP tyrimų ir duomenų komanda sukūrė duomenų bazę ir į ją įtraukė per viešus registrus ir prašymus gautus duomenų rinkinius. Taip pat informaciją iš teismų įrašų, vietos žiniasklaidos pranešimų bei kitų šaltinių – iš viso daugiau nei 2,5 mln. įrašų.
- Tikslas – nustatyti duomenis, kurie gydytojai buvo suspenduoti ar neteko licencijos bent vienoje jurisdikcijoje, bet turėjo galiojančią licenciją kitoje.
- Europoje veikia keitimosi informacija sistema, apimanti 30 Europos Sąjungos ir platesnės Europos ekonominės erdvės šalių. Tačiau išsamūs duomenys apie tai, kurie gydytojai buvo įtraukti kaip suspenduoti ar uždrausti šioje sistemoje, žurnalistams nebuvo atskleisti.
- Žurnalistai nustatė daugiau nei 130 atvejų, kai nubausti gydytojai gavo licencijas kitose šalyse, ir dauguma jų vis dar dirba. Šie duomenys – tik ledkalnio viršūnė.
- Tokie gydytojai, kurie padarė rimtą žalą pacientams, įskaitant seksualinio prievartavimo ir nesėkmingų operacijų atvejus, laisvai tęsia karjerą kitoje jurisdikcijoje.
- Tarpvalstybinis keitimasis informacija neveiksmingas. Kai kurios šalys, taip pat ir Lietuva, ignoruoja kitų valstybių perspėjimus apie grubius medikų pažeidimus. Tai neturi įtakos gydytojo galimybei praktikuoti kitoje šalyje.
- Sulaukus žurnalistų klausimų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Kipro, Ispanijos ir Norvegijos priežiūros institucijos patvirtino pradėjusios tyrimus dėl atskirų gydytojų, dirbančių jų jurisdikcijose.
- Užsienyje nubaustų ir Lietuvoje teisę verstis praktika turinčių gydytojų – vos keli. Tačiau jie išryškina reguliavimo spragą – užsienyje padaryti medikų pažeidimai nėra vertinami išduodant licencijas Lietuvoje. To nenumato įstatymai.
Netinka Švedijai, bet tinka Lietuvai
Nors Lietuvos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai vertinimo tarnyba (VASPVT) buvo informuota apie M.Khalilo panaikintą licenciją Švedijoje, ši informacija neturėjo jokios įtakos išduodant jam naują licenciją Lietuvoje.
Tarnyba 15min patvirtino, kad licencijų klausimais visiškai nevertina iš užsienio šalių gautos informacijos, nes Lietuvos įstatymai to nenumato. Spręsdama dėl licencijos išdavimo tarnyba atlieka formalų reikalaujamų dokumentų (diplomo, kvalifikacijos tobulinimo, kalbos mokėjimo ar kitų) patikrinimą.
„Kadangi minimas asmuo išsilavinimą įgijo Lietuvoje, papildomai gerosios praktikos pažyma ar pažyma apie darbo stažą nereikalaujama. Kitų valstybių informavimas apie panaikintas licencijas tose šalyse neįeina į vertintinų sąlygų sąrašą, todėl galime sakyti, kad šie motyvai nebuvo vertinti ir mums nebuvo žinomi“, – teigiama Tarnybos komentare apie M.Khalilo atvejį.
2023 m. šis gydytojas bandė pasinaudoti Lietuvos licencija vėl bandydamas susigrąžinti panaikintą leidimą dirbti Švedijoje. Jis siekė įrodyti, kad Lietuvoje kėlė savo kvalifikaciją, išklausė 100 valandų konferencijų. Tačiau Švedijos tarnybų tai neįtikino, jos atsisakė išduoti naują licenciją Švedijoje.
Anot Tarnybos, dauguma trečiųjų šalių medikų klaidingai viliasi, kad gavę licenciją vienoje šalyje galės dirbti visoje ES. Nors leidimas verstis gydytojo praktika galioja tik toje šalyje, kur yra išduotas.
Nemalonumus Švedijoje pamiršo
Po nesėkmingo bandymo susigrąžinti licenciją Švedijoje, pernai M.Khalilas įstojo į rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune, tačiau ir čia lydėjo nesėkmė. Šių metų balandį M.Khalilas buvo pašalintas iš Šeimos medicinos rezidentūros studijų programos dėl pasikartojančių drausmės pažeidimų – neatvykdavo į darbą.
LSMU 15min teigė nežinojęs apie M.Khalilo atimtą licenciją Švedijoje ir šio sprendimo priežastis.
„LSMU nuomone, galimybė susipažinti su tokio pobūdžio informacija ir ja keistis tarp Europos Sąjungos šalių sveikatos priežiūros specialistų akreditavimo tarnybų būtų labai svarbi, siekiant kokybiško ir saugaus sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimo bei būsimų sveikatos priežiūros specialistų rengimo“, – raštu dėstė LSMU rektorius Rimantas Benetis.
Klaipėdos universiteto ligoninės direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė 15min teigė, kad kitų šalių sprendimų dėl licencijų vertinimas nėra ligoninės kompetencija. Ligoninei įdarbinant mediką svarbu, ar jis yra įgijęs profesinę kvalifikaciją ir ar turi pagal Lietuvos įstatymus išduotą licenciją.
Šiuo metu Klaipėdos ir Palangos ligoninių priėmimo skyriuose dirbantis M.Khalilas 15min patvirtino, kad anksčiau yra dirbęs Švedijoje. Bet paklaustas, ar yra turėjęs problemų Švedijoje, medikas tai paneigė.
Kai žurnalistai paaiškino turintys informacijos apie jo licencijos panaikinimą, medikas atsisakė tai komentuoti: „Žinote, aš dabar dirbu. Galite paskambinti licencijų tarnybai Lietuvoje – jie patvirtins, kad turiu licenciją, ir galės pakomentuoti“.
Jis taip pat tikino, kad Lietuvos tarnyba turi visą informaciją apie sprendimus jo atžvilgiu Švedijoje.
O paklaustas apie nesėkmę LSMU rezidentūroje, M.Khalilas prakalbo apie nekompetenciją šiame universitete.
„Taip, aš bandžiau (studijuoti). Tačiau man nepatiko atmosfera, ten labai daug sukčiavimo pamačiau ir neprofesionalumo, todėl nusprendžiau sustabdyti studijas“, – apie studijas LSMU pasakojo M.Khalilas.
„Jie yra nekompetentingi ir nemandagūs taip pat. Jums reikėtų ten tyrimą atlikti“, – pridūrė jis.
M.Khalilo istorija – tik vienas iš daugiau nei šimto atvejų, nustatytų tarptautinio žurnalistinio tyrimo, kuomet vienoje šalyje už rimtus pažeidimus netekę leidimo gydyti pacientus, medikai lengvai persikelia į kitas šalis ir ten toliau tęsia karjerą.
Vienas medikas – 277 procedūros seksualiniam pasitenkinimui
Dažniausiai gydytojų pažeidimų bylos nėra viešai prieinamos, taigi pacientai neįsivaizduoja, kokios „spalvingos“ praeities medikas gali juos gydyti.
Kai 2019 m. į Jungtinės Karalystės Karališkąją Kornvalio ligoninę atvyko po užpuolimo sužeistas devyniolikmetis Johnas (vardas pakeistas), jis dar nenutuokė, kad taps gydytojo, seksualiai išnaudojusio berniukus ir jaunus vyrus, auka.
Johnas pasakojo, kad iš Rumunijos kilęs 42-erių metų gydytojas Iulius Stanas turėjo numalšinti skausmą, kol šis laukė operacijos. Būtent tada medikas pareiškė vaikinui, kad skausmui numalšinti yra būtinos vadinamosios žvakutės. Tai reiškia, kad vaistus reikia vartoti per tiesiąją žarną, o procedūrą atliko pats medikas.
„Aš nenorėjau apie tai galvoti, – po šešerių metų žurnalistams pasakojo Johnas. – Man buvo gėda, lyg aš būčiau padaręs kažką blogo“.
Pernai Jungtinės Karalystės medicinos tribunolas mediką pripažino kaltu dėl sistemingo jaunuolių ir vaikų išnaudojimo Kornvalio ligoninėje, kurioje lankėsi Johnas. Tribunolas nustatė, kad 2015-2020 m. gydytojas 277 kartus vyrams „atliko pacientams nereikalingas, invazines ir intymias procedūras savo seksualiniam pasitenkinimui“. Ekspertai teisme teigė, kad gydytojui pačiam atlikti šią procedūrą – neįprasta, esą tai slaugos personalo darbas.
Tačiau pats gydytojas kaltinimus dėl seksualinio išnaudojimo neigė. I.Stanas „Public Record“ žurnalistus tikino, kad nė vienas pacientas dėl mediko elgesio nesiskundė: „Priešingai, jie buvo patenkinti ir mane gyrė“.
Britų medicinos tribunolas, atėmęs I.Stano licenciją, pripažino, kad tai – „vienintelė priemonė apsaugoti pacientus“.
Tačiau gydytojas toliau tęsia veiklą – tik kitoje valstybėje. 2021-aisiais vyras grįžo į gimtąją Rumuniją, kur iki šiol turi galiojančią licenciją ir dirba skubios pagalbos ligoninėje.
Paklydęs britų įspėjimas apie mediką lietuvį
Minėtas Jungtinės Karalystės medicinos tribunolas 2024 m. nubaudė ir vieną lietuvį – Vytautą Liesį. Tribunolas pripažino, kad 2019-2020 m. V.Liesis nesugebėjo suteikti tinkamos medicininės pagalbos trims pacientams – vietoj to, kad diagnozuotų ligą, V.Liesis juos išleido namo.
„Mano nuomone, bendras gydymo lygis buvo žymiai žemesnis nei tas, kurio tikėčiausi iš pakankamai kompetentingo skubiosios medicinos gydytojo“, – taip apie V.Liesio darbą atsiliepė Medicinos tribunolo ekspertas.
V.Liesis 15min žurnalistams teigė, esą jo bausmė nebuvo pelnyta, o Jungtinę Karalystę vadino blogiausia vieta medikams dirbti.
V.Liesis pripažino turėjęs ne vieną tokią bylą – pirmoji vyko anksčiau, 2016-2017 m. laikotarpiu. Tą patvirtino ir oficialūs dokumentai iš Jungtinės Karalystės gydytojų registro.
„[Pirmąją bylą] laimėjau, tik nepriteisė man jokios kompensacijos. Labai daug prarastų pajamų, bet nieko nepriteisė. (...) Antrą kartą jau nėjau, nes nebeturėjau motyvacijos“, – aiškino V.Liesis.
Medikas įžvelgia, esą nepalankaus Jungtinės Karalystės institucijų dėmesio sulaukė dėl savo tautybės: „Praktikuoti mediciną gydytojui iš užsienio yra sunku, nes yra daug neigiamų nuostatų prieš kitataučius“.
Tribunolas, panaikindamas V.Liesio licenciją, nurodė tą darąs „siekiant apsaugoti visuomenės narius“. Tačiau šis britų įspėjimas kažkur paklydo – V.Liesis iki šiol turi galiojančią licenciją Lietuvoje. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) teigimu, Lietuva negavo pranešimo apie Jungtinės Karalystės sprendimą, nors ši teigia pernai Lietuvą įspėjusi du kartus.
Pats V.Liesis teigė, kad neįspėjo Lietuvos įstaigų apie jo bylą Jungtinėje Karalystėje, esą to nebuvo pareikalauta.
Nors šiandien V.Liesis turi galiojančią licenciją, mediko praktika jis Lietuvoje nesiverčia.
Pilkoji zona
Sveikatos apsaugos viceministras Danielis Naumovas pripažino, kad gydytojai, gavę licencijas Lietuvoje po to, kai yra nubaudžiami užsienyje, veikia pilkojoje zonoje. Ateityje ši problema turėtų būti išspręsta europiniu lygmeniu, tačiau tam skiriamas kol kas menkas dėmesys.
„Greitai turėsime vieną e.sveikatą visos Europos. Tikrai judame link to, (...), taigi ir duomenys apie licencijas turėtų atsirasti. Tai nėra prioriteto tvarka, todėl kad tokie atvejai yra labai reti“, – 15min sakė D.Naumovas.
Norvegijos sveikatos priežiūros tarybos pirmininkas Sjuras Lehmanas atkreipė dėmesį, kad padidėjus gydytojų migracijai iš vienos šalies į kitą, didėja ir institucijų bendradarbiavimo poreikis.
„Jei gydytojas netenka licencijos dėl piktnaudžiavimo ar kitokio pavojaus pacientams sukėlimo, jis bus lygiai toks pat pavojingas ir kitoje šalyje. Taigi, jei neturime sistemos, leidžiančios stebėti ir bendradarbiauti tokiose situacijose, blogiausiu atveju nauji pacientai ir toliau bus veikiami to paties pavojaus“, – sakė jis tarptautinio žurnalistinio tyrimo partneriui Norvegijos leidiniui „Verdens Gang“.
Europos perspėjimų sistema neveiksminga
Sistema, jungianti 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalis, jau egzistuoja ir yra vadinama Vidaus rinkos informacine sistema (angl. Internal Market Information System – IMI). Tačiau žurnalistams nebuvo pateikta išsami informacija apie į sistemą įtrauktus duomenis dėl gydytojų sustabdytų arba panaikintų licencijų.
Šalys, įtrauktos į sistemą, turi teikti pranešimus apie gydytojų ar kitų medicinos darbuotojų stabdomas arba panaikinamas licencijas. Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo 2016 m. vienos šalys yra pateikusios vos kelis pranešimus, o kitos – tūkstančius. Pavyzdžiui, Slovėnija per tą patį laikotarpį pateikė vos vieną, o Lietuva – daugiau nei 3700 pranešimų.
Vis dėlto, dauguma Lietuvos pranešimų yra mažareikšmiai – į sistemą kruopščiai sukeliami visi administracinio pobūdžio licencijų sustabdymo ar panaikinimo atvejai. Tokie nesusiję su realia grėsme pacientų saugumui.
Tokiu būdu Europos informacinę perspėjimų sistemą užplūsta nemažai pranešimų, kuriuos kai kurie tarnautojai tiesiog nukreipia į „šlamšto“ dėžutes. Tarp šio „šlamšto“ gali paklysti ir svarbūs perspėjimai.
„Ta sistema veikia taip, kad, pavyzdžiui, aš kaip vedėja gaunu visus tą dieną suvestus pranešimus iš IMI, kurių per mėnesį gali būti iki kelių šimtų. Ji nėra labai patogi, nes gaunami visi ES šalių tą dieną suvesti, ne tik mums skirti, pranešimai. Tiek dėl administracinių, tiek dėl kitų priežasčių iš gauto elektorinio pranešimo negali identifikuoti, apie kokį specialistą eina kalba. Kad peržiūrėčiau informaciją, turiu eiti į kiekviename laiške nurodytą identifikacinį numerį. Kasdien viską peržiūrėti tiesiog neturime tiek žmogiškųjų išteklių“, – 15min teigė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) Specialistų veiklos skyriaus vedėja Eglė Savulienė.
Europos Komisija teigė, kad prižiūri, kaip valstybės narės vykdo pareigą teikti pranešimus per IMI sistemą, ir prireikus gali inicijuoti pažeidimo procedūras. Šiuo metu tokia procedūra jau pradėta prieš Graikiją.
Pernai Europos Komisijos auditoriai savo ataskaitoje nustatė, kad valstybės narės yra perkrautos įspėjimais ir jų netikrina, o „esminių priežasčių“, dėl kurių medikas prarado licenciją, sąvoka nėra aiškiai apibrėžta. Todėl kiekviena šalis pildo tai, ką pati mano, kad reikia. Po šių išvadų Europos Komisija pažadėjo patikslinti apibrėžimus, parengti gaires ir skatinti gerąją praktiką, tačiau teisinius padarinius paliko spręsti pačioms šalims.
Belgijos Gento universiteto sveikatos teisės profesorius Tomas Goffinas teigė, kad IMI perspėjimų sistema praktikoje neduoda didelės naudos, nes sistema nuo pat pradžių buvo skirta ES šalims dalintis kitokio pobūdžio informacija, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai sudaro tik mažą jos dalį.
„Pranešimai apie pažeidimus padariusius sveikatos priežiūros specialistus taip pat nėra labai reikšmingi. Valstybės prašomos nurodyti jų tapatybę ir sankcijos trukmę. Tačiau daugiau detalių nereikalaujama. Daugeliu atvejų mes net nežinome, ką tiksliai asmuo padarė“, – belgų „De Tijd“ žurnalistams sakė T.Goffinas.
Tik septynios šalys viešina informaciją
- Informacijos apsikeitimas tarp valstybių dažnai stringa, o tarpvalstybinė keitimosi informacija (IMI) sistema nėra patikima – pranešimai apie prasižengusius medikus nebūtinai paveikia jų galimybes dirbti kitur.
- Tik septynios Europos šalys viešai skelbia duomenis apie suspenduotus ar licencijų netekusius gydytojus. Daugeliu atvejų pacientai neturi jokios galimybės sužinoti apie jų drausminę istoriją. Tarp jų – ir Lietuvos.
- Lietuvoje per pastaruosius 15 metų licencijos iš gydytojų buvo atimamos arba stabdomos teismų sprendimais išimtinai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų arba neblaivumo, tačiau dėl grubių gydytojų klaidų – tik kartą.
- Per šį laikotarpį Lietuvoje iš viso buvo atimta arba sustabdyta 38 licencijos dėl grubių nusižengimų. Informacija apie tai nėra viešai pasiekiama.
- Ekspertai įspėja: jei nėra patikimos sistemos, pacientai kitose šalyse susiduria su tais pačiais pavojais.
Kas atsakingas už Lietuvos medikų kontrolę?
Akreditavimo tarnybos (VASPVT) duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius 15 metų licencijos iš gydytojų buvo atimamos arba stabdomos išimtinai dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų arba neblaivumo, tačiau dėl grubių gydytojų klaidų – tik kartą.
Per šį laikotarpį iš viso buvo atimta arba sustabdyta 38 licencijos dėl grubių nusižengimų.
Tarnybos duomenimis, beveik visi sprendimai naikinti licencijas dėl grubių pažeidimų buvo priimti remiantis teismų nutartimis, kuomet medikai pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose. Tokiais atvejais teismai patys nusprendžia uždrausti nuteistiems medikams verstis praktika.
Tačiau 2009 m. įvykiai Vilniuje rodo, kad net tarnybos metu moksleivę išprievartavęs greitosios medicinos pagalbos felčeris išsaugojo savo mediko licenciją – nei teismas, nei tarnybos nematė reikalo jos panaikinti. Atlikęs bausmę medikas tęsė darbą medicinos srityje.
Prievartautojas išsaugojo mediko licenciją
- 2009 m. Vilniuje greitosios felčeris pakeliui į ligoninę merginai į sėdmenis suleido nenustatytos kilmės medikamentų, nuo kurių ji nepajėgė valdyti savo kūno bei pasipriešinti. Pasinaudodamas bejėgiška aukos būkle, slaugytojas ją išžagino. Po to tą patį padarė ir GPM automobilio vairuotojas.
- Pakeliui į ligoninę felčeris merginą dar ir apvogė – iš jos sijono kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, tuo metu įvertintą 320 litų.
- Sulaikius felčerį ir atlikus jo asmens kratą, rastas išorinis standusis diskas, o jame – 30 pornografinio pobūdžio nuotraukų. Jose vaizduojami vaikai ar asmenys, pateikiami kaip vaikai.
- Nei teismas, nei tarnybos po šio nusikaltimo nepanaikino mediko licencijos.
- Išėjęs iš įkalinimo įstaigos vyras toliau tęsė darbą medicinos srityje.
Teismas nėra vienintelė institucija, galinti stabdyti ar atimti iš mediko licenciją. Įstatymai numato, kad dėl grubių pacientų teisių pažeidimų panaikinti licenciją gali ir Akreditavimo tarnyba. Tačiau tokie atvejai, kai kažkas kitas, o ne teismai imtųsi nagrinėti mediko tinkamumą verstis praktika, itin reti.
„Lietuvoje tokius atvejus (dėl medikų pažeidimų – red.) nagrinėja mūsų tarnybos Pacientų teisių ir paslaugų kokybės priežiūros skyrius, kai gaunamas paciento skundas. Tačiau pirmoje vietoje atsakomybė už netinkamai teiktas paslaugas tenka įstaigai, o ne pačiam specialistui“, – teigiama Akreditavimo tarnybos atsakyme. Tarnyba pabrėžia, kad atvejai, kai gydytojas netenka licencijos dėl nekompetencijos, taip pat reti.
15min kalbintas medicinos teisininkas Modestas Sriubas primena, kad nuo 2020 m. šalyje galioja „žalos be kaltės“ modelis. „Įstatymo mintis yra tokia, kad visus paciento sveikatai padarytus žalos atvejus nagrinėtų Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija. Kasmet gal apie 20-30 proc. yra pripažįstama, kad taip – padaryta žala“, – aiškino jis. Tačiau pagal šią galiojančią tvarką yra nustatomas ne gydytojo pažeidimas, o tik paciento patirta žala.
Tuo metu inicijuoti medikų profesinės kompetencijos patikrinimą pagal įstatymą gali speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisija.
15min žurnalistų surinkti duomenys atskleidžia, kad per pastaruosius metus ši komisija pamiršo apie savo veiklą ir nė nereaguoja į jai teikiamus skundus. Maža to, kai kurie komisijos nariai tik iš žurnalistų sužinojo apie savo pareigas joje.
Pacientus ginantis advokatas M.Sriubas tikina nežinantis atvejų, kuomet minėta SAM komisija būtų inicijavusi tokį gydytojo patikrinimą, nors pats į ją kreipėsi net keturis kartus.
„Aš pats kreipiausi tais atvejais, kai kalbame apie artimo žmogaus netektį, kai yra grubūs sisteminiai pažeidimai, kai yra mažamečio vaiko netektis (...) Dažniausiai [kreipiamasi, kai] būna mirties atvejis, bet kol kas aš negirdėjau, kad ši sistema veiktų. Aš grįžtamojo ryšio iki šiol neturiu“, – pasakojo M.Sriubas.
SAM komisija pamiršo veikti
Žurnalistams pasidomėjus, kuo užsiima Prevencijos komisija, paaiškėjo, kad šiemet ji dar nebuvo susirinkusi. Nors posėdžiauti turėtų mažiausiai kas tris mėnesius.
Komisijos narė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė teigė, kad nuo 2024 m. pabaigos, kai buvo pakeista Komisijos sudėtis, nebuvo nei vieno posėdžio. Jai antrina ir kitas Komisijos narys – Odontologų rūmų deleguotas atstovas Ričardas Kubilius. Šis patvirtino, kad Komisija paprasčiausiai neveikia.
N.Čiakienės spėjimu, Prevencijos komisija galėjo būti įkurta formaliai: „Spėju, kad kyla reikalavimas iš kokio teisės akto, kad ji turi būti“.
Buvęs Komisijos pirmininkas ir Lietuvos gydytojų asociacijos vadovas Liutauras Labanauskas tikino, kad 2020-2024 m. komisija dirbo – ji vertino bendras medikų žalų tendencijas. Tiesa, L.Labanauskas pokalbio metu buvo įsitikinęs, kad jis iki šiol yra Komisijos narys ir jai pirmininkauja.
Žurnalistams paaiškinus, kad Komisijos sudėtis pasikeitė dar pernai gruodį, šis teigė, kad niekas jo neinformavo: „Reiškia, mūsų komisijos jau nėra“.
15min žurnalistų darbą šiame tyrime rėmė Medijų rėmimo fondas.
