Remdamasis tyrimais, gydytojas pasakoja, ką kiekvienas gali daryti, kad senatvę pasitiktų sveikas.
Beveik 20 metų E. Topolis, vykdydamas „Wellderly“ tyrimą, analizavo 1 400 super senjorų grupę. Tai buvo žmonės, sulaukę 80-ies ir daugiau metų bei nesergantys nė viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių lėtinių su tokiu amžiumi susijusių ligų – vėžiu, širdies ir neurodegeneracinėmis ligomis.
Jo nuostabai, kai buvo atliktas visų „Wellderly“ tyrimo dalyvių viso genomo sekos nustatymas, mokslininkai nerado jokių genetinių priežasčių, kas suteiktų amžiaus ir sveikatos pranašumą.
Topolio naujojoje knygoje „Super Agers: An Evidence-Based Approach to Longevity“ (Super senjorai: įrodymais pagrįstas požiūris į ilgaamžiškumą) nagrinėjami kiti sveiką senatvę nulemiantys veiksniai, pagrindžiami mokslo informacija. Jis analizuoja gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip mityba, fizinis aktyvumas ir miegas.
E. Topolis, netrukus švęsiantis 71-ąjį gimtadienį, pats laikosi to, ką skelbia savo knygoje, ir teigia siekiantis tapti super senjoru.
„Jei galėčiau gyventi dar 10 ar 15 metų be minėtų ligų, tai būtų puiku. Aš tikrai dedu dvigubai daugiau pastangų, kad tai pasiekčiau“, – tikino medikas.
Kokių konkrečių žingsnių ėmėsi gydytojas ir mokslininkas, tyrinėjantis super senjorus, kad padidintų savo šansus patekti į jų gretas?
Genai nesusiję?
„Kai sužinojome, kad tai nėra susiję su genais, remdamasis tyrimų rezultatais, ėmiausi didelių pokyčių, kuriais siekiu užtikrinti sveikesnį senėjimą“, – sakė E.Topolis.
Išmoktas pamokas ji įvardija paprastai: fiziniai pratimai, miegas ir mityba.
E. Topolis sako, kad vienas didžiausių pokyčių buvo, kad jis pradėjo reguliariai mankštintis. „Anksčiau aš darydavau tik aerobinius pratimus. Dabar aš darau ir pusiausvyros treniruotes, ir jėgos treniruotes, o tai gerokai pakeitė savijautą. Šiandien esu stipresnis ir geresnės fizinės formos nei bet kada anksčiau“, – tikino medikas.
Tiesą sakant, fizinis aktyvumas yra toks svarbus, kad E. Topolis jį įvardija kaip esminį sąrašo punktą tiems, kurie nori pradėti judėti ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo link.
„Tai nemokama. Jei nieko neveikiate, jei esate sėslus žmogus, pradėkite nuo pasivaikščiojimų. Ilgainiui reikėtų juos greitinti, didinti intensyvumą. Išbandykite save kalvose, įkalnėse ir įvairiais maršrutais. Jei sušylate, suprakaituojate – tai geras ženklas“, – patarė jis, aišku, pridūrė jis, kad didinat tempą ir sunkinant treniruotes reikėtų tartis su medikais.
Jei daugiau judėsite, sportuosite, E. Topolis įsitikinęs – geriau ir miegosite. O tai antras labai svarbus žingsnis.
Nenuvertinti miego rutinos
„Aš supratau, koks svarbus yra miegas. Savo knygoje taip pat rašau apie gilų miegą ir jo metu pašalinamas „atliekas“ iš smegenų“, – sakė jis, turėdamas omenyje, kad miegant organizmui būtina pašalinti „atliekas“ iš smegenų ir centrinės nervų sistemos.
E. Topolį kai kurį laiką kankino nemiga, todėl jis įdėjo labai daug pastangų ir darbo, kad rastų, kaip pagerinti miegą. Tarp labai svarbių dalykų gydytojas įvardijo, kad nederėtų eiti miegoti alkanu skrandžiu, persivalgius ar pasportavus. Galiausiai, gydytojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tikrai nederėtų nurašyti miego reguliarumo veiksnio.
„Anksčiau miegodavau bet kuriuo paros metu, o dabar laikausi labai griežto režimo, išskyrus galbūt vieną naktį per savaitę“, – sakė jis, pabrėždamas, kad šis pokytis buvo nepaprastai veiksmingas gerinant jo paties miego kokybę.
Mitybos pokyčiai
Kalbėdamas apie mitybą, E.Topolis, kuris 40 metų nevalgė raudonos mėsos, bet mielai skanavo žuvį, sakė, kad šiuo klausimu tyrimai jo nenustebino. Jie parodė, kad augalinė mityba su pakankamai daug baltymų yra rekomenduojama ir palanki. Aišku, šiuo atveju vėl reikėtų įvertinti kiekvieno žmogaus individualumą.
Galiausiai, gydytojas atsisakė toksiškų ir nuodingų produktų, kurie neturi jokios maistinės vertė – iš esmės kalbama apie perdirbtus maisto produktus.
Jis sakė, kad savo 82 kilogramų svorio organizmui per dieną suvartoja apie 90 gramų baltymų, į savo mitybą įtraukdamas riešutus, ankštinius augalus (įskaitant pupeles) ir daugiau žuvies, netgi konservuotą tuną.
E. Topolis tikino, kad iš esmės kone kiekvieną dieną valgo įvairias salotas, tik dabar itin daug laiko skiria jų sudėčiai, kad mityba būtų įvairi, gausi mineralų ir maistinių medžiagų.
Alkoholis ir stresas
Kalbėdamas apie alkoholio vartojimą, E.Topolis sakė, kad jis jo vartoja labai mažai.
Kitas svarbus dalykas: psichinė sveikata ir streso valdymas. E. Topolis pabrėžė, kad minėtiems dviem dalykams – jų kontrolei – yra ypač svarbus fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore, gamtoje.
„Receptas – gamta. Tai tikrai veikia“, – pabrėžė jis.
Niekada nevėlu pradėti bet kurį iš šių gyvenimo būdo pokyčių, ragino E. Topolis.
„Lėtinės ligos vystosi mažiausiai 20 metų. Taigi, jei pradėsite 40-ies, 50-ies ar 60-ies, naudos bus labai daug. Bet verta pradėti ir jei 70-ies arba 80-ies, tai vis tiek leis mėgautis sveikesniais senatvės metais“, – neabejojo medikas jis.
