Sekite 15min Google
Spalio 28 dieną išplatintame pareiškime asociacija kelia klausimus dėl paslaugų prieinamumo, viešųjų gydymo įstaigų pajėgumų ir pasirengimo reaguoti, jeigu laukimo eilės pradėtų ilgėti.
Kaip nurodoma pareiškime, viešojoje erdvėje Valstybinės ligonių kasos atstovai teigia, kad atlikti modeliavimai nerodo reikšmingos rizikos pacientų sveikatai, o paaiškėjus žalingam poveikiui tvarka būtų koreguojama. Tačiau asociacijos vertinimu, vien tokio paaiškinimo nepakanka.
„Suprantame siekį stiprinti viešąjį sveikatos priežiūros sektorių ir efektyviau panaudoti sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas. Tačiau geri tikslai savaime negarantuoja gero rezultato. Svarbu žinoti, kokiais duomenimis grindžiami sprendimai, kokias pasekmes jie gali turėti skirtinguose Lietuvos regionuose ir kaip bus užtikrinta, kad pacientai nepraras galimybės laiku gauti reikalingą pagalbą“, – teigia Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V. Augustinienė.
Prašo parodyti, kaip keistųsi laukimo laikas
Asociacija pirmiausia pasigenda išsamaus ir palyginamo dabartinių laukimo eilių vaizdo. Jos keliamas klausimas – ar turimi duomenys parodo tik registracijos faktą, ar ir realų laiką, per kurį žmogus sulaukia konsultacijos, tyrimo ar planinės operacijos.
Pasak organizacijos, nežinant pradinės situacijos būtų sunku objektyviai įvertinti, ar naujoji tvarka padėjo pacientams, ar laukimo problema tik persikėlė iš vienos įstaigos į kitą.
„Laukimo eilės nėra vien skaičius ataskaitoje. Už jų slypi žmogus, kuris laukia konsultacijos, tyrimo ar operacijos, kartais kenčia skausmą, negali grįžti į įprastą gyvenimą arba rizikuoja, kad jo sveikatos būklė pablogės“, – pažymi V. Augustinienė.
Laukimo eilės nėra vien skaičius ataskaitoje. Už jų slypi žmogus, kuris laukia konsultacijos, tyrimo ar operacijos, kartais kenčia skausmą.
Asociacija prašo paaiškinti, kokia Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų dalis dabar suteikiama viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose bei kaip šis pasiskirstymas turėtų keistis nuo kitų metų.
Taip pat keliami klausimai, kiek vidutiniškai ir ilgiausiai pacientams tenka laukti svarbiausių paslaugų skirtinguose regionuose ir ar šie duomenys renkami bei skelbiami taip, kad juos būtų galima palyginti.
Ar viešosios įstaigos pasirengusios priimti daugiau pacientų?
Kitas asociacijai svarbus klausimas – gydymo įstaigų pajėgumai. Jeigu dalis paslaugų apimčių būtų perskirstyta, organizacija prašo įvardyti, kiek papildomų pacientų turėtų priimti viešasis sektorius ir ar jam pakaktų gydytojų, kabinetų bei kitų išteklių.
Jos teigimu, vertinimas turi apimti konkrečias paslaugas ir regionus. Vienose vietovėse viešosios įstaigos gali turėti daugiau galimybių, kitose pacientų pasirinkimas gerokai mažesnis.
Asociacija taip pat klausia, kaip būtų užtikrinta, kad žmogui nereikėtų savo lėšomis mokėti už paslaugą privačioje įstaigoje vien todėl, kad viešajame sektoriuje jos neįmanoma gauti laiku.
„Norime matyti ne vien bendrus patikinimus, kad rizikos nematomos, bet ir konkrečius duomenis. Kokie scenarijai vertinti, kokios prielaidos pasirinktos, kaip numatoma keisti paslaugų apimtis ir kokį poveikį tai turės pacientų laukimo laikui?“ – klausia V. Augustinienė.
Koreguoti tvarką tik atsiradus žalai – per vėlu?
Asociacijai ypač nerimą kelia požiūris, kad tvarką būtų galima pakeisti paaiškėjus neigiamam poveikiui. Nors sistema turi gebėti koreguotis, organizacijos vertinimu, pacientų skundai neturėtų tapti pagrindiniu signalu, kad pokyčiai neveikia.
„Pacientas nėra bandomasis triušis. Žmogui, kuriam reikia operacijos, tyrimo ar nuolatinės lėtinės ligos kontrolės, papildomi laukimo mėnesiai nėra vien statistinis rodiklis. Tai gali reikšti pablogėjusią sveikatą, komplikacijas ir dar sudėtingesnį gydymą ateityje“, – pabrėžia asociacijos prezidentė.
Pacientas nėra bandomasis triušis. Žmogui, kuriam reikia operacijos, tyrimo ar nuolatinės lėtinės ligos kontrolės, papildomi laukimo mėnesiai nėra vien statistinis rodiklis.
Todėl prašoma iš anksto pristatyti konkretų veiksmų planą: kokie rodikliai parodytų būtinybę įsikišti, kas priimtų sprendimus ir per kiek laiko būtų imamasi veiksmų, jeigu viešosios įstaigos nepajėgtų suteikti daugiau paslaugų.
Ragindami pateikti atsakymus, nesiekia stabdyti reformos
Lietuvos diabeto asociacija teigia palaikanti sprendimus, kurie gerina paslaugų prieinamumą ir padeda racionaliai naudoti viešąsias lėšas. Tačiau šie tikslai, jos vertinimu, turi būti derinami su pacientų interesais, ypač tų, kuriems gydymo ir sveikatos būklės stebėjimo reikia nuolat.
Jeigu aiškių atsakymų kol kas nėra, organizacija siūlo daugiau dialogo su pacientų atstovais, gydymo įstaigomis ir medikais – kad pokyčiai būtų tinkamai parengti, o galimos pasekmės įvertintos iš anksto.
„Sveikatos sistemos pokyčių sėkmę turėtume vertinti ne pagal tai, kaip sklandžiai jie aprašyti dokumentuose, o pagal tai, ar žmogus laiku gauna reikalingą pagalbą. Pacientai neturi laukti kitų metų, kol paaiškės, ar jų sveikatos priežiūros prieinamumas nebuvo pablogintas. Apie tai turime galvoti ir atsakymus pateikti dabar“, – teigia V. Augustinienė.
