Sekite 15min Google
Jaunų žmonių psichikos sveikatos problemos tampa vis didesniu visuomenės sveikatos iššūkiu. Nors daug dėmesio skiriama miego kokybei, fiziniam aktyvumui ir žalingų įpročių prevencijai, mokslininkai nustatė, kad studentų gerovei itin svarbus laikas, praleidžiamas tiesiogiai bendraujant su draugais ir kitais žmonėmis.
Tai parodė 2026 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuoti beveik 80 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados aukštųjų mokyklų studentų atsakymai.
Tyrimo rezultatai ypač aktualūs šiandien, kai jauni žmonės vis daugiau bendrauja per ekranus ir vis mažiau susitinka gyvai.
2010 metais 44 proc. JAV paskutinių klasių moksleivių nurodė, kad su draugais gyvai susitinka beveik kasdien. 2022 metais tokių jaunuolių buvo likę tik trečdalis - 32 procentai.
Tuo pat metu psichikos sveikatos problemos tarp jaunimo kelia vis didesnį susirūpinimą. Savižudybės Jungtinėse Valstijose išlieka antra pagal dažnumą 15–34 metų žmonių mirties priežastis.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad gera psichikos sveikata reiškia kur kas daugiau nei vien psichikos sutrikimų nebuvimą.
Psichikos sveikatos problemos tarp jaunimo kelia vis didesnį susirūpinimą.
Išanalizavo 51 gyvenimo aspektą
Tyrėjai siekė atsakyti į platesnį klausimą – kas padeda jauniems žmonėms ne tik išvengti psichologinių sunkumų, bet ir jaustis laimingiems, prasmingai gyventi bei visapusiškai klestėti?
Tam buvo sukurtas platesnis gerovės vertinimo modelis, apimantis ne tik psichologinių problemų ar emocinio distreso nebuvimą, bet ir teigiamus gyvenimo aspektus.
Tarp jų – palaikantys santykiai, pomėgiai, gyvenimo prasmės ir tikslo pojūtis. Mokslininkų komanda išanalizavo per 79 tūkst. JAV ir Kanados aukštųjų mokyklų studentų atsakymus.
Buvo vertinamas 51 skirtingas jų gyvenimo aspektas: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patiriama diskriminacija, finansinis stresas, miego problemos ir įvairūs santykių sunkumai.
Taip pat nagrinėta, kaip studentai leidžia laisvalaikį – sportuoja, mokosi, bendrauja, medituoja, žaidžia vaizdo žaidimus ar naršo socialiniuose tinkluose.
Taikydami statistinius metodus, tyrėjai galėjo vienu metu palyginti dešimtis galimų veiksnių ir nustatyti, kurie jų stipriausiai susiję su gera savijauta.
Iš visų nagrinėtų veiksnių išsiskyrė šeši svarbiausi.
Svarbiausias veiksnys – gyvas bendravimas
Stipriausias su studentų gerove susijęs veiksnys pasirodė esantis labai paprastas – laikas, praleidžiamas su kitais žmonėmis.
Stipriausias su studentų gerove susijęs veiksnys pasirodė esantis labai paprastas – laikas, praleidžiamas su kitais žmonėmis.
Studentai, kurie daugiau valandų skyrė bendravimui su draugais, dalyvavo studentų organizacijų veikloje ir lankėsi kultūriniuose renginiuose, dažniau nurodė jaučiantys bendrą gyvenimo gerovę.
Tai leidžia manyti, kad tiesioginis socialinis bendravimas yra itin svarbi jaunų žmonių gyvenimo dalis. Gyvi susitikimai suteikia galimybę ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir kurti artimus santykius, jausti palaikymą bei priklausymą bendruomenei.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būtent tokios patirtys buvo stipriau susijusios su studentų gerove nei daugelis kitų įprastai akcentuojamų sveikos gyvensenos veiksnių.
Netikėtas atradimas: daugiau pareigų – geresnė savijauta
Antras pagal svarbą veiksnys nustebino pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad studentai, kurie daugiau laiko skyrė įsipareigojimams, taip pat dažniau pasižymėjo geresne savijauta. Tai apėmė tiek apmokamą darbą, tiek neatlygintinas pareigas šeimoje.
Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gali atrodyti paradoksalus. Juk įsipareigojimai dažnai siejami su nuovargiu, stresu ir laisvo laiko trūkumu.
Tačiau tyrėjai kelia prielaidą, kad žmogaus gerovę gali stiprinti ne tik poilsis ar rūpinimasis savimi, bet ir jausmas, kad savo veikla prisidedi prie kažko didesnio nei asmeniniai poreikiai.
Darbas, pagalba šeimai ar atsakomybė už kitus gali suteikti gyvenimui papildomos prasmės. Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo sąsają, o ne įrodo, kad didesnis įsipareigojimų skaičius savaime gerina psichologinę savijautą.
Didžiausią žalą gerovei daro santykių sunkumai
Tyrimas patvirtino, kad probleminis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pasyvus laiko leidimas prie ekranų ir miego problemos dažniau buvo susiję su prastesne studentų savijauta.
Tačiau nė vienas iš šių veiksnių nebuvo stipriausiai su blogesne gerove susijusi problema. Labiausiai išsiskyrė sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose. Tai apėmė konfliktus su draugais, romantiniais partneriais ir kartu gyvenančiais kambario draugais.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad gebėjimas užmegzti draugystę, palaikyti sveikus santykius ir konstruktyviai spręsti konfliktus reikalauja praktikos.
Tačiau šiandien dalį laiko, kurį jaunuoliai galėtų skirti tokiems įgūdžiams ugdyti, užima bendravimas per ekranus.
Tai nereiškia, kad skaitmeninis bendravimas savaime yra žalingas. Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad tiesioginiai santykiai ir gebėjimas juos puoselėti turi ypač stiprų ryšį su jaunų žmonių psichologine gerove.
Rezultatai panašūs ir tarp depresiją ar nerimą patiriančių studentų
Dar vienas svarbus tyrimo atradimas – gerą studentų savijautą lemiantys veiksniai buvo panašūs tiek tarp jaunuolių, kuriems diagnozuota depresija ar nerimo sutrikimai, tiek tarp tokių diagnozių neturinčių studentų.
Tai leidžia manyti, kad kasdienės patirtys, tokios kaip bendravimas, palaikantys santykiai ir prasminga veikla, gali būti svarbios labai įvairios psichologinės būklės žmonėms.
Tyrėjų teigimu, psichologinės gerovės stiprinimas neturėtų apsiriboti vien psichikos sveikatos problemų mažinimu.
Ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas jauniems žmonėms kurti visavertį, prasmingą ir socialiai aktyvų gyvenimą.
Vien mažinti laiką prie ekranų nepakanka
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad siekiant pagerinti studentų emocinę ir psichologinę sveikatą nepakanka vien raginti juos mažiau naudotis telefonais ar socialiniais tinklais. Svarbu suteikti daugiau galimybių susitikti ir bendrauti gyvai.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad siekiant pagerinti studentų emocinę ir psichologinę sveikatą nepakanka vien raginti juos mažiau naudotis telefonais ar socialiniais tinklais.
Tam gali padėti studentų klubai, sporto ir laisvalaikio programos, bendruomenės renginiai bei kitos atviros ir draugiškos erdvės.
Taip pat svarbios konsultavimo ir švietimo programos, padedančios jaunuoliams užmegzti draugystes, veiksmingai bendrauti ir konstruktyviai spręsti konfliktus.
Tyrimo rezultatai primena, kad gera savijauta priklauso ne tik nuo individualių sveikos gyvensenos įpročių.
Ne mažiau svarbu turėti žmonių, su kuriais galima susitikti, pasikalbėti, dalytis patirtimi ir jaustis bendruomenės dalimi.
