„Tarptautinis ortomolekulinės medicinos žurnalas („The International Journal of Orthomolecular Medicine“) 2024 m. rugsėjo 19 d. paskelbė tyrimą, kuris pirmą kartą recenzuoto mokslinio darbo formatu įrodo, kad trys generiniai antiparazitiniai vaistai – ivermektinas, mebendazolas ir fenbendazolas – yra veiksmingas vėžio gydymo protokolas“, – tvirtinama „Facebook“ įraše.
Tokia publikacija išties pasirodė praėjusiais metais, tačiau ji kelia nemažai klausimų.
Koks tai mokslas?
Ortomolekulinė medicina pati savaime yra kontroversiška sritis, o jos efektyvumas moksliškai neįrodytas.
Ortomolekulinės medicinos pradininku laikomas Nobelio premijos laureatas, chemikas Linusas Paulingas. XX a. septintajame dešimtmetyje jis paskelbė, kad didelės vitamino C dozės gali apsaugoti nuo peršalimo ir net vėžio, o niacinas (vitaminas B3) – nuo šizofrenijos.
Vis dėlto mokslas šiuos teiginius vertina skeptiškai. Dauguma tyrimų rodo, kad megadozės vitaminų nesuteikia žadėto poveikio. Priešingai – kai kurie papildai, vartojami dideliais kiekiais, gali pakenkti.
Per didelis vitamino A ar D kiekis sukelia toksinį poveikį kepenims, o B6 perdozavimas gali pažeisti nervus.
Kritikai pabrėžia, kad ortomolekulinė medicina dažnai peržengia etikos ir medicinos ribas ir tampa tiesiog pelningu verslu. Žmonės viliojami pažadais „atstatyti imunitetą“ ar „sustabdyti senėjimą“, tačiau realios naudos pagrįsti nepavyksta. Tokia praktika gali būti pavojinga – pacientai, pasitikėję vien papildais, kartais atidėlioja ar net atsisako efektyvaus gydymo.
Koks tai žurnalas?
Taigi, teiginiai apie „recenzuotą mokslinį straipsnį“, publikuotą „The International Journal of Orthomolecular Medicine“ yra kiek perdėti ir visiškai nereiškia, jog buvo įrodytas ivermektino veiksmingumas, gydant onkologinius susirgimus.
Šį žurnalą leidžia Tarptautinė ortomolekulinės medicinos draugija (ISOM).
Yra pasiekiamas kai kuriose duomenų bazėse (pvz., „Google Scholar“, AMED, „WorldCat“, „British Library Direct“), tačiau nėra įtrauktas į MEDLINE – vieną pagrindinių medicininių duomenų bazių.
„Journal of Orthomolecular Medicine“ yra laikomas labai silpnu pagal mokslinius rodiklius.
SJR (SCImago Journal Rank) – rodiklis, parodantis, kiek kartų žurnalo straipsniai cituojami kituose mokslo darbuose – šio žurnalo yra itin žemas ir siekia vos 0.1, tai reiškia, kad žurnalo straipsniai beveik necituojami mokslininkų. Taip pat šis žurnalas patenka į pačią apačią savo kategorijoje (papildomos ir alternatyvios medicinos srityje).
„Journal of Orthomolecular Medicine“ – tai nišinis alternatyvios medicinos žurnalas, kuris, nors ir skelbia recenzuotus straipsnius, neturi plataus akademinio pripažinimo.
Šis leidinys nėra įtrauktas į pagrindines mokslo duomenų bazes, tokias kaip MEDLINE ar Web of Science, o jo straipsnių citavimo rodikliai išlieka itin maži. Be to, žurnalas orientuojasi į moksliškai ginčijamą sritį, todėl jo turinys dažnai vertinamas kritiškai.
Dėl šių priežasčių „Journal of Orthomolecular Medicine“ nėra laikomas aukštos reputacijos ar plačiai pripažintu moksliniu leidiniu akademinėje bendruomenėje.
Šiame žurnale išplatintas straipsnis, neva įrodantis ivermektino veiksmingumą, turi keletą svarbių aspektų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.
Jame išdėstyti teiginiai turi būti vertinami kritiškai, nes jie grindžiami ikiklinikiniais duomenimis, o ne patvirtintais klinikiniais tyrimais su žmonėmis.
Tyrimai su ląstelių kultūromis ar gyvūnais negali patikimai parodyti, kad vaistas veiks taip pat žmonėms. Daug medžiagų „užmuša“ vėžines ląsteles in vitro, bet neveikia in vivo.
Straipsnis remiasi studijomis, kuriose ivermektinas buvo vartojamas didelėmis dozėmis (iki 1–2 mg/kg), tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad tokios dozės būtų saugios ar veiksmingos prieš vėžį plačiajai populiacijai.
Veterinariniai vaistai – interneto melagių panacėja
Pastaruoju metu interneto erdvėje itin padažnėjo aiškinimų, esą nauja stebuklinga piliule, gydančia beveik visas ligas, įskaitant vėžį, gali tapti ivermektinas.
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.
Plačiau skaitykite: Nusitaikė į sergančius vėžiu: aiškina, kad jiems padės antiparazitiniai arklių vaistai
Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.
Prieš kurį laiką interneto erdvėje ėmė plisti pareiškimai, neva šis preparatas gali gydyti onkologinius susirgimus.
Dažniausiai interneto melagienų kūrėjai ir skiepų priešininkai remiasi tyrimu, paskelbtu pavadinimu „Ivermektinas kaip vėžio kamieninių ląstelių inhibitorius“ (angl. Ivermectin as an inhibitor of cancer stem‑like cells), kuriame esą atskleidžiama, kaip ivermektinas sunaikina krūties vėžio kamienines ląsteles, suteikdamas naują viltį pacientams, kovojantiems su pažengusiomis ligos stadijomis.
Tačiau tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones. Reikia pabrėžti, kad šie ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse), naudojant žmogaus krūties vėžio ląstelių liniją MDA-MB-231, ir buvo labai preliminarūs. Nei su žmonėmis, nei su gyvūnais tyrimai nebuvo atlikti.
Plačiau skaitykite: Įspėja neužsiimti savigyda: socialiniuose tinkluose plinta pavojingi raginimai naudoti vieną vaistą
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga jau anksčiau15min yra komentavęs įvairius mokslinius bandymus taikyti antiparazitinius vaistus onkologinių ligų gydymui.
Preparatas Levamizolis anksčiau buvo naudojamas kartu su chemoterapija gydant storosios žarnos vėžį, tačiau tokia praktika labai sena – jai apie tris dešimtis metų.
Tuo metu buvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurie lyg ir rodė jo galimai teigiamą, poveikį, tačiau iš tiesų gydant žmones šis preparatas nepasiteisino. Buvo manoma, kad gal šis vaistas galėtų veikti per žarnyno mikrobiotą, tačiau galiausiai klinikinės naudos iš to nebuvo.
„Tiems, kurie tvirtina, kad šie vaistai neskiriami, nes esą farmacijos pramonė bijo nuostolių, galiu pasakyti aiškiai – niekas nieko nebijo. Šis preparatas buvo įtrauktas į gydymo protokolą, tačiau iš jo pašalintas, nes nebuvo pastebėta jokio teigiamo efekto“, – pasakojo M.Strioga.
Kitas „Facebook įraše minimas preparatas – Fenbendazolas yra benzimidazolinis antihelmintikas, paprastai vartojamas gyvūnų parazitinėms infekcijoms gydyti.
Žmonėms kaip antiparazitiniai preparatai vartojami kiti benzimidazolai, pavyzdžiui, mebendazolas ir albendazolas.
Kadangi fenbendazolas šiuo metu nėra patvirtintas JAV maisto ir vaistų agentūros (FDA) ar Europos vaistų agentūros (EVA), jo farmakokinetika ir saugumas žmonėms dar nėra gerai aprašyti medicininėje literatūroje.
Plačiau skaitykite: Pažėrė melagienų apie vėžio gydymą: medikai įspėja apie pavojų
Melagienas platinę daktarai vėl turi patarimų
„Facebook“ įraše apie tariamą ivermektino naudą minima per pandemiją susikūrusi bendrija, ne kartą kaltinta antimoksliškų teiginių platinimu.
„Daktarai Williamas Makis, Paulas Marikas, Ilyesas Baghli ir daugybė kitų mokslininkų bei gydytojų iš „Frontline COVID-19 Critical Care Alliance“ (FLCCC) parengė išskirtinį tyrimą, kuris gali išgelbėti daugelio vėžiu sergančių pacientų gyvybes – žmonių, kurie kitu atveju būtų priversti taikytis prie tradicinių gydymo būdų, tokių kaip chemoterapija ar radiacija, dažnai labiau žudančių nei gydančių“, – rašoma „Facebook“ įraše.
Amerikos vidaus ligų medicinos taryba (The American Board of Internal Medicine) panaikino Pierre Kory ir Paulo Mariko licencijas praėjusiais metais.
Šie gydytojai išgarsėjo tuo, kad jie ir toliau propagavo ivermektiną kaip tinkamą COVID-19 gydymą , net ir po to, kai medicinos bendruomenė nustatė, jog jis yra neveiksmingas.
Šie du vyrai įkūrė „Facebook“ įraše minimą organizaciją „Front Line Covid-19 Critical Care Alliance“, kuri, ekspertų teigimu, skleidė klaidinančią informaciją apie koronaviruso pandemiją.
Tarybos svetainėje per praėjusiais metais abiejų vyrų licencijos buvo pažymėtos kaip „panaikintos“. Tai faktiškai užkerta jiems kelią dirbti ligoninėse ir akademinėse institucijose.
Koks tai vaistas?
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.
Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.
Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.
Lietuvoje šis preparatas daugiausiai naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių.
Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus. Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.
Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, gamintoja „Merck Sharp & Dohme“ išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.
Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas.
Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.
Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų.
Plačiau skaitykite: Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai pavojinga
Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.
Veterinarinių vaistų pavartoję žmonės skundžiasi ūmiam apsinuodijimui būdingais simptomais – bėrimais, pykinimu, skausmais pilve, neurologinėmis problemomis ir paūmėjusiu hepatitu.
15min verdiktas: melas. Ivermektinas nėra vaistas nuo onkologinių susirgimų, nes nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių jo veiksmingumą gydant vėžį. Šis preparatas sukurtas kaip antiparazitinis vaistas, skirtas gydyti infekcijas, kurias sukelia kirmėlės ar kiti parazitai.
Nors kai kurie laboratoriniai tyrimai su ląstelių kultūromis rodė, kad ivermektinas gali turėti tam tikrą poveikį navikinėms ląstelėms, šie rezultatai neturi klinikinės reikšmės – vaistas nebuvo veiksmingas nei gyvūnų modeliuose, nei žmonių klinikiniuose tyrimuose.
Be to, ivermektino vartojimas be medicininės priežiūros gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, tokių kaip kepenų pažeidimas, nervų sistemos sutrikimai ar alerginės reakcijos. Todėl ivermektinas nėra ir negali būti laikomas onkologinių ligų gydymo priemone.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
