Ar biopsija būtina?
Tarp išvardytų teiginių, siūloma atsisakyti biopsijos tyrimų. M.Strioga griežtai nepatarė to daryti ir paaiškino, kam jie skirti.
Teiginys: Venkite tyrimų dėl naviko. Vėžys tarnauja organizmo apsaugai, neleisdamas vėžio ląstelėms plisti. Jų gręžimas tyrimui gali pabloginti situaciją, nes leis ląstelėms migruoti.
Kaip yra iš tiesų? M. Striogos teigimu, tyrimai dėl naviko yra būtini – be jų medikams neįmanoma nustatyti, su kokia vėžio rūšimi susiduriama, ir parinkti efektyviausią gydymą.
Atliekant biopsiją vėžinės ląstelės nepasklis po visą kūną, tačiau, pasak mediko, egzistuoja labai maža rizika, kad jos galėtų šiek tiek išplisti adatos kelyje.
„Tačiau ši rizika yra minimali. Vėžinės ląstelės gali patekti už naviko ribų ir atsirasti biopsinės adatos kelyje. Tačiau tai itin reta ir neskatina vėžio plitimo į tolimus organus bei nelemia metastazių susidarymo. Dažniausiai po biopsijos atliekamas gydymas, kuris sunaikina šias vėžines ląsteles“, – kalbėjo medikas.
„Be biopsijos neįmanoma pradėti gydymo. Be jos mes galime matyti naviką tam tikrame organe, tačiau, kol nežinome, koks tiksliai tai darinys, gydyti jį labai sunku.
Kai yra net navikų potipiai – vienas onkologinis susirgimas gali turėti daugybę formų. Be biopsijos mes faktiškai negalėtume pradėti gydymo – be šios procedūros būtume tarsi akli. Kuo tiksliau parenkamas gydymas, tuo jis veiksmingesnis“, – pridūrė patyręs onkologas.
Ar dieta be cukraus išgydys vėžį?
Dalis onkologinėmis ligomis susirgusių žmonių patys aktyviai ieško savigydos būdų. Pagrindinis iš jų – speciali mityba ar dietos, kai atsisakoma tam tikrų maisto produktų.
Vienu pagrindinių „priešų“ dažniausiai laikomas cukrus ir jo turintys produktai. Apie tai rašoma ir „Facebook“ plintančiame įraše.
Teiginys: Sumažinkite cukraus kiekį. Cukrus maitina vėžines ląsteles, todėl svarbu vengti visų rūšių cukraus.
Kaip yra iš tiesų? Didelis suvartojamo cukraus kiekis gali padidinti vėžio riziką, tačiau ne dėl priežasčių, kurios dažniausiai minimos naujienų antraštėse.
Deja, teiginys, kad cukrus skatina vėžio augimą, yra per daug supaprastintas sudėtingos biologinės informacijos aiškinimas. M.Strioga teigė, kad praktikoje ne kartą yra susidūręs su tokiais įsitikinimais.
„Vėžiui yra būtina gliukozė. Tai yra pagrindinė maisto medžiaga, kuria minta vėžys. Jis tą gliukozę energijos gamybai naudoja labai neekonomiškai.
Saldumynų atsisakyti nėra blogai – per didelis jų kiekis nėra sveikas.
Tačiau žmones dažnai griebiasi kraštutinumo – atsisako bulvių, duonos, bent miligramą krakmolo ar gliukozės turinčių produktų.
Tačiau organizmo visiškai nuo gliukozės atriboti neįmanoma – jos koncentracija kraujyje turi labai aiškias ribas. Jei gliukozės koncentracija krenta žemiau jos apatinės ribos, žmogus gali prarasti sąmonę ir gali panirti į hipoglikeminę komą.
Tai norime mes to, ar nenorime, organizmas stengsis palaikyti gliukozės lygį tam tikrose ribose. Tai ką jis darys – visiškai atribojus organizmą nuo išorinės gliukozės, jis ją pradėtų gaminti iš viduje esančių baltymų ir riebalų. Tai vadinama gliukoneogenezė – gliukozės gaminimas iš naujo iš jau esančių medžiagų“, – įspėjo medikas.
Ar gali padėti vandenilio peroksidas?
Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir leidžiasi vandenilio peroksidą
Teiginys: Naudokite vandenilio peroksidą (H2O2). Šiame junginyje yra papildoma deguonies molekulė, kurios vėžio ląstelės netoleruoja. Tepkite jį ant odos su medvilnine ar tualetine pirštine, ypač po vonios ar dušo, kad geriau įsigertų.
Kaip yra iš tiesų? „Užpylus didelės koncentracijos peroksido, kuris sukelia reaktyviąsias deguonies formas, pažeidžiamos bet kokios ląstelės, sukeldamos oksidacinį stresą.
Jei peroksidas būtų geriamas ar leidžiamas į kraują – nors tai itin pavojinga – jis būtų suskaidomas dar prieš pasiekdamas vėžines ląsteles. Tad turiu nuvilti tuos, kurie tikisi kitokio poveikio.
Galiu tik priminti: dezinfekuojant žaizdą ir užpylus peroksido, jis pradeda putoti. Taip nutinka todėl, kad peroksidas sureaguoja su kraujyje esančiu fermentu katalaze. Ir viskas. Žinoma, vyksta dezinfekcija, žūsta bakterijos, tačiau geriant peroksidą, jis iki naviko tiesiog nenukeliaus“, – įspėjo medikas.
Populiarus vaistas nepasiteisino
Teiginys: Vėžys prasideda nuo parazito. Apsvarstykite galimybę naudoti ivermektiną ir fenbendazolą kovai su juo.
Kaip yra iš tiesų? Medikas, pabrėžė, kad šiame teiginyje klaidingai įvardijama onkologinių ligų kilmė.
„Parazitines infekcijas sukelia pirmuonys ir įvairios kirmėlės. Vėžys – tai sava ląstelė, prikaupusi mutacijų ir supiktybėjusi“, – paaiškino medikas.
Kaip skelbia JAV nacionalinis vėžio institutas, vėžys – tai liga, kai kai kurios organizmo ląstelės nekontroliuojamai auga ir plinta į kitas kūno dalis.
Retkarčiais auglio ląstelės atitrūksta nuo pagrindinio (pirminio) naviko. Jos gali plisti į kitus organus per kraujotakos ir limfinę sistemas. Vėžio ląstelės pasiekusios naują sritį gali dalytis ir suformuoti naujus navikus, kurie vadinami metastazėmis.
Pastaruoju metu interneto erdvėje itin padažnėjo aiškinimų, esą nauja stebuklinga piliule, gydančia beveik visas ligas, įskaitant vėžį, gali tapti ivermektinas.
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.
Plačiau skaitykite: Nusitaikė į sergančius vėžiu: aiškina, kad jiems padės antiparazitiniai arklių vaistai
Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.
Prieš kurį laiką interneto erdvėje ėmė plisti pareiškimai, neva šis preparatas gali gydyti onkologinius susirgimus.
„People's voice“ publikacijoje buvo tvirtinama, kad tyrime, paskelbtame pavadinimu „Ivermektinas kaip vėžio kamieninių ląstelių inhibitorius“ (angl. Ivermectin as an inhibitor of cancer stem‑like cells), atskleidžiama, kaip ivermektinas sunaikina krūties vėžio kamienines ląsteles, suteikdamas naują viltį pacientams, kovojantiems su pažengusiomis ligos stadijomis.
Tačiau tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones. Reikia pabrėžti, kad šie ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse), naudojant žmogaus krūties vėžio ląstelių liniją MDA-MB-231, ir buvo labai preliminarūs.
Plačiau skaitykite: Įspėja neužsiimti savigyda: socialiniuose tinkluose plinta pavojingi raginimai naudoti vieną vaistą
Tam tikrais antiparazitiniais vaistais kai kuriuos onkologinius susirgimus jau buvo bandyta gydyti, apie tai papasakojo M.Strioga.
Fenbendazolas yra benzimidazolinis antihelmintikas, paprastai vartojamas gyvūnų parazitinėms infekcijoms gydyti.
Žmonėms kaip antiparazitiniai preparatai vartojami kiti benzimidazolai, pavyzdžiui, mebendazolas ir albendazolas.
Kadangi fenbendazolas šiuo metu nėra patvirtintas JAV maisto ir vaistų agentūros (FDA) ar Europos vaistų agentūros (EVA), jo farmakokinetika ir saugumas žmonėms dar nėra gerai aprašyti medicininėje literatūroje.
Mebendazolas ir albendazolas ar panašūs prieškirmėliniai vaistai gali pasižymėti imunomoduliuojančiu poveikiu.
Levamizolis anksčiau buvo naudojamas kartu su chemoterapija gydant storosios žarnos vėžį, tačiau tokia praktika labai sena – jai apie tris dešimtis metų.
Tuo metu buvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurie lyg ir rodė jo galimai teigiamą, poveikį, tačiau iš tiesų gydant žmones šis preparatas nepasiteisino. Buvo manoma, kad gal šis vaistas galėtų veikti per žarnyno mikrobiotą, tačiau galiausiai jis nepasiteisino – klinikinės naudos iš to nebuvo.
„Tiems, kurie tvirtina, kad šie vaistai neskiriami, nes esą farmacijos pramonė bijo nuostolių, galiu pasakyti aiškiai – niekas nieko nebijo. Šis preparatas buvo įtrauktas į gydymo protokolą, tačiau iš jo pašalintas, nes nebuvo pastebėta jokio teigiamo efekto“, – pasakojo M.Strioga.
Vitaminai vėžio negydo, o perdozavimas gali smarkiai pakenkti
„Facebook“ platinamame įraše kaip alternatyva onkologinių ligų gydymui siūloma vartoti įvairių vitaminų. Net nurodomas trumpas jų sąrašas.
Teiginys: Vartokite vitaminą B17, kurio yra obuolių sėklose ir abrikosų sėklose, šis vitaminas gali padėti pašalinti vėžines ląsteles. Užtenka nedidelės kasdienės dozės;
Vitaminas E: 500-1000 mg per dieną;
Vitaminas C: 1000 mg per dieną.
Kaip yra iš tiesų? B17 arba amigdalinas nėra vitaminas. Tai junginys, esantis abrikosų, obuolių, persikų, slyvų, raudonųjų vyšnių ir kitų vaisių kauliukuose arba sėklose. Toksiškas, nes jam skylant susidaro cianidai (ciano rūgšties dariniai).
Iš dalies žmogaus sukurta išgryninta amigdalino forma buvo užpatentuota šeštajame dešimtmetyje, o septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje tapo populiaria alternatyvia vėžio gydymo priemone. Dėl neefektyvumo ir galimo pavojaus FDA jį uždraudė ir nuo 1980 m. jo nebegalima įsigyti JAV.
Daugelyje alternatyvios medicinos interneto svetainių skelbiama apie amigdalino (dar vadinamo nitrilozidu, purasinu ir vitaminu B17) naudą gydant vėžį, tačiau moksliškai ji neįrodyta.
Nors kai kuriuose tyrimuose yra keliama prielaidų, kad jis galėtų veikti tam tikros rūšies navikus, tačiau mokslinių įrodymų, kad šis preparatas galėtų gydyti žmonių onkologinius susirgimus, nėra.
Amigdalino tyrimų su gyvūnais ir ląstelių kultūrose laboratorijose rezultatai nevienareikšmiai. Keli iš jų nerado jokios naudos, o kiti rodo, kad ši cheminė medžiaga turi nedidelį poveikį tam tikroms vėžio ląstelėms.
Perdozavus abrikosų kauliukų ekstrakto, galima atsidurti ant mirties slenksčio, taip yra nutikę vienam australui, kuris tokiu būdu gydėsi prostatos vėžį.
Žmonės, tikintys abrikosų kauliukų galia, mano, kad šis abrikosų cianidas žalingas tik vėžio ląstelėms, tačiau mokslininkai tikina, kad tai yra netiesa.
Plačiau skaitykite: Prisižaidė: gydėsi vėžį abrikosų kauliukais – apsinuodijo cianidais
Cianidas yra nuodingas, nes sutrikdo ląstelių gebėjimą pernešti deguonį.
Ypač daug žalos cianidai gali padaryt širdžiai ir smegenims – organams, kuriems tiesiog būtinas nuolatinis ir geras aprūpinimas deguonimi.
„Vitaminų, kuriuos galima perdozuoti ir kurių perteklius gali būti mirtinas, yra nedaug. Pats pavojingiausias – vitaminas A, nes suvartojus itin didelę dozę gali išsivystyti kepenų nepakankamumas.
Vitaminas D taip pat gali būti pavojingas – pernelyg didelės jo dozės gali sukelti rimtus kaulų pažeidimus ir hiperkalcemiją.
Visais kitais vitaminais apsinuodyti sunku, tačiau, suvartojus didelį jų kiekį, gali pasireikšti įvairūs šalutiniai poveikiai, net iki tam tikrų organų veiklos sutrikimų“, – įspėjo M. Strioga.
Jis prisiminė, kad kai kuriais atvejais onkologiniai ligoniai susigundo užsienio šalyse siūlomomis lašinėmis, per kurias į jų kraują suleidžiamos šimtus kartų rekomenduojamą paros normą viršijančios vitamino C dozės.
„Jei šio vitamino koncentracija organizme tampa per didelė, gali pradėti formuotis oksalatiniai akmenys. Tai apkrauna inkstus, o jei lašinės leidžiamos ilgai ir itin didelėmis dozėmis, gali išsivystyti akmenligė.
O vitaminais B2 ir B6 galima apsinuodyti – tuomet gali pasireikšti įvairios neuropatijos, pavyzdžiui, galūnių aptirpimas, jautrumo sumažėjimas, jėgos silpnėjimas. Tai būdinga šių vitaminų perdozavimo atvejams“, – pasakojo medikas.
CBD aliejus – slopina skausmą ir pykinimą
„Facebook“ plintančiame įraše siūloma onkologines ligas gydyti kanabidioliu (CBD) – jis išgaunamas iš kanapių ir neturi narkotizuojančių savybių.
Taip pat iš kanapių galima išgauti tetrahidrokanabinolį (THC), kuris veikia specifinius receptorius ir turi aiškų narkotinį poveikį.
Teiginys: CBD aliejus: Kasdien po liežuviu kelis lašus CBD aliejaus, geriausia naudoti didelio grynumo CBD aliejų.
Kaip yra iš tiesų? Pasak M.Striogos, CBD aliejus nėra kenksmingas, tačiau būtų neteisinga manyti, kad jis vienas, be kitų vaistų ar chemoterapijos, gali gydyti onkologines ligas.
„Jis slopina skausmą, gerina miegą, didina apetitą, mažina pykinimą. Yra duomenų, kad kanabidioliai (CBD ir THC) gali turėti priešvėžinį poveikį, ypač tyrimuose su gyvūnais.
Tačiau žmonėms mes nežinome nei tinkamos dozės, nei vartojimo trukmės, nei kuriame gydymo etape ir kokiomis kombinacijomis su kitais vaistais jį reikėtų naudoti.
THC nerekomenduojama vartoti, nes tai pripratimą sukelianti medžiaga. Tuo tarpu CBD nesukelia priklausomybės ir yra labai efektyvus nuskausminamasis vaistas, kuris taip pat gali slopinti pykinimą.
„Tikrai esu turėjęs pacienčių, kurioms po chemoterapijos sunkiai pavykdavo kontroliuoti pykinimą – net specialiais tam skirtais vaistais. Tačiau pradėjus vartoti CBD preparatus, pykinimą pavyko sėkmingai suvaldyti“, – pasakojo medikas.
Jis pridūrė, kad kol kas nėra jokių mokslinių duomenų, leidžiančių skirti tik THC ar CBD vėžio gydymui.
Vonia padės atsipalaiduoti
Teiginys: Vartokite detoksikacinę vonią. Į karštą vonią įberkite valgomosios sodos, borakso, Epsomo druskos ir bentonito molio. Tai padeda iš organizmo pašalinti toksinus.
Kaip yra iš tiesų? Vertindamas teiginį, neva gulėjimas vonioje galėtų pakeisti profesionalių medikų taikomą gydymą, M.Strioga sakė, kad šis pareiškimas neturi jokio mokslinio pagrindo – vėžio tai neišgydys.
Tačiau atsipalaidavimas gulint namų vonioje gali teigiamai veikti pacientų emocinę sveikatą.
„Juk yra druskų kambariai, purvų vonios. Ko gero, tai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, kai atliekama profesionalų reabilitacijos įstaigose. Namuose žmogus vargu ar žino, kokios koncentracijos ta vonia turėtų būti, kokiu santykiu medžiagas dėti“, – sakė medikas.
„Mes čia nekalbame apie tai, kad vonios galėtų gydyti vėžį, jos yra skirtos savijautos pagerinimui“, – pridūrė jis.
Kurkuminas gali pabloginti vaistų veikimą
Teiginys: Kurkuminas (ciberžolė): Per dieną suvalgykite 600 mg ekologiško kurkumino.
Kaip yra iš tiesų? M.Strioga įspėjo, kad kurkuminas gali mažinti kai kurių chemoterapijos vaistų veiksmingumą, o tai gali turėti pavojingų pasekmių.
„Nes jis blokuoja kepenyse fermentą, kuris blokuoja tų vaistų pavertimą jų aktyvia forma – pasižyminčia priešvėžinėmis savybėmis. Tą reikia įvertinti“, – kalbėjo medikas.
Bandymas pakeisti organizmo PH gali baigtis liūdnai
Teiginys: Gerkite šarminį vandenį. Šarminis vanduo, kaip ir citrinų sultys, padeda subalansuoti organizmo pH, todėl vėžio ląstelėms sunku išgyventi.
Kaip yra iš tiesų? Natrio bikarbonatas, paprastai vadinamas valgomąja soda, medicinoje plačiai naudojamas kaip antacidinė priemonė skrandžio rūgštingumui ir kitoms ligoms gydyti.
Tačiau interneto erdvėje vis dažniau atsiranda tvirtinimų, neva soda gali tapti vaistu nuo sunkių ligų, įskaitant onkologines.
Kai kuriuose tyrimuose išties buvo nagrinėjama, ar natrio bikarbonatas galėtų būti naudojamas siekiant pakeisti navikų pH lygį, kurie, kaip parodė tyrimai, klesti rūgščioje aplinkoje. Natrio bikarbonatas yra šarminis, t. y. mažina rūgštingumą.
Mokslininkų svarstymu, mintis, kad soda gali turėti įtakos vėžiui, kilo dėl to, kad auglių pH skiriasi nuo kitų kūno ląstelių pH.
Jungtinės Karalystės (JK) Vėžio tyrimų institutas įvertino teiginius, kad natrio bikarbonatas „gali paveikti vėžį, persodintą pelėms arba laboratorijoje auginamoms ląstelėms, neutralizuodamas auglį supančios mikroaplinkos rūgštingumą“.
Vėžio tyrimų instituto publikacijoje aiškinama, kad pakeisti viso organizmo pH balansą nėra taip paprasta, o dideli maistinės sodos kiekiai gali būti nuodingi.
Tekste akcentuojama, kad nėra paskelbtų klinikinių tyrimų, kuriuose soda būtų vertinama kaip vėžio gydymo priemonė, todėl nėra įrodymų, pagrindžiančių tokios savigydos veiksmingumą.
2020 m. publikuotame moksliniame apžvalginiame straipsnyje taip pat buvo nagrinėjamas natrio bikarbonato, kaip „buferinės terapijos“ formos, naudojimas naviko rūgštingumui mažinti, tačiau įspėjama, kad „nėra pakankamai klinikinių įrodymų, patvirtinančių, kad įprastinę priešvėžinę terapiją būtų galima pakeisti vandeniu su maistine soda“.
M.Strioga paaiškino, kad maistine soda neįmanoma pakeisti viso organizmo rūgščių ir šarmų balanso.
„Organizmo terpės šarminimas yra toks labai slidus ir neapibrėžtas terminas. Tarkime kraujo pH yra labai siauros ribos – nuo 7,35 iki 7,45, jei kraujas šarmėja arba rūgštėja, tai reikalauja koregavimo. Bet kokie nuokrypiai į šarmėjimo ar rūgštėjimo pusę sutrikdo kūno funkcijas.
Visiškas pramanas yra tai, kad vartodami sodą galėtume pakeisti viso organizmo pH. Geriant sodą, net ir dideliais kiekiais, didžiąją jos dalį neutralizuoja skrandžio rūgštis“, – paaiškino medikas.
Jis pridūrė, kad išgėrus didelį kiekį sodos, ypač jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dėl vykstančios reakcijos tarp skrandžio rūgšties ir sodos, gali išsiskirti dideli kiekiai CO2, kuris ištempia skrandžio sieneles ir retais atvejais tai gali baigtis skrandžio plyšimu.
Piktinosi patariančių neatsakingumu
„Siūlyti sergančiam vėžiu žmogui, kad tu pagulėk vonioje, išgerk arklių vaisto ivermektino, susileisk peroksido ir kitas nesąmones kartoti yra mažų mažiausiai neatsakinga. Aš manau, kad tokia veikla turėtų būti vertinama kaip nusikalstoma.
Diagnozę išgirdę žmonės patiria didžiulį smūgį, išgyvena stresą, o čia dar ateina kažkas, kas jiems vietoje realiai padedančio gydymo, siūlo tokias nesąmones daryti.
Ir jie jas bandydami, per tai vengia kreiptis į medikus, kol jau nebūna per vėlu, o geriausiu atveju be reikalo išleidžia pinigus, nes paprastai tokie šarlatanizmai dar ir kainuoja nepaprastai brangiai“, – piktinosi medikas.
15min verdiktas: melas. Nei vienas iš „Facebook“ įraše įvardytų būdų negydo onkologinių susirgimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
