Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, penktadienį, gegužės 30-ąją, nuo pat vidurnakčio buvo fiksuojamas ryškus magnetinio lauko suaktyvėjimas. Jis siekė 5 balus.
O štai nuo 6 valandos ryto audra dar sustiprėjo – geomagnetinis aktyvumas pasiekė 6 balų stiprumą. Tai mokslininkų jau traktuojama kaip vidutinė magnetinė audra.
Prognozuojama, kad ši audra siautės iki penktadienio popietės, maždaug 15 valandos.
Vėliau geomagnetinis aktyvumas šiek tiek sumažės, o nuo 18 valandos nukris iki 3 balų.
Visgi ramūs būti ilgai negalėsime. Jau šeštadienio, gegužės 31-osios, naktį, nuo 3 val. ryto magnetinio lauko stiprumas vėl pasieks 5 balus – silpnos audros ribą. Toks stiprumas išsilaikys iki 9 val. ryto.
Vėliau geomagnetinis aktyvumas nukris iki jau nepavojingos ribos.
Sekmadienį, birželio 1-ąją, galime tikėti kažko panašaus. Nuo 6 val. ryto geomagnetinis aktyvumas pakils iki 5 balų ir toks išsilaikys iki pat vidurdienio. Po to rodikliai jau nukris žemiau 5 balų ribos.
Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.
Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“
Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.
Kaip sau padėti?
Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:
- nebūti ilgai lauke,
- vengti tiesioginių saulės spindulių,
- sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.
Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.
„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.
