Žiniasklaida viešino ne vieną istoriją, kai onkologine liga sergantys žmonės, siekdami įpirkti brangius, bet gyvybiškai svarbius vaistus, prašo gerų žmonių pagalbos – aukų. Nors, jei gyventų kaimyninėje šalyje, galėtų tą pačią minutę gauti reikalingą gydymą.
Lietuva, vertinant inovatyvių vaistų prieinamumą piliečiams, jau ilgą laiką vilkosi ES uodegoje, o tai reiškia, kad vėžiu susirgęs lietuvis turėjo kur kas mažesnius šansus kokybiškai gyventi ir net išgyventi nei bulgaras, čekas, slovakas, o ką jau kalbėti apie vokietį.
Tarptautiniu žurnalistiniu tyrimu, publikuotu 2024 m. birželį, kurį inicijavo „Investigate Europe“ ir vykdė 15min žurnalistė Ida Mažutaitienė kartu su 20 kitų ES šalių tyrėjų, buvo siekta išsiaiškinti didžiulės inovatyvių vaistų prieinamumo Europos pacientams nelygybės priežastis.
Tyrimą atlikę žurnalistai išsiaiškino, kad naujoviškų vaistų nuo vėžio, diabeto ir kitų gyvybiškai svarbių gydymo būdų prieinamumą daugiausia lemia slapti susitarimai dėl vaistų kainų, kuriuos sudaro valstybių pareigūnai ir farmacijos įmonių vadovai. Kviečiame skaityti visas ciklo „Gyvybės kaina“ publikacijas.
Klampaus inovatyvių vaistų kelio į Lietuvą priežasčių nebūtina ieškoti toli už valstybės ribų, išsiaiškinta, kad pirmiausia valstybė strigo savo pačios susikurtuose teisės aktuose. Pacientų gyvybes išgelbėti galintys vaistai metų metams pakimba paraiškų stadijose. Aiškinantis situaciją Lietuvoje, 15min atliko 13 interviu su pacientais, onkologais, farmacijos pramonės atstovais bei atsakingų valstybinių institucijų pareigūnais.
Ministro įsakymu, šiuo metu šalyje dar galioja tokia tvarka – kai farmacijos kompanija pateikia paraišką dėl vaisto kompensavimo Lietuvoje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ją turėtų įvertinti per 180 d. (neįskaičiuojant 60 d., kai farmacijos kompanija turi pateikti atsakymus į klausimus, jei jų kilo). Tiesa, būtina pabrėžti, kad minėta institucija atlieka tik vertinimą, o patį sprendimą – kompensuoti vaistą ar ne – priima Sveikatos apsaugos ministerijos vaistų kompensavimo komisija.
Įgyvendinti savo pačios sau nustatytos tvarkos SAM nepavyko metų metus.
Įgyvendinti savo pačios sau nustatytos tvarkos SAM nepavyko metų metus. Tai viena iš priežasčių, kodėl šalis yra inovatyvių vaistų prieinamumo reitingų gale, o onkologiniams pacientams belieka tik svajoti apie gydymą, kokį gauna kitų ES šalių piliečiai. Nors neretam iš jų vaistai, kurie pakimba vertinimo spūstyse – gyvenimo ar mirties klausimas.
Prastą Lietuvos situaciją liudijo tiek Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA), tiek Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) pateikiama statistika. Be to, ir 2023 m. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyta, kad šalyje neužtikrinamas vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus per nustatytą terminą. 92 proc. (55 iš 60) sprendimų dėl paraiškų vaistą įrašyti ar jo neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus priėmimas užtruko ilgiau nei 180 d. (nuo 206 iki 911 dienų).
Tarptautinio žurnalistinio tyrimo metu buvo vertintas ir konkretus inovatyvių medikamentų sąrašas, kurį sudarė Vokietijos Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo institutas (IQWiG) ir patvirtino Federalinis jungtinis komitetas (G-BA). Siekta, kad į sąrašą patektų tik tie vaistai, kurių efektyvumas ir pranašumas prieš esančius įrodytas, todėl pasirinkti tik tie medikamentai, kurie 2019–2023 m., atlikus tyrimus, IQWiG pagal naudingumą buvo priskirti dviem pirmoms kategorijoms.
Lietuvoje sunkiai sergantiems pacientams buvo neprieinama kone trečdalis ištirtų medikamentų – 9 iš 32, pagal šį rezultatą Lietuva iš 30 Europos šalių buvo penkta nuo galo. Mus „lenkė“ tik Latvija, Kipras, Malta ir Vengrija.
Lietuvoje sunkiai sergantiems pacientams buvo neprieinama kone trečdalis ištirtų medikamentų – 9 iš 32.
Užuot buvę įvertinti per įstatyme numatytą terminą – 180 d. – medikamentai ant kompensuojamų vaistų slenksčio kabėdavo metų metus. O dėl to, kad dėl vienų ar kitų priežasčių nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, pacientai būdavo paliekami tiesiog laukti stebuklo iš paramos fondų, geros valios žmonių aukų ar farmacijos bendrovių vilties programų.
Atlikus tyrimą, 15min skyrė nuoseklų dėmesį vaistų prieinamumo temai, ypač itin sudėtingai situacijai dėl brangių vaistų, galinčių išgelbėti cistine fibroze sergančių vaikų gyvybes. Po atkaklaus dėmesio šiai temai valstybė priėmė sprendimą kompensuoti minėtus vaistus, ir Lietuva tapo viena iš paskutinių Europos šalių, pagaliau galinčių pasiūlyti šiuos vaistus vaikams.
Priimtas ilgai lauktas sprendimas
Vaistai, kuriuos šeimos, norėdamos išgelbėti savo vaikų gyvybes ir kas mėnesį suteikti sau vilties sulaukti kompensavimo, įsigydavo savo lėšomis, per mėnesį atsieidavo 17 tūkst. eurų. Neretai šeimos būdavo išbandžiusios visą įmanomą pagalbą, paaukojusios net nekilnojamąjį turtą. Iki 2024 m. pavasario Lietuva buvo viena iš paskutinių Europos valstybių, nekompensuojančių gyvybę išgelbėjančių ir gyvenimo kokybę gerokai pagerinančių vaistų nuo cistinės fibrozės vaikams. Tų metų balandį daugybę metų šį klausimą kėlusi cistine fibroze sergančių pacientų asociacija ir šeimos pagaliau sulaukė žinios, kad Lietuva apsisprendė – vaistai bus kompensuojami.
Vis dėlto džiaugsmą aptemdė nerimas – nors buvo žadama, kad šeimų rūpestis, kaip kas mėnesį surinkti 17 tūkst. eurų, jau praeityje, vaikų tėvai ne iškart galėjo lengviau atsikvėpti. Kompensavimas dėl trikdžių ir, valdžios atstovų teigimu, užsitęsusių derybų su farmacijos bendrovėmis buvo atidedamas mėnuo po mėnesio – 2024 m. birželį, liepą, rugpjūtį. Žinant vaistų kainą ir sunkią vaikų sveikatos būklę, šeimos kas kartą išgyvendavo neviltį ir beprotišką nerimą – ar vaikui pavyks sulaukti lemtingos dienos.
15min skyrė nuoseklų dėmesį šiai temai – publikacijomis, pokalbiais, keldama konkrečius klausimus dėl atsakomybės prisiėmimo. 15min studijoje tuometinis viceministras E.Narkevičius pažadėjo padaryti viską, kas jo galioje, ir net asmeniškai pranešti, kai bus sudėti parašai ir šeimos galės nurimti.
2024 m. spalio 2 d., šeimų teigimu, įvyko stebuklas – po daugybės netikrų pažadų ir atidėliojimų pagaliau pranešta, kad vaistai jau Lietuvoje ir mažieji pacientai juos kompensuojamus galės gauti šalies vaistinėse.
Atliktas tyrimas dėl inovatyvių vaistų prieinamumo pateko į trumpąjį nominantų sąrašą Tiriamosios žurnalistikos kategorijoje Europos spaudos apdovanojimuose.
Tyrimą galite skaityti šiose publikacijose:
Su siaubu laukia spalio: ciniški pažadai Seime pasmerkia vaikus mirčiai
„Visiškas dugnas“: vaikai kovoja su mirtimi, o Seimas tuščiai ir įžūliai žada vaistus
„Parašai sudėti“: sunkiai sergančių vaikų šeimos arti stebuklo – vaistai jau yra Lietuvoje
Pasmerkti mirčiai sulauks stebuklo – Lietuva pasiryžo kompensuoti nežmoniškai brangius vaistus
