Kaip papasakojo birželio 17 dieną į 15min redakciją besikreipęs Paulius, du jo artimieji susidūrė su į apendicitą panašiais simptomais, abu – savaitgalį.
„Pirmą kartą tai nutiko 2024 metų liepos savaitgalį. Nuvykus savarankiškai į artimiausią Kauno ligoninės (buvusi Kauno antroji ligoninė) Skubios pagalbos skyrių ir nurodžius simptomus, atlikus išorinį simptomų patikrinimą, pasakė, kad neturi echoskopuotojo ir pasiūlė laukti pirmadienio (nes nėra temperatūros) arba vykti į Kauno klinikas.
Pasirinkus vykti į klinikas, ten ne iš karto (kraujo tyrimai iš pradžių buvo ribiniai, temperatūros nebuvo), bet nustatė netipinį apendicitą, laiku išoperavo“, – pirmąjį atvejį papasakojo Paulius.
Teigia, kad istorija pasikartojo
Antras atvejis neva pasikartojo 2025 metų birželio 7 dieną: kitai Pauliaus artimajai nuvykus į Hipodromo gatvėje veikiantį Kauno ligoninės priėmimo skyrių su šono skausmais, vėmimu, nedidele temperatūra, vėl nebuvo budinčio echoskopuotojo.
„Daromi tyrimai norint atmesti visas kitas diagnozes (nėštumo testai, rentgenas, kraujo tyrimas), o apendicito versija lieka netiriama ar tiriama tik iš dalies. Kodėl?
Kol kas situacija dar nesibaigė, žmogus yra išleistas namo su šono skausmu, uždegiminiais kraujo rodikliais ir nukreipimu ambulatorinei echoskopijai. Tikimės, viskas bus gerai. Negi Sveikatos apsaugos ministerija laukia nelaimės, kol kažkieno neįgalumo ar net gyvybės kaina bus šis trūkumas pašalintas?“ – klausimus kėlė Paulius.
