Laukė biopsijos atsakymo, o ji nebuvo atlikta?
Irma ir Virginija tikina, kad mamos būklei pablogėjus, visi labai sunerimo – natūralu, ėmė ieškoti pagalbos, domėjosi, klausė gydytojų – kaip jos sveikata, kokie atlikti tyrimai, kas laukia toliau. Anot seserų, neaišku, ar būtų pavykę mama išgelbėti, tačiau pikčiausia – ligoninės personalo melas ir bendravimas.
Pašnekovės tikino, kad net kiti ligoninės darbuotojai patvirtino, jog tyrimai, kurių atsakymo buvo laukta kelias savaites, nebuvo užsakyti. Būtent todėl moterys dabar nutarė kreiptis į viešumą ir perspėti visus, kas slaugo, prižiūri artimuosius – stebėti atidžiai, kokius tyrimus užsako, ar juos tikrai atlieka, kas parašyta išrašuose: „Mūsų mamos jau negrąžinsi, bet norime perspėti kitus, kad jiems taip nenutiktų, kad būtų atidūs.“
Sesės kreipėsi skundu į Kauno klinikas, kad būtų ištirta situacija. Anot jų, gydymo pradžioje buvo atlikti tam tikri tyrimai – kraujo bei plaučių rentgeno nuotrauka. Gydytoja informavo šeimos narius, kad pacientei atlikta kompiuterinė tomografija.
Nuo šio momento ir kilo įtarimas – sesės tiksliai nežinojo, ar kompiuterinė tomografija iš tikrųjų buvo atlikta, nes jei būtų, veikiausiai šeima jau būtų sužinojusi ir mamos diagnozę. Anot seserų, gydytoja pranešė, kad 2026 m. kovo 19 d. buvo atlikta biopsija, kurios rezultatų esą reikės laukti apie dvi savaites ar ilgiau.
„Praėjus ilgam laikui ir nesulaukus gydytojos atsakymo dėl biopsijos rezultatų, buvo pakartotinai kreiptasi į gydytoją. Ji informavo, kad onkologinės ligos nėra, nustatytas tik uždegimas, kurį reikia gydyti. Pokalbių metu gydytoja vis keitė temą, nenorėjo kalbėti apie atlikto biopsijos tyrimo rezultatus, vis išsisukinėjo, todėl atsiradus abejonėms dėl pateikiamos informacijos teisingumo, 2026 m. balandžio 7 d. kreipėmės į Paliatyviosios onkologijos skyriaus vedėją.
Paprašius pateikti informaciją apie atliktus tyrimus, diagnozę ir biopsijos rezultatus, vedėja, peržiūrėjusi medicininius duomenis, nurodė, kad biopsija apskritai nebuvo atlikta. Gydytoja kompiuteryje vis žiūrėjo informaciją ir ieškojo atliktos biopsijos atsakymų, kartojo, kad nieko nemato. Paklausus, kokių tyrimų atsakymų laukėme, atsakė, kad negali pasakyti. Taip pat ji išreiškė nuostabą dėl gydytojos pateiktos klaidingos informacijos bei pažymėjo, kad ir pačiai sudėtinga su ja komunikuoti“, – situaciją aiškino moterys.
Vedėja patvirtino, kad turime teisę prašyti keisti gydytoją, ir nedelsiant perėmė pacientės gydymą. Tuomet, anot seserų, mamos gydymą perėmė vedėja, kuri ir pati teigė nesuprantanti, kodėl iki tol nebuvo atlikta kompiuterinė tomografija, nors pacientė skyriuje gydoma nuo kovo 16 d.
„Sėdint pas skyriaus vedėją kabinete mačiau, kad gydytoja užsakinėjo tyrimus mamai“, – tikino viena iš seserų.
„Moterys teigė, kad tą pačią dieną chirurgas mamai įvedė vamzdelį, kad būtų punktuojami besikaupiantys skysčiai. Gydytojo chirurgo skyriuje buvo paklausta, kodėl taip staigiai pablogėjo mūsų mamos būklė. Jo atsakymas buvo toks: „punktuojant skysčius galėjo būti pradurtas plautis“. Paklausus, kas už tai atsakingas, jis atsakė „aš“ ir nuėjo, nespėjus daugiau paklausti“, – skunde Kauno onkologinei ligoninei dar vieną nepriežiūros atvejį nurodė moterys.
2026 m. balandžio 8 d., seserų teigimu, mamai buvo atlikti papildomi tyrimai. Netrukus paaiškėjo, kad CRB rodiklis siekia 240, reikalingas deguonis bei skubūs išsamesni tyrimai. Galiausiai atlikus kompiuterinę tomografiją, pasakojo moterys, nustatyta onkologinė plaučių liga.
Sesrys pridūrė, kad ligoninės skyriuje dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos mums, artimiesiems, sakė, kad mums labai nepasisekė su gydytoja, pabrėžė prastą gydytojos darbą, nurodė, kad ji „nežiūri pacientų, tik laukia pinigų“. „Buvo atvejis, kai mamą aplankyti atvykusi sesuo atsivežė kiaušinių. Užėjusi į palatą gydytoja paprašė kiaušinių atnešti jai į kabinetą, nurodė jo numerį (140). Akivaizdu, kad ji pati paprašė duoti jai kyšį“, – skunde nurodė moterys.
Gal pavyks išgelbėti kitų žmonių gyvybes.
2026 m. balandžio 17 d. Irmos ir Virginijos mama mirė, anot jų, taip ir negavusi tinkamo gydymo bei nežinodama tikslios diagnozės. „Manome, kad dėl gydytojos veiksmų (ar neveikimo), klaidingos informacijos teikimo bei galimai vilkinto diagnostikos proceso ir paskirtų netinkamų medikamentų buvo prarastas brangus laikas, kuris galėjo turėti įtakos mamos gydymo galimybėms ir gyvenimo trukmei. Mūsų mamos, močiutės, prosenelės jau niekas neprikels, bet gal pavyks išgelbėti kitų žmonių gyvybes“, – tikino moterys.
Beje, seserys pridūrė, kad kitam ligoninės personalui, kuris nuoširdžiai stengėsi ir padėti, ir komunikuoti – yra labai dėkingos: „Atskirai norime nuoširdžiai padėkoti Kauno onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriuje dirbančioms bendrosios praktikos slaugytojoms už nuoširdų bendravimą, žmogiškumą, empatiją, rūpestį, kantrybę, profesionalumą ir atsakomybę.“
Vyksta vidinis tyrimas
Kauno klinikos dalinasi komentaru dėl šios pacientės gydymo įstaigoje:
„Nuoširdžiai užjaučiame pacientės artimuosius ir visus, kuriuos palietė ši netektis. Atsižvelgdami į artimųjų duotą sutikimą, galime pateikti daugiau informacijos apie pacientės gydymą ir sveikatos būklę.
Pacientė į Kauno klinikas buvo perkelta iš Marijampolės ligoninės, kur buvo gydyta dėl progresuojančios plaučių ligos. Marijampolėje buvo įtartas plaučių piktybinis navikas, kuris Kauno klinikose, atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, buvo patvirtintas – nustatyta pažengusi onkologinė liga, išplitęs plaučių navikas su sunkiomis komplikacijomis. Ilgalaikis, daugiau nei 40 m. trukęs rūkymas vertintinas kaip galima tokios būklės priežastis bei veiksnys, sunkinantis bendrą klinikinę situaciją, ligos eigą ir jos gydymą.
Moters būklė buvo sudėtinga – ji jautė ryškų dusulį, buvo reikalingas papildomas deguonis. Siekiant palengvinti būklę, buvo taikytas gydymas ir atliktos būtinos medicininės procedūros, tarp jų – pleuros ertmės drenavimas, pašalinant susikaupusį skystį ir orą. Nepaisant taikytų priemonių, dėl sunkios ir pažengusios ligos pacientės būklė išliko kritinė. Deja, tokios stadijos plaučių onkologinės ligos pasižymi ribotomis gydymo galimybėmis ir didele komplikacijų bei mirštamumo rizika.
Suprantame, kad artimiesiems kyla daug klausimų dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir mirties aplinkybių. Kauno klinikoms svarbu kuo tiksliau įvertinti visą situaciją bei su ja susijusias aplinkybes. Šiuo metu pradėtas vidinis tyrimas – sudaryta komisija, kuri išsamiai nagrinėja pacientės atvejį, įskaitant ir personalo bendravimą su paciente bei jos artimaisiais. Baigus tyrimą, išvados bus pateiktos į ligoninę besikreipusiems moters artimiesiems.“
