E. Žilinskas piktinasi, kad pateikus prašymą, kovą buvo pasirašyta sutartis su VLK, tačiau po kurio laiko – atmesta, vadovaujantis nuostatomis, kurios patvirtintos vėliau, nei pasirašyta sutartis. Privačios klinikos vadovas teigia manantis, kad taip tiesiog bandoma į onkologinių ligų gydymo sektorių neįsileisti privačios medicinos. Anot pašnekovo, nuo to nukentės pacientai, kurie laukia gydymo.
Sutartis pasirašyta, bet nutraukta
Situacija yra komplikuota, o tiksliau, Egidijus Žilinskas tai įvardijo kaip viešojo sektoriaus nenorą į onkologinio gydymo sistemą įsileisti privatų sektorių. „Mūsų klinika atsidarė 2023 m. gale. Dirbome visus 2024-uosius metus ir matėme, kad tikrai yra komercinių paslaugų poreikis – pacientų turime. Taigi pamanėme, kad reikia teikti paraišką Valstybinei ligonių kasai, nes pamatėme, kad 2025-iems metams yra kvota būtent onkologijos dienos stacionaro.
Onkologijos dienos stacionarui iš privataus sektoriaus licenciją turėjome tik mes, o dabar turi dar viena klinika Klaipėdoje. Pagal kvotą mes galėjome teikti paraišką pinigams“, – tikino privačios onkologijos klinikos įkūrėjas.
Anot jo, kvota yra sudaroma taip – vertinamas faktinis 2024-ais metais suteiktų paslaugų skaičius, tuomet 2025 m. projekcija (kiek manoma, kad reikės) ir galiausiai – viešojo sektoriaus galimybė tai įgyvendinti.
„Atsižvelgus į tą skirtumą, kiek reikia ir kiek gali suteikti viešasis sektorius, suteikiama kvota. Tai apima daugybę sričių – nuo kardiologijos iki kitų paslaugų. O onkologijos dienos stacionaro kvotos niekada nėra buvę, nes mes pirmi atsidarėme, taigi – niekas dar nebuvo teikę prašymų“, – aiškino pašnekovas.
Egidijus pasakoja, kad pateikė paraišką Valstybinei ligonių kasai ir gavo sutartį bei ją pasirašė, o tada prasidėjo, anot jo, keisti dalykai. Sutartį Egidijaus privati klinika su VLK pasirašė kovą, tačiau, kaip jis pats teigia, o jie teisės į PSDF lėšas neturės dėl gegužę įsigaliosiančių teisės aktų. Vyrui kyla klausimas – kaip taip gali būti?
Taigi mes teikėme paraišką ir pagal visus įstatymus tą sutartį gavome.
„Su sutartimi gavome ir gegužės mėnesio ministrės įsakymą, kuris numato, kad nuo gegužės mums bus uždrausta gauti PSDF lėšas iš Valstybinės ligonių kasos, nes jas gauti gali tik onkologijos klasterio nariai. O kas tas klasteris?
Net nėra normalaus aprašo, jam priklauso viešojo sektoriaus dalyviai. Bet iš esmės situacija yra tokia – pati valstybė praėjusiais metais teigė, kad poreikis yra – apie 8 000 procedūrų viešasis sektorius neįgyvendins. Taigi mes teikėme paraišką ir pagal visus įstatymus tą sutartį gavome.
Manome, kad kažkas pamatė, kad mes įėjome į tą sritį, ir daro viską, kad vis tik mums nepavyktų.
Manome, kad kažkas pamatė, kad mes įėjome į tą sritį, ir daro viską, kad vis tik mums nepavyktų, kitaip tariant, pajautė konkurenciją. Nors iš tiesų, jokios konkurencijos čia nėra. Yra daugybė žmonių, kurie laukia, kuriems yra didžiulis gydymo poreikis“, – susiklosčiusią situaciją aiškino pašnekovas.
Anot Egidijaus, pati klinikos pasirašyta kvota yra nedidelė – apie 7000 eurų, tai leistų suteikti paslaugas 40–50 pacientų. Dienos stacionaras apima kelių rūšių chemoterapijos paslaugas. Tai, anot pašnekovo, tikrai nėra daug, tačiau vyrą neramina pati susidariusi ydinga praktika.
„Kai gavome sutartį, kadangi iki to neturėjome praktikos, klausėme VLK įvairių klausimų. Pamatę aprašą supratome, kad valstybė net nėra sudariusi būdo, kaip pas mus patekti. Yra vidiniai receptai, kurie yra rašomi viešajame sektoriuje, o į privatų nėra būdo patekti. Be to, ir vaistai turi būti perkami centralizuotai. Tai mes uždavėme tokius klausimus, o vietoj atsakymo gavome tiesiog žinią, kad keičiasi tvarka ir mus tiesiog nori išmesti“, – piktinosi vyras.
Egidijus aiškino, kad pasiteiravus dėl poreikio VLK, gavo atsakymą – kad eilių nėra, nors, anot jo, 2025 m. kvota įrodo, kad yra: „Jie teigia, kad pacientas laukia nuo 2 iki 7 dienų. Tai yra visiškas melas.“ Egidijus tikino, kad pats mėgino su komanda patikrinti sistemą ir pabandyti užsiregistruoti ir įsitikino, kad laukti tektų nuo kelių savaičių iki mėnesių.
Onkologija – tik klasteriui
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis informavo, kad Valstybinė ligonių kasa patvirtino, jog sutartis su klinika buvo sustabdyta, nes neatitinka naujų reikalavimų onkologijos dienos stacionaro paslaugoms, kurie įsigaliojo šių metų gegužės 1 d. „Pakeitimais siekiama aukštesnių onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo standartų, geresnės pacientams teikiamų paslaugų kokybės. Todėl onkologijos dienos stacionaro paslaugas nuo šiol gali teikti tik klasteryje esančios įstaigos“, – rašoma komentare.
Anot J.Gališanskio, SAM siekia, kad sudėtingos ir specializuotos paslaugos būtų teikiamos ir organizuojamos kompetencijų centruose, kurie turi tinkamą infrastruktūrą, specialistus, paslaugų organizavimo modelį, atitinkantį mokslu pagrįstas gaires, rekomendacijas. Tokiems kompetencijų centrams taikomi paslaugų kokybės rodikliai, kurie periodiškai vertinami.
Onkologijos klasterio įstaigoms keliami ne tik aukšti paslaugų prieinamumo ir kokybės reikalavimai, bet ir pareiga vykdyti onkologinio paciento, kuriam pirmą kartą įtariama onkologinė liga, atvejo vadybą bei paslaugas organizuoti „žaliojo koridoriaus“ principu, sprendimus dėl pacientui reikalingos diagnostikos ir gydymo taktikos priimti daugiadalykės gydytojų specialistų komandos pasitarime.
Daugiadalykė gydytojų specialistų komanda – onkologijos klasterio įstaigoje veikianti įvairios profesinės kvalifikacijos gydytojų komanda, kuri pacientui patvirtina onkologinės ligos diagnozę ir nustato onkologinės ligos diagnostikos ir gydymo taktiką.
Daugiadalykę gydytojų specialistų komandą sudaro arba gydytojas onkologas chemoterapeutas (plaučio piktybinio naviko atveju – gydytojas pulmonologas), gydytojas onkologas radioterapeutas, gydytojas specialistas, turintis patirties operuoti pacientus, sergančius atitinkamomis onkologinėmis ligomis, gydytojas patologas, gydytojas radiologas ir pagal poreikį kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai specialistai, priklausomai nuo piktybinio naviko lokalizacijos (DGSK), arba bent du gydytojai hematologai ir kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai specialistai pagal poreikį (DGSK-H); komandos sudėtį, priklausomai nuo piktybinio naviko lokalizacijos, tvirtina gydymo įstaigos vadovas.
„Toks paslaugų organizavimas užtikrina tinkamų visapusiškų paslaugų pacientui suteikimą, jų suteikimą laiku ir kokybiškai per visą „paciento kelią“, bei įgyvendina valstybės tikslą imtis veiksmų, kurie mažina šalies gyventojų mirtingumą nuo onkologinių ligų“, – komentavo J. Gališanskis.
Lietuvoje onkologijos dienos stacionaro paslaugas teikia šios gydymo įstaigos: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos; Respublikinė Šiaulių ligoninė; Respublikinė Panevėžio ligoninė; Klaipėdos universiteto ligoninė.
Atsakyme pabrėžiama, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, onkologijos dienos stacionaro paslaugų pacientai vidutiniškai laukia 2 dienas, o ilgiausias laukimo laikas siekia 7 dienas.
E.Žilinskas tikina, kad oficialaus aprašo, kaip patekti į minėtą klasterį, nėra, todėl jis net norėdamas nežino, ką reikėtų daryti, bet labiausiai vyrą piktina, kad įstatymai jam ir jo įmonei taikomi „atgaline“ data. Juk sutartis buvo pasirašyta kovą, o jos neįgyvendinama dėl įstatymo, kuris įsigaliojo gegužės 1 d.
