Sekite 15min Google
„Facebook“ įraše įrodymais grįsta medicina vaizduojama kaip Rockefellerių ir farmacijos pramonės interesų suformuota sistema, kurios tikslas esą yra ne šalinti ligų priežastis, o slopinti simptomus ir išlaikyti pacientus priklausomus nuo vaistų.
Taip pat tvirtinama, kad XX amžiaus pradžioje finansiniais svertais buvo sąmoningai išstumti alternatyvūs gydymo metodai, o tokios institucijos, kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) bei Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) neva veikia privačių fondų ir farmacijos verslo interesais.
Įraše teigiama, esą Johnas D. Rockefelleris sakė: „Nenoriu mąstytojų tautos. Noriu darbininkų tautos“, o Davidas Rockefelleris tvirtino, kad „Esame pasaulinės transformacijos slenkstyje. Mums tereikia didelės krizės, ir tautos priims naująją pasaulio tvarką.“
15min išnagrinėjo melagingai platinamus teiginius, susijusius su Rockefelleriais.
Teiginys: „Rokfeleris XIX a. pabaigoje investavo į farmacijos pramonę ir per finansinius svertus transformavo medicinos mokslą“
Netiesa. Johnas Davisonas Rockefelleris savo turtus susikrovė naftos versle – jo įkurta bendrovė „Standard Oil“ iki 1882 metų buvo pasiekusi beveik monopolinę padėtį JAV rinkoje. Tačiau jo filantropinė veikla medicinos ir visuomenės sveikatos srityje prasidėjo tik XX amžiaus pradžioje: 1901 metais buvo įkurtas Rockefellerio medicinos tyrimų institutas, 1902 metais – Bendroji švietimo taryba, o 1913-aisiais – Rockefellerio fondas.
Nėra patikimų įrodymų, kad J.D. Rockefelleris būtų sąmoningai siekęs išstumti tradicinius gydymo metodus, norėdamas tokiu būdu plėsti iš naftos gaminamų medicinos produktų rinką.
Jo finansinė parama medicinos mokykloms labiau sutapo su tuo metu vykusiu platesniu medicinos posūkiu į standartizuotą, moksliniais tyrimais ir įrodymais grindžiamą gydymą bei gydytojų rengimą.
Sąmokslo teorijų kūrėjai J.D.Rockefellerį sieja su Vokietijos farmacijos koncernu „I.G. Farben“, kuris turėjo glaudžių ryšių su nacistinės Vokietijos vadovybe, išnaudojo koncentracijos stovyklų kalinius priverstiniam darbui, o su koncernu susijusios įmonės gamino ir cheminio karo medžiagas.
Tačiau teiginys, esą filantropas šį koncerną buvo įsigijęs, patikimais šaltiniais nepagrįstas. Jis mirė 1937 metais, dar prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią, o patikimos informacijos, kad jis iki karo būtų nusipirkęs „I.G. Farben“ ar kitą panašų Vokietijos farmacijos koncerną, nėra.
Teiginys: „Buvo uždaryta daug natūralią mediciną praktikuojančių mokyklų“
Teiginys, kad XX amžiaus pradžioje buvo uždaryta daug natūralią mediciną praktikavusių mokyklų, turi pagrindo, tačiau be platesnio konteksto gali klaidinti.
Homeopatinės ir vadinamosios eklektinės medicinos mokyklos iš tiesų ilgainiui beveik išnyko, tačiau jų nuosmukis prasidėjo dar iki didžiųjų medicinos švietimo reformų. Akademiniai tyrimai rodo, kad nemažai tokių įstaigų jau anksčiau susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl vėlesnės reformos veikiau paspartino jau vykusius pokyčius.
Be to, uždaromos buvo ne vien alternatyvius gydymo metodus dėstančios mokyklos. Nemažai veiklą nutraukusių įstaigų buvo komercinės medicinos mokyklos, neturėjusios tinkamos laboratorinės ir klinikinės bazės.
Tuo metu medicina apskritai sparčiai profesionalėjo: vis daugiau reikšmės įgijo universitetinis mokymas, laboratoriniai tyrimai ir standartizuota klinikinė praktika.
Reformos turėjo ir rimtų neigiamų socialinių padarinių – smarkiai sumažėjo juodaodžius studentus ir moteris priėmusių medicinos mokyklų.
Tai rodo, kad to meto medicinos švietimo pertvarka buvo gerokai platesnė ir sudėtingesnė, nei leidžia suprasti pasakojimas apie tariamą kryptingą „natūralios medicinos“ išstūmimą.
Teiginys: „Farmacinė monopolija neleidžia moksliškai nagrinėti natūralių metodų; natūralios priemonės cenzūruojamos“
Teiginys, kad farmacijos pramonė neva neleidžia moksliškai tirti natūralių gydymo metodų, neatitinka tikrovės.
JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) duomenimis, vien 2019 finansiniais metais komplementariosios ir alternatyviosios medicinos tyrimams buvo skirta daugiau kaip 517 mln. JAV dolerių.
Tokius tyrimus finansavo ne tik Nacionalinis komplementariosios ir integracinės sveikatos centras (NCCIH), bet ir Nacionalinis vėžio institutas, Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas bei kitos NIH struktūros.
Duomenys rodo, kad šios sritys nėra už medicinos mokslo ribų – jos tiriamos, tačiau jų veiksmingumas vertinamas pagal tuos pačius įrodymų standartus kaip ir kitų gydymo metodų.
Nepagrįstas ir teiginys, kad tradicinė medicina esą sistemingai „cenzūruojama“ tarptautinių sveikatos institucijų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi atskirą Tradicinės medicinos pasaulinę strategiją 2025–2034 metams, kuri tęsia ankstesnes šios srities programas. Tačiau PSO pabrėžia, kad nei tradiciniai, nei šiuolaikinės medicinos metodai neturėtų būti rekomenduojami vien dėl jų kilmės – jų saugumas ir veiksmingumas turi būti pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais.
Teiginys: „Prevencijai skiriama mažai dėmesio, nes sveikas žmogus – nepelningas“
Netiesa. Vienas ryškiausių priešingų pavyzdžių – visuotinės vakcinacijos programos. PSO inicijuoto ir žurnale „The Lancet“ paskelbto tyrimo duomenimis, 1974–2024 metais skiepai nuo 14 infekcijų padėjo išvengti apie 154 mln. mirčių, iš jų 146 mln. – tarp jaunesnių nei penkerių metų vaikų.
Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad vakcinacija lėmė apie 40 proc. pasaulinio kūdikių mirtingumo sumažėjimo per šį laikotarpį. Tai rodo, kad ligų prevencija yra ne šalutinė, o viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos krypčių.
Teiginys: Šiuolaikinė medicina tik slopina simptomus, o „natūrali medicina“ pašalina tikrąsias ligų priežastis
Toks supriešinimas dirbtinai kuria įspūdį, kad egzistuoja dvi visiškai priešingos medicinos sistemos. Iš tiesų šiuolaikinė medicina remiasi ne vien vaistais ar chirurginėmis intervencijomis – gydant ir užkertant kelią ligoms taip pat taikomi gyvensenos pokyčiai ir fizinis aktyvumas, mitybos rekomendacijos, psichologinė pagalba, kineziterapija ir reabilitacija.
Be to, daugelis gydymo būdų skirti ne simptomams slopinti, o konkrečiai ligos priežasčiai ar mechanizmui paveikti: pavyzdžiui, antibiotikai gydo tam tikras bakterijų sukeltas infekcijas, o esant nepakankamai skydliaukės veiklai levotiroksinas pakeičia hormoną, kurio organizmas pagamina per mažai.
Teiginys: „Natūrali medicina nepatentuojama, nėra stipraus lobizmo, nesiekia pelno“
Papildų ir komplementariosios sveikatos priemonių rinka taip pat yra didelis komercinis sektorius, turintis savų ekonominių interesų.
2016 metais atliktos JAV nacionalinės sveikatos apklausos duomenimis, amerikiečiai per metus tokioms priemonėms iš savo kišenės išleido 30,2 mlrd. JAV dolerių.
Iš jų 14,7 mlrd. dolerių teko apsilankymams pas komplementariosios medicinos praktikus, o 12,8 mlrd. – natūraliems produktams ir maisto papildams.
Pastaroji suma sudarė maždaug ketvirtadalį to, ką gyventojai tuo metu išleido receptiniams vaistams.
Teiginys: „Alopatinė medicina dažnai neefektyvi gydant lėtines ligas“
Vienas iš pavyzdžių – koronarinė širdies liga, kuri yra lėtinė būklė. JAV duomenis analizavę mokslininkai, taikydami patvirtintą IMPACT modelį, apskaičiavo, kad 1980–2000 metais apie 47 proc. mirtingumo nuo koronarinės širdies ligos sumažėjimo lėmė medikamentinis ir chirurginis gydymas, o dar apie 44 proc. – palankūs rizikos veiksnių pokyčiai, įskaitant mažesnį cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir rūkymo paplitimą.
Panaši tendencija nustatyta ir Anglijoje: 2000–2007 metais geresnis gydymas paaiškino apie 52 proc. mirtingumo nuo koronarinės širdies ligos sumažėjimo.
Didžiausią poveikį turėjo cholesterolio mažinimas vaistais, lėtinės krūtinės anginos gydymas ir antrinė prevencija. Tai rodo, kad gydant lėtines ligas medikamentai, medicininės intervencijos ir rizikos veiksnių mažinimas nėra konkuruojantys metodai – praktikoje jie papildo vienas kitą.
15min verdiktas: melas. Pasakojimas apie Rockefellerio sukurtą „alopatinę“ sistemą, kuri esą išstūmė natūralią mediciną, pavertė pacientus priklausomais nuo vaistų ir iki šiol slopina alternatyvius gydymo būdus, remiasi selektyviai pateiktais faktais, nutylėtu istoriniu kontekstu ir nepagrįstais priežastiniais ryšiais.
Nėra patikimų įrodymų, kad Rockefelleris būtų sąmoningai pertvarkęs mediciną savo verslo interesams, o šiuolaikinė medicina apima ne tik vaistus ir chirurgiją, bet ir prevenciją, gyvensenos keitimą, reabilitaciją bei kitus įrodymais pagrįstus metodus.
Be to, tradicinės ir komplementariosios medicinos priemonės nėra „uždraustos“ tirti – jos finansuojamos, tiriamos ir vertinamos pagal tuos pačius saugumo bei veiksmingumo kriterijus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
